Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės pateiktais duomenimis, nuo karo Ukrainoje pradžios į Lietuvą atvyko jau 399 ukrainiečių studentai, išsilavinimo jie siekia didžiausiose šalies aukštosiose mokyklose.
„Šiuo metu Lietuvos aukštosiose mokyklose mokosi 124 ukrainiečiai dalinėse ir 275 ukrainiečiai – pilnose studijose“, – teigė ji.
Įžvelgia ir spragų
Vilniaus universiteto (VU) studijų prorektorius dr. Valdas Jaskūnas pažymėjo, kad iki šiol aukštoji mokykla priėmė jau 106 iš Ukrainos į Lietuvą per karą atvykusius studentus – 97 iš jų yra nuolatinių studijų, o 9 – mainų programų studentai.
Didžioji dalis atvykusių ukrainiečių, pasak jo, studijuoja teisę, apie 10 jaunuolių pasirinkę vadybos ir ekonomikos studijas, taip pat yra informatikos, medicinos, odontologijos, filologijos studentų.
V.Jaskūnas portalui lrytas.lt teigė, kad ukrainiečių Vilniaus universitetas ketina priimti dar daugiau – vien šiuo metu dirbama su maždaug 500 priėmimo prašymų. Tačiau jis pripažino, kad sunkumų aukštosioms mokykloms šiuo metu tikrai kyla.
„Nemažai yra tokio nesukoordinuoto proceso, bet mes puikiai suprantame, kad šiuos dalykus darome dėl to, kad ukrainiečių studentai tiesiog galėtų būti akademinėje aplinkoje. Tai mūsų pagrindinis tikslas. O kad visas procesas yra prastai koordinuojamas, niekam ne paslaptis. Realybė tokia, kad ant universitetų ir aukštųjų mokyklų yra permesta didžioji dalis kaštų, tai tokie dalykai yra nuviliantys.
Galų gale paaiškėjo, kad du vasaros mėnesius valstybė jiems neskirs stipendijų, tai universitetai iš savo lėšų turės mokėti, nes juk nepaliksi tų studentų be pagalbos, jie neturi daug galimybių dirbti. Lygiai taip pat ir visi studijų kaštai pavasario semestro metu gula ant aukštųjų mokyklų, tai daugiau yra vilčių ir sprendimų dėl studijų nuo rugsėjo. Bet jei imsime laikotarpį nuo vasario pabaigos iki dabar, tai universitetai turbūt patys padengs didžiąją dalį kaštų“, – aiškino VU atstovas.
„Dar vienas keistas dalykas iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, kad nuspręsta tuos viščiukus suskaičiuoti balandžio pabaigoje, o jei universitetai priims tuos studentus po balandžio pabaigos, gegužę ar birželį, tai vėl tampa universitetų atsakomybe. Tokių nelogiškų, neapgalvotų sprendimų yra nemažai, bet VU supranta, kad tai yra humanitarinė pagalba, tai mes taip ir organizuojame visą procesą“, – pridūrė V.Jaskūnas.
Jis taip pat pažymėjo, kad Ukrainos jaunuoliams suteikiama galimybė į studijų procesą žiūrėti lanksčiai, nes svarbiausia, kad jie gautų visą reikiamą pagalbą.
„Viena vertus, tam, kad jie galėtų gauti valstybės pagalbą kaip studentai, jie turi įgyti studento statusą, o tai reiškia, kad mes juos turime priimti į studijų programas. Pats studijavimo intensyvumas yra labai įvairus.
Kai kurie gali studijuoti kartu su vietinėmis studijų programos studentų grupėmis, kartais gali studijuoti atskirus dalykus, o kartais mes jiems sudarome galimybę kažką studijuoti arba mokytis kalbų – anglų kalbos, kai kurie mokosi ir lietuvių kalbos. VU tokią galimybę sudaro. Svarbiausia, kad jie gautų studento statusą, priešingu atveju pagalba jų negali pasiekti“, – aiškino VU studijų prorektorius.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė J.Šiugždinienė trečiadienį savo ruožtu teigė, jog apie papildomas ukrainiečių stipendijas vasarą jau galvojama.
„Šiuo metu dar svarstome ir diskutuojame dėl liepos ir rugpjūčio mėnesių – paprastai šiais mėnesiais studentams yra nemokamos stipendijos, bet visgi svarstome, kad galbūt reikėtų išplėsti ir mokėti ukrainiečių studentams liepos ir rugpjūčio mėnesiais“, – tvirtino J.Šiugždinienė.
Įsteigė paramos fondą Ukrainai
Kauno technologijos universitete (KTU) šiuo metu studijuoja 44 studentai iš Ukrainos. Kaip portalui lrytas.lt aiškino KTU atstovas Mantas Lapinskas, bakalauro studijų programose mokosi 37 studentai, iš kurių 28 studijuoja informatiką, po 3 – taikomąją matematiką ir verslo skaitmenizavimo vadybą. Taip pat universitete mokosi po vieną aviacijos, statybos inžinerijos ir intelektinės robotikos sistemų studentą.
Magistrantūros studijų programas KTU šiuo metu tęsia 6 iš Ukrainos atvykę jaunuoliai.
„5 studijuoja dirbtinio intelekto informatiką ir vienas – architektūrą. Vientisose studijose turime vieną Ukrainos studentą, kuris pasirinko architektūrą.
Studentus priimame į studijų programas, kurios yra vykdomos anglų kalba. Šiuo metu galėtume priimti daugiau nei 400 ukrainiečių studentų, tačiau kiekvieną atvejį nagrinėjame atskirai“, – teigė M.Lapinskas.
Pasak jo, visi atsiskaitymai šios šalies piliečiams bus organizuojami analogiškai, kaip ir dabartiniams KTU studentams.
Vilniaus Gedimino technikos universitetas (Vilnius TECH) pagalbos ranką ištiesė 58 iš Ukrainos universitetų atvykusiems studentams.
Universiteto Tarptautinių studijų centro direktorė Birutė Tamulaitienė teigė, jog Vilnius TECH ukrainiečiams siūlo 20 bakalauro ir 22 magistrantūros studijų programas, dėstomas anglų kalba.
„Daugiausiai studentų priimta į bakalauro studijų programas. Populiariausios jų – informacinės technologijos, kompiuterių inžinerija, verslo vadyba, architektūra ir kt. Į jas perkelti studentai, Ukrainoje besimokę pirmame ar antrame kursuose.
Studentai, besimokantys ketvirtame kurse, planuoja nuotoliniu būdu studijas baigti Ukrainoje ir tuomet teikti dokumentus stoti į magistrantūros studijų programas. Planuojama priimti apie 100 studentų“, – portalui lrytas.lt komentavo B.Tamulaitienė.
Pasak jos, kadangi šiuo metu jau per vėlu jungtis į laipsnį suteikiančias studijų programas, studentams siūlomos nemokamos dalinės studijos, kuriose bus dėstomi tokie dalykai kaip lietuvių, anglų kalbos, tarpkultūrinės komunikacijos dalykai, kurie palengvins ukrainiečių integraciją Lietuvoje.
„Vilnius TECH įsteigė paramos Ukrainai fondą, į kurį asmenines lėšas perveda universiteto darbuotojai. Iš šio fondo skiriamos vienkartinės 200 eurų stipendijos į Lietuvą atvykusiems Ukrainos studentams“, – pabrėžė universiteto Tarptautinių studijų centro direktorė.
Tiesa, kai kurios aukštosios mokyklos ukrainiečių dar nesulaukė – kol kas nei vieno pabėgėlio nėra Klaipėdos universitete.
„Nuo vasario 24 dienos neturime nei vieno atvykusio studento. Kiek mes turėjome savo 43 ukrainiečius, taip ir turime – jie pas mus mokosi, kaip ir mokėsi iki šiol, tik jiems palengvinome kai kurias sąlygas ir padėjome išspręsti socialinius klausimus. Kiek jų turėsime ir ar turėsime, priklausys nuo valstybės paramos dydžio ir aprėpties“, – portalui lrytas.lt sakė Klaipėdos universiteto Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus atstovė spaudai Dalia Grikšaitė.
Ukrainiečius priima jau seniai
Tuo metu Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) prasidėjus karui priglaudė 53 nuo karo pabėgusius studentus, dar 87 ukrainiečiai universitete mokosi jau seniau. VDU komunikacijos prorektorė doc. Vilma Bijeikienė teigė, kad pusšimtis priimtų ukrainiečių dar tikrai nėra galutinis skaičius.
„Dar yra ir tokių, kurie čia neatvykę, ir tokių, kurių priėmimo procesus dar tik vydome. Mes apskritai esame tarptautinis universitetas ir maždaug 20 procentų mūsų studentų ir dėstytojų yra tarptautinė bendruomenė. Jie tiesiog įstoja įvairiais būdais – tai gai būti ir nuo 2014 metų iš Ukrainos atvykę jaunuoliai, mes praplėtėme savo bendradarbiavimą su Ukrainos universitetais, su tais, kurie pasitraukė iš Luhansko ir Donecko apskričių.
Jie atvyko ir per mūsų partnerystės, ir kitais įvairiais keliais“, – portalui lrytas.lt kalbėjo V.Bijeikienė.
Pasak VDU komunikacijos prorektorės, mokytis aukštojoje mokykloje nuo rudens šiuo metu norą pareiškė jau apie 200 ukrainiečių, tačiau, pasak jos, būtina išlaikyti tam tikrų priėmimo procedūrų sklandumą.
„Aukštojoje mokykloje turi būti baigimo dokumentai, yra tam tikri standartai, kad būtų galima „patekti“ į aukštąjį mokslą. Žinoma, mes vertinsime situacijas ir pagal tai ir priimsime sprendimus. Dėl ko mes galime priimti tiek daug studentų, nes mes turime platų spektrą anglų kalba dėstomų programų. Apie 40 – tiek bakalauro, tiek magistro, tai mes esame jiems patrauklūs ir daug studentų gali prisijungti.
Yra ir kvalifikacijos vertinimas – žinoma, dabar tai yra sudėtingiau, nes tie studentai, kurie pas mus atvyko pavasarį, jie tikrai kai kurie turėjo dokumentus, kai kurie jų neturėjo. Dauguma jų neturėjo vidurinio baigimo atestatų, nes jie liko Ukrainoje, galbūt jau sugriautuose universitetuose. Priėmimas užtrunka, nes tai nėra normali procedūra – reikia atkurti tą informaciją. O rudenį vėl žiūrėsime, kas stos, kokius dokumentus turės, kokia bus situacija“, – teigė V.Bijeikienė.
Į VDU įstoję ukrainiečių studentai, pasak jos, daugiausia mokosi informacinių technologijų, verslo administravimo, biologijos, genetikos ar sociologijos.
Užsibūti planuoja ne visi
V.Jaskūnas pastebėjo, į Lietuvą atvykę Ukrainos studentai motyvuoti, tačiau didžioji dalis jų tikisi kuo greičiau grįžti namo, net jei miestai ar universitetai, kuriuose jie mokėsi, jau sugriauti.
„Tai nereiškia, kad jie neplanuoja grįžti į Ukrainą, tad didžioji dalis jų planuoja vykti namo, lygiai tokios pat pozicijos laikosi bei mus skatina laikytis ir Ukraina, jos vyriausybė. Bet jeigu mes realistiškai pasižiūrėsime, suprantama, kad kai kurie iš jų pasirinks baigti studijas ne Ukrainoje“, – teigė VU atstovas.
Panašias naujųjų studentų nuotaikas pastebi ir VDU komunikacijos prorektorė V.Bijeikienė.
„Nuotaikos tokios, kad laukiama karo pabaigos ir grįžimo namo. Net ir dabar turime studentų, kurie ateina ir sako, kad jie tikrai grįš namo vos karui pasibaigus. Kiti nori pasibaigti studijas ir tada grįžti. Mes bendradarbiaujame su universitetais Ukrainoje, kad kuo sklandžiau tas procesas vyktų, kad galėtų gauti kreditus ir po to įsijungti, grįžti atgal į studijų procesą savo universitete.
Esame pasiruošę derinti ir nuotolinį mokymą, kad jie galėtų mokytis tam tikrų dalykų ir savo universitetuose. Žiūrime lanksčiai ir tikrai suteikiame jiems galimybes“, – kalbėjo VDU atstovė.
