Apie tai specialistė kalbėjo „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“.
Kai kurie egzaminus laikys jau ne pirmą kartą
Pasak A.Ranonytės, brandos egzaminams šiemet ruošiasi daug didesnis, nei paskutinį skambutį jau girdinčių mokinių skaičius. Jos teigimu, valstybinius brandos egzaminus netrukus laikys apie 27 tūkst. esamų ir jau buvusių šalies moksleivių.
„22 tūkstančiai mokosi pagal bendrojo ugdymo programą mūsų gimnazijose. Yra dalis mokinių, kurie laikys egzaminus besimokydami profesinio mokymo įstaigose. Tą skaičiaus skirtumą, kaip ir kasmet, generuoja antrą ar trečią kartą laikyti egzaminus bepasirenkantys ankstesnių laidų mokiniai, arba tie, kurie norėtų pasitaisyti savo rezultatus, arba tiesiog pasikeitus jų pasirinkimams reikia išsilaikyti dar vieną arba kitą brandos egzaminą“, – patikslino NŠA atstovė.
A.Ranonytė pabrėžė, kad jokių naujovių šių metų abiturientams paruošta nebus – tiesa, pasak jos, tam tikra naujovė yra vien jau tai, kad šiemet egzaminuose negalios beveik visi pandeminiai ribojimai.
„Formaliai prieš dvejus metus šios laidos abiturientai buvo supažindinti, kokia yra egzaminų tvarka, kokie yra vykdymo reikalavimai, kaip yra skelbiami rezultatai, kada jų galima tikėtis. Tai iš esmės naujovių, kurios pakeistų abiturientų ruošimąsi egzaminams, tikrai nėra. Galbūt tik tai, kad mes grįžtame į prieš trejus metus patirtą, ilgalaikį ir tradicinį egzaminų vykdymą, galbūt tai irgi yra šiokia tokia naujovė, nes pastaruosius dvejus metus jie vyko su pandemine situacija“, – svarstė pašnekovė.
NŠA direktorės pavaduotoja priminė, kad, tiek 2021-aisiais, tiek ir 2020 metais, kai pirmą kartą buvo įvestas karantinas, brandos egzaminų metu galiojo itin griežti saugumo reikalavimai tiek patenkant į patalpas, tiek ir jose.
„Šiemet tikrai visi šie apribojimai yra panaikinti. Žinoma, kai kurie apribojimai yra išlikę – kad, pavyzdžiui, daugiausiai 9 kandidatai vienoje patalpoje galės laikyti egzaminus. Žinoma, tikime, kad mokyklos pasirūpins dezinfekcijos priemonėmis ir patalpų vėdinimu, nes tai turbūt jau tapo mūsų įprasta higienos norma“, – kalbėjo A.Ranonytė.
Paklausta, kaip moksleiviams šiais mokslo metais sekėsi sugrįžti į mokymosi procesą po ilgai trukusio karantino ir nuotolinio ugdymo, NŠA atstovė svarstė, jog kiekvienam vaikui grįžimas į mokyklą turėjo būti labai individualus.
„Jeigu kalbėtumėm apie skirtingas amžiaus grupes, tai turbūt buvo susidurta su labai skirtingais iššūkiais. Žemesnių klasių mokiniai turbūt turėjo ne tik mokymosi, bet ir bendravimo, prisitaikymo prie tradicinio ugdymo proceso klausimų.
Tuo metu mūsų vyresnieji, ypač, jeigu kalbame apie dešimtokus, kurie ką tik pabaigė laikyti pasiekimų patikrinimus, ir besiruošiantys dvyliktokai, kurie jau laikė kalbėjimo dalį užsienio kalbos egzaminuose, reikia pasakyti, kad jų sąmoningumas ir motyvacija, jų supratimas apie tai, kad jų laukia egzaminas, tikrai nėra sumenkęs.
Bet turbūt kiekvienas individualiai turi taikyti labai skirtingas strategijas, kaip save motyvuoti, kaip save iš dalies ir priversti pabaigti pradėtus darbus iki pabaigos, kaip būti atspariam padidėjusiam stresui“, – aiškino A.Ranonytė.
Jos teigimu, pats brandos atestatas „kainuoja“ tikrai nedaug – reikia išlaikyti du brandos egzaminus, vienas iš jų turi būti lietuvių kalbos ir literatūros, o kitas – paties mokinio pasirinktas valstybinis arba mokyklinis egzaminas, taip pat tinka ir ruoštas brandos darbas.
Šiemet prisijungs ir ukrainiečiai
Visgi pašnekovė prisipažino, kad abiturientai ir šiais metais savo egzaminų pasirinkimais nenustebino.
„Tradiciškai yra nekintanti egzaminų trijulė – anglų kalba kaip populiariausias egzaminas, matematika, lietuvių kalbos ir literatūros neminime, kadangi tai yra privalomas brandos egzaminas, ir, nors ir menkstantis pasirinkimų skaičiumi, bet yra istorijos trečiasis brandos egzaminas pagal populiarumą“, – vardijo ji.
Pastebima, kad matematikos egzamino populiarumas didėja jau kelerius metus iš eilės.
„Tai susiję su tuo, kad stojimo sąlygose į aukštąsias mokyklas yra reikalavimas dėl matematikos valstybinio brandos egzamino rezultato.
Aišku, kelerius metus stebima tendencija, kad ir dėl demografinių pokyčių, nes apskritai mažėja abiturientų, bet ir dėl pasirinkimų skaičiaus gamtos mokslai, tai yra fizika, biologija, chemija, kuriuos tikrai norėtume, kad rinktųsi didesnis mokinių skaičius, ypač, kai stebime, kad į šiuos egzaminus atėjusieji mokiniai savo motyvacija ir savo pasiektais rezultatais tikrai išsiskiria, jų taškai ir galutiniai įvertinimai yra daug aukštesni“, – kalbėjo A.Ranonytė.
Šiemet kartu su lietuvių abiturientais egzaminus laikys ir 75 nuo karo pabėgę ukrainiečiai. NŠA direktorės pavaduotojos teigimu, jiems egzaminai bus ne tik išversti į gimtąją kalbą, bet ir pakoreguoti.
„Labai tikimės, kad mūsų sistema atrodys jiems draugiška, kad mūsų atlikti pasiruošiamieji darbai bus tai, ko ir tikisi tie 75 mokiniai, kurie, beje, rinkosi labai panašų egzaminų skaičių, kaip ir Lietuvoje gyvenantys abiturientai. Jiems užduotys yra pritaikytos – tai reiškia, kad jos yra išverstos į ukrainiečių kalbą.
Bet yra ne tik vertimas, o ir pačių užduočių turinys pritaikytas pagal, tikėtina, tos šalies mokinių mokymosi programą. Suprantame, kad jie nei Lietuvos istorijos, nei Lietuvos geografijos nėra mokęsi, ir tos užduotys tiesiog jiems net nebuvo verstos ir jie jų negaus“, – tvirtino A.Ranonytė.
Nacionalinė švietimo agentūra ketvirtadienį žada surengti specialią transliaciją, kurios metu agentūros specialistai atsakys į visus abiturientams ir jų tėvams kylančius klausimus apie artėjančią brandos egzaminų sesiją.
