Naujienų portalo lrytas.lt kalbinti savivaldybių atstovai bei mokyklų vadovai sutinka, kad geri moksleivių akademiniai pasiekimai tikrai nėra vienerių metų darbas, ir pripažįsta, kad į švietimo kokybę nuolat privalo investuoti ir pati savivalda.
Išskyrė ir tuos, kuriems reikia pasitempti
„COVID-19 pandemija, dėl kurios teko uždaryti mokyklas, pakoregavo ir savivaldybių reitingą pagal švietimo rodiklius. Iš tiesų, daugybės savivaldybių vadovai nesugebėjo veikti šioje ekstremalioje situacijoje, tai pamatėme jau per pirmąjį karantiną, kai Švietimo, mokslo ir sporto ministerija delegavo savivaldybėms atsakomybę atverti mokyklas pradinukams ir abiturientams. O ir per antrąjį karantiną situacija savivaldybėse buvo daugiaplanė. <...>
Skirtingų savivaldybių gebėjimas valdyti pandeminės situacijos įtaką švietimui puikiai atsispindi jų visos savivaldybės abiturientų pasiekimuose“, – rašoma naujausiuose „Reitinguose“.
Jų sudarytas savivaldybių TOP penketukas pagal švietimo rodiklius atrodo taip:
1. Vilnius
2. Kaunas
3. Palanga
4. Birštonas
5. Šiauliai
Tuo metu menkiausi mokinių pasiekimai fiksuoti šiose savivaldybėse:
56. Šalčininkai
57. Šakių rajonas
58. Vilniaus rajonas
59. Kalvarijos
60. Neringa
Viena iš pirmūnių – Palanga
Tarp geriausiųjų šiemet išskirtos Palangos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Laima Valužienė svarstė, jog gerus mokinių rezultatus galiausiai lėmė ne vienerių metų, o sisteminis ir ilgas darbas.
„Jau kelerius metus yra sutvarkytas bendro ugdymo mokyklų tinklas, kuris leidžia užtikrinti pakankamai aukštą kokybę visose ugdymo įstaigose. Taip pat mes jau neturime antros pamainos, ką kitos savivaldybės vis dar turi, neturime ir jungtinių klasių, ką dabar ypač akcentuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Mes jų neturime jau nuo 2008 metų“, – tvirtino L.Valužienė.
Ji akcentavo, kad pati savivaldybė nuolat investuoja į pedagogų stažuotes, tobulinimąsi, taip pat vykdoma nuolatinė mokyklų stebėsena, tad Palangoje esą dirba tik aukštos kvalifikacijos specialistai.
„Analizuojame savo duomenis, iš jų formuluojame užduotis vadovams, nes labai glaudžiai bendradarbiaujame su mokyklų vadovais, aiškinamės, ką galima keisti, ką tobulinti, į kuriuos aspektus atkreipti didesnį dėmesį. Žinoma, pasiekimai neateina savaime – tai yra motyvuoti vaikai, motyvuoti pedagogai, o tam, kad mokytojai būtų motyvuoti, labai svarbu investuoti į mokymosi aplinką, šiuolaikiškas bazes.
Jei žiūrėsime į praėjusių metų duomenis, savivaldybė iš savo 31 mln. eurų biudžeto 13 mln. skyrė švietimo reikmėms, nes tai yra vienas iš stipresnių prioritetų – investuoti į visą mokymosi bazę“, – portalui lrytas.lt kalbėjo Palangos savivaldybės atstovė.
Pasak L.Valužienės, bendrą miesto švietimo kokybę gerina ir tai, jog daug dėmesio skiriama ir specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams, gabiems vaikams, ugdymo įstaigos pritaikytos vaikams su negalia.
„Svarbiausia yra dirbti jau nuo darželio, nes ir darželiuose jau turime laboratorijas vaikams, vėliau tęsiame tai mokyklose, ir, aišku, tada yra ir rezultatai aukštesnėse pakopose ir brandos egzaminuose“, – teigė ji.
Palangoje iš viso veikia 5 bendrojo lavinimo mokyklos, 6 darželiai.
Vejasi ir Birštonas
Į geriausiųjų penketuką šiemet pateko ir kurortinis Birštonas. Tokio paties vardo gimnazijos vadovas Alvydas Urbanavičius pažymėjo, kad vienintelėje miestelio bendrojo lavinimo mokykloje yra itin svarbi rūpinimosi vaikais politika.
„Turime džiaugtis kiekvienu vaiku, kuris pas mus ateina, pagal savo galimybes visada turime jam padėti pasiekti geriausią rezultatą, koks tuo metu jam yra įveikiamas. Negalima galvoti apie akademinį rezultatą, kai vaikas mokykloje patiria diskomfortą ar kitus ne pačius geriausius pojūčius. Tai pirmiausia mokykloje turi būti smagu, mokinys ten turi gerai jaustis, tad šia linkme stengiamės dirbti.
Mes neturime nepatogių klausimų – svarbu žinoti situaciją, nepageidaujamus dalykus spręsti ir su jais dirbti“, – portalui lrytas.lt aiškino A.Urbanavičius.
Visgi, pasak Birštono gimnazijos direktoriaus, ne mažiau svarbi ir pačios savivaldybės pagalba ugdymo įstaigai.
„Visada, kai tik turime kažkokių idėjų ir sumanymų, savivalda mielai atliepia mūsų naujus pozityvius dalykus ir stengiasi palaikyti. O kalbant apie reitingus, išlieka ir tas faktorius, kad kiekvieni metai, kiekviena laida atneša šiek tiek skirtingus rezultatus, jie vienaip ar kitaip svyruoja. Bet visada galvojame apie pagalbą mokiniui – tai ir konsultacijos mokymosi spragoms likviduoti, tiesiog pasistiprinimas, tai tam mes visada sudarome galimybę“, – kalbėjo A.Urbanavičius.
Birštono gimnazijoje rugsėjį mokslo metus pradėjo 513 mokinių – tiesa, dėl atvykusių ukrainiečių dabar jų šiek tiek daugiau. Pasak A.Urbanavičiaus, nors švietimo situacija kiekvienoje savivaldybėje yra skirtinga, mažam miesteliui kur kas lengviau atsidurti po padidinamuoju stiklu.
„Mes esame vienintelė bendrojo lavinimo mokykla, tai, kaip aš sakau, kai viskas labai gerai, tai visi žino ir mato, o jei kas nepasisekė – irgi visi mato ir žino. Tai tam tikra prasme tarnauja tam pozityvui, nes kai tu žinai, kad esi matomas, drįstu sakyti, ir vertinamas, nes iš mokyklos tikimasi daug, tai verčia pasitempti.
Labai svarbus tarimasis, komunikavimas, bendradarbiavimas, nes apskritai mokyklos darbo kokybę ir sėkmę galima į kitą lygį kilstelėti tik bendru sutarimu, reflektavimu, kaip tų susitarimų laikomės. Kiekvieną iš nuostatų, ar ji būtų iš aukščiau deleguota, ar vietoje dėl jos susitarta, visada reikia pasižiūrėti, kaip jos laikomės“, – kalbėjo gimnazijos vadovas.
Jis pridūrė, kad vis dėlto viena iš svarbiausių grandžių mokyklos darbe yra pačios pamokos.
„Aš savo kolegoms irgi mėgstu sakyti, kad pirmiausiai tai yra pamoka, ir jeigu vaikui toje pamokoje gera, suprantama, jeigu mokytojas vaikui yra autoritetas, tai ir paskata yra to dalyko mokytis, ir akademinis rezultatas būna geras. Jeigu ten viskas tvarkoje, tai ir su pačia mokykla irgi bus viskas gerai“, – kalbėjo A.Urbanavičius.
Savo ruožtu Birštono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Jolita Jablonskienė teigė, kad gerą ugdymo kokybę šioje savivaldybėje užtikrina sutvarkytas mokyklų tinklas.
„Ir kalbant apie klasių komplektavimą, jungtines klases, apie mokytojų ir mokinių santykį – visi tie rodikliai yra geri. Didesnė dalis mokytojų turi pilną etatą. Taip pat tenkinami visi ikimokyklinio ugdymo poreikiai“, – aiškino ji.
Birštone iš viso veikia keturios švietimo įstaigos – meno mokykla, bendrojo lavinimo mokykla ir dvi ikimokyklinio ugdymo įstaigos.
„Mūsų mokiniai gana motyvuoti, ir, manau, motyvuoti ne tik mokiniai, bet ir jų tėvai. Kiek pastebėjau, Birštono bendruomenė yra tikrai išsilavinusi, vaikų tėvams svarbi vaiko ateitis ir ugdymosi rezultatai. Labai nemaža dalis mokinių dalyvauja neformaliojo švietimo veiklose, o tai irgi turi reikšmės bendram išsilavinimo lygiui ir saviraiškai.
Kai savivaldybė maža, yra gana glaudus bendradarbiavimas ir su kitomis savivaldybės įstaigomis. Tai, pavyzdžiui, kultūros įstaigos talkina mokyklai, ir atvirkščiai, ir tai irgi turi reikšmės bendram kultūriniam identitetui ir mokymosi pasiekimams“, – tvirtino J.Jablonskienė.
Kur situacija blogiausia?
Tačiau kai kuriose savivaldybėse švietimo rodikliai itin maži. Viena tokių – Šalčininkai. Čia veikiančios „Santarvės“ gimnazijos direktorė Inga Marciševska teigė, kad gimnazija mokinių atrankos nevykdo, tad čia laukiami ir mokosi įvairių gebėjimų turintys mokiniai.
„Tolimesnį kelią po mokyklos mokiniai renkasi atsižvelgdami į asmenines galimybes, norus, iškeltus savo tikslus: kai kurie pasirenka aukštąsias mokyklas, o kai kurie pasirenka profesinį kelią, nes ne visi mokiniai gali mokytis aukštosiose mokyklose.
Pasirinkimas neretai priklauso ir nuo socialinės padėties, tėvai neišgali mokyti vaikų, mokiniai pasirenka darbą, kad galėtų užsidirbti mokslams. Gimnazijoje skiriama daug dėmesio karjeros ugdymui“, – komentavo mokyklos vadovė.
Pernai „Santarvės“ gimnaziją baigė 13 abiturientų – 3 iš jų įstojo į aukštąsias mokyklas, 3 abiturientai studijuoja profesinėse mokyklose, 1 abiturientas išėjo į kariuomenę, 2 abiturientai pasirinko kvalifikacijos mokymo kursus, 3 dirba Lietuvoje, 1 – užsienyje.
„Egzaminų rezultatai bei tolimesnė abiturientų veikla nuolat aptariama kaip mokyklose atskirai, taip ir bendruose rajono švietimo įstaigų vadovų posėdžiuose. Taip pat analizuojama bendra kitų savivaldybių ir Lietuvos situacija, bendradarbiaujama su mokyklomis“, – portalui lrytas.lt sakė I.Marciševska.
Šalčininkų rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Regina Markevič tikino, jog šios savivaldybės situacija yra neeilinė – tai yra pasienio rajonas, kuriame gyvena apie 11 procentų lietuvių ir apie 89 procentus kitų tautybių žmonių. Tačiau savivaldybėje, pasak jos, vis dėlto suformuotas optimalus ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bei vaikų neformaliojo švietimo programas teikiančių mokyklų tinklas, vaikams sudarytos sąlygos mokytis savo gimtąja kalba.
„92 proc. mokinių mokosi gimnazijose, tenkinami visų rajono savivaldybės gyventojų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo poreikiai. Pakankamas ir neformaliojo švietimo įstaigų tinklas: veikia keturios neformaliojo švietimo mokyklos, beveik visos švietimo įstaigos yra renovuotos ir aprūpintos šiuolaikiškomis mokymo priemonėmis bei įranga.
Mūsų rajono mokyklos yra atviros, kiekviena turi partnerių Lietuvoje ir užsienyje, gražiai bendradarbiauja tarpusavyje – bendri projektai, išvykos, mokytojų stažuotės ir daugybė kitų renginių“, – vardijo R.Markevič.
Švietimo skyriaus vedėja pateikė duomenis, jog 2021-aisiais iš 208 Šalčininkų abiturientų 49,5 proc. įstojo į aukštąsias mokyklas, dar 20,6 proc. pasirinko profesinį mokymą, o visi likę – įsidarbino.
Lentelės apačioje atsidūrusios Neringos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Asta Baškevičienė pabrėžė, kad abiturientų skaičius čia – itin mažas, tad vykdomi tyrimai ne visada yra tikslūs.
„Neringoje yra viena gimnazija su nedideliu ir dar mažesniu abiturientų skaičiumi. Todėl rimti tyrėjai mums net normalių tyrimų negali atlikti, nes vieno asmens nuomonė kartais tampa 10 proc., o kartais ir 25 procentais.
Mokome visus ir visokius. Mokome net ir tuos, kurie dėl savo gebėjimų tikrai turėtų mokytis profesinėse mokyklose, bet Neringoje jų nėra. Ne visi tėvai gali išleisti, kad ir 16-mečius vaikus, kasdien po 60 kilometrų važinėti pirmyn ir atgal į Klaipėdą. Neringos savivaldybėje yra labai didelis procentas mokinių su specialiaisiais poreikiais, kurie ugdomi tose pačiose bendrojo ugdymo klasėse“, – komentavo A.Baškevičienė.
Pasak jos, brandos egzaminus Neringoje leidžiama laikyti visiems abiturientams.
„Nes ne egzamino balas, o tik jo išlaikymas, atestato gavimas nulemia tolimesnį jaunuolio kelią gyvenime. Nesidomiu nei „Reitingų“ žurnalu, nei mokyklų reitingais, nes kai statoma eilė, tai vis tiek kas nors privalo būti tos eilės gale.
Mes švietimo misiją suvokiame kaip kiekvieno vaiko pažangą. Ir labai džiaugiamės, kai galime visiems abiturientams įteikti ne baigimo pažymėjimus, o atestatus. Neringoje, bent trejų metų duomenimis, mūsų visi abiturientai gavo brandos atestatus, ko nepasakysi apie aukštai išreitinguotą Palangą.
Mūsų abiturientai renkasi laikyti daugiau kaip tris egzaminus, nes nebijo, jei ir nepasiseks – jis nebus smerkiamas dėl to, kad pabandė“, – rašoma lrytas.lt pateiktame atsakyme.
