Baltarusijai uždraudus pamokas lietuvių kalba, Lietuva skubiai ieško sprendimo

Baltarusija visai neseniai pareiškė, jog lietuviškose Baltarusijos mokyklose kitais mokslo metais nebebus dėstoma lietuvių kalba, tad ten besimokantys moksleiviai mokysis tik valstybinėmis – rusų arba baltarusių kalbomis. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovas Dainoras Lukas teigia, jog bus ieškoma kitų būdų, kaip neatimti iš moksleivių lietuvių kalbos, tačiau pažymi, kad tokių pačių veiksmų dėl Baltarusijos mokyklų Lietuva nesiims.

Mokykla<br>123rf nuotr.
Mokykla<br>123rf nuotr.
Mokykla<br>123rf nuotr.
Mokykla<br>123rf nuotr.
Mokykla<br>R.Danisevičiaus asociatyvi nuotr.
Mokykla<br>R.Danisevičiaus asociatyvi nuotr.
Mokykla<br>R.Ančerevičiaus/jp.lt asociatyvi nuotr.
Mokykla<br>R.Ančerevičiaus/jp.lt asociatyvi nuotr.
Mokykla<br>M.Patašiaus asociatyvi nuotr.
Mokykla<br>M.Patašiaus asociatyvi nuotr.
Mokykla<br>R.Danisevičiaus asociatyvi nuotr.
Mokykla<br>R.Danisevičiaus asociatyvi nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Apr 30, 2022, 8:28 PM

Lietuviškai kalbės tik per lietuvių kalbos pamokas

D.Lukas teigė, kad dėl tokio sprendimo Lietuva į Baltarusiją jau kreipėsi, tačiau palankaus atsakymo neišgirdo.

Baltarusija priėmė savo teisės aktą, kodeksą, pagal kurį numato, kad nuo kitų mokslo metų visose tautinėse mokyklose mokomoji kalba bus valstybinė – baltarusių arba rusų. Tai reikštų, kad lietuviškose mokyklose lietuvių kalba būtų vedamos tik lietuvių kalbos ir literatūros pamokos.

Šiuo atveju negaliu pasakyti, kaip ketina elgtis Baltarusijos lietuviai, bet žinau, kas buvo padaryta iš Lietuvos pusės – gavus šią informaciją iš Baltarusijos valdžios atstovų, mūsų Užsienio reikalų ministerija informavo Baltarusijos pusę, kad toks sprendimas Lietuvai nepriimtinas, nes jis pažeidžia dvišalius susitarimus ir riboja Baltarusijos lietuvių vaikų teisę mokytis gimtąja kalba.

Visgi Baltarusijos pusė savo ruožtu pranešė, kad neketina keisti sprendimo, ir jai buvo pateiktas siūlymas įvesti pereinamąjį laikotarpį, kad mokiniai galėtų palaipsniui pereiti prie naujų sąlygų. Dabar laukiama Baltarusijos atsakymo“, – aiškino ŠMSM atstovas.

D.Lukas pažymėjo, kad šis Baltarusijos sprendimas galios ir kitų tautinių mažumų mokykloms.

„Baltarusijoje šiuo metu veikia 4 tautinių mažumų mokyklos – dvi lenkiškos ir dvi lietuviškos. Tai tos pačios sąlygos galios tiek lenkiškoms, tiek lietuviškoms mokykloms“, – teigė jis, pridurdamas, kad apie šią problemą jau rašo ir lenkų žiniasklaida.

Ministrės patarėjas tvirtino, jog moksleiviams bet kokiu atveju bus siekiama sudaryti sąlygas išsaugoti lietuvių kalbą, geriau pažinti pačią Lietuvą.

„Kokiu būdu bus tai daroma – galbūt per neformalius užsiėmimus, galbūt tai bus viena iš išeičių“, – mąstė D.Lukas.

Paklaustas, ar Lietuva nesvarsto taip pat pasielgti ir su čia veikiančiomis baltarusių ar rusų mokyklomis, jis pažymėjo, kad kol kas apie tai tikrai negalvojama.

„Pas mus ne tik baltarusiai mokosi savo kalbomis, bet ir rusai, ukrainiečiai. <...> Šiuo metu tokių kalbų nėra“, – aiškino ŠMSM atstovas.

Už dezinformaciją mokytojai gali netekti darbo

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija taip pat neseniai parengė mokykloms specialias rekomendacijas ir įspėjo, kad mokytojai, kurie skleidžia melą apie karą ar pateisina genocidą, gali būti atleisti iš darbo.

„Buvo kelios konkrečios situacijos Vilniaus miesto dviejose mokyklose, kai dvi mokytojos akivaizdžiai palaikė Rusiją, jos agresiją prieš Ukrainą, skleidė dezinformaciją ir melą. Tie du atvejai baigėsi taip, kad galiausiai mokytojos pačios parašė pareiškimus išeiti iš mokyklos“, – priminė D.Lukas.

Paprašytas patikslinti, ar tai nepažeidžia darbo teisių, ministrės J.Šiugždinienės patarėjas pažymėjo, jog pateisinti karo nusikaltimus draudžia bene visi pedagogų darbą lydintys teisės aktai ir dokumentai.

„Teisės aktuose gana aiškiai pasakyta: tiek Baudžiamajame Kodekse, tiek Konstitucijoje, tiek Darbo kodekse, tiek Švietimo įstatyme labai aiškiai yra tokie dalykai apibrėžti, kaip turėtų elgtis mokytojai, ko jie neturėtų daryti, kaip turi vykti pamokos, apie ką turėtų kalbėti su mokiniais ir kas yra draudžiama. Tai neturime baimių“, – sakė D.Lukas.

Pasak jo, užtikrinti, kad mokykloje nebūtų dezinformacijos ar propagandos apraiškų, turėtų mokyklos vadovas.

Mokyklos vadovas yra tas asmuo, kuris atsako už tai, kas vyksta mokykloje, ir jis turėtų drausti mokytojams reikšti tarptautiniams nusikaltimams, genocidui, Rusijos karinei agresijai pritariančias pažiūras“, – dėstė ŠMSM atstovas.

D.Lukas priminė, kad dar pačioje Rusijos sukelto karo Ukrainoje pradžioje Lietuvos mokykloms buvo išplatintas ministrės kreipimasis į pedagogus, kuriame buvo paaiškinta, kaip su mokiniais kalbėtis apie karą, rekomendacijas pateikė ir psichologai. Pasak pašnekovo, mokyklos ir mokytojai turi pakankamai informacijos, kaip šią temą nušviesti.

Visgi jis pripažino, kad pasitaiko ir tokių atvejų, kai dezinformaciją vaikai namuose perima iš tėvų, ir vėliau nevengia jos skleisti ir savo ugdymo įstaigoje.

„Mokytojams iškyla tam tikrų iššūkių – tenka kalbėtis su vaikais, pasakoti, kas iš tiesų vyksta Ukrainoje, dėl ko Ukrainos žmonės kovoja, ir, galų galiausiai, tenka pasikalbėti ir su tėvais, išsikviesti juos į mokyklą, kad vis dėlto tokie dalykai neturėtų būti toleruojami ir vaikui turėtų būti suteikta teisinga informacija“, – kalbėjo D.Lukas.

Jo manymu, mokyklose tai nėra tokia didelė problema, tad nereikėtų baimintis, kad mokytojų šalies ugdymo įstaigose dar labiau sumažės.

„Tai yra pavieniai atvejai. Rekomendacijos buvo parengtos būtent dėl to, kad mokyklų vadovai žinotų konkrečiai ir aiškiai, kaip suvaldyti situaciją, kokiuose teisės aktuose numatytos atsakomybės, kad pasikvietę mokytojus į pokalbius galėtų paaiškinti, kas galėtų grėsti už tam tikrus teisės pažeidimus. Bet tikrai nemanau, kad tai galėtų būti masinis reiškinys ar kad turėtų išeiti tiek mokytojų, kad iškiltų mokytojų trūkumas“, – sakė D.Lukas.

Tautinių mažumų departamento vadovė Vida Montvydaitė savo ruožtu teigė, kad skirstyti žmones pagal jų tautybę šioje situacijoje – itin pavojinga.

„Lietuvos tautinės mažumos, Lietuvoje gyvenančios bendrijos yra sudėtinė visuomenės dalis, tai yra Lietuvos piliečiai. Labai atskirai išskirti ir segreguoti pagal tautinį principą šioje jautrioje ir sudėtingoje situacijoje būtų labai pavojinga ir nereikalinga.

Kad yra tam tikra dalis mūsų visuomenėje žmonių, kurie turi kitokį vertinimą apie įvykius Ukrainoje, negalime to neigti, bet jie nėra tik tautinių mažumų atstovai, yra ir didumų atstovai. Ne paslaptis ir lietuvių tarpe – ir mes visi pažįstame bambamčių, nesutinkančių su Lietuvos vykdoma politika žmonių, bet čia reikėtų turbūt daugiau kalbėti apie propagandos ir dezinformacijos poveikį. Nebūtinai reikia pasirinkti tikslinę grupę, kad kurtumėm sau priešą šalyje tautiniu, profesiniu ar išsilavinimo pagrindu“, – svarstė ji.

„Manyčiau, kad, jeigu ir pasitaiko pavienių atvejų, jie neturėtų mūsų šalyje tos gerumo atmosferos sugadinti“, – kalbėjo V.Montvydaitė.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.