Sumažėjo norinčių laikyti valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą
Laikyti valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą pasirinko 63 proc. (pernai 68 proc.), mokyklinį – 37 proc. (pernai 32 proc.) jaunuolių. Tai – mažesni skaičiai, lyginant su Panevėžio rajono, abiturientais. Jų tarpe, valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą rinkosi laikyti 74 proc.
„Kaip ir buvo iki šiol, iš pasirenkamų egzaminų populiariausiu išlieka užsienio, t. y. anglų kalbos, valstybinis brandos egzaminas, tačiau šiais metais pasirinkusiųjų skaičius sumažėjo 4 proc. Jį laikys 69 proc. miesto abiturientų“, – sakė Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriaus vedėja Eglė Morkūnė.
Daugėja norinčių laikyti geografijos egzaminą
Matematikos valstybinį brandos egzaminą pasirinko 58 proc. abiturientų (4 proc. mažiau nei pernai). Biologiją laikys 25 proc. (pernai buvo 29 proc.), fiziką – 8,7 proc. (pernai 12 proc.) abiturientų. Beveik toks pat skaičius mokinių, kaip ir praėjusiais metais, ketina laikyti istorijos – 33 proc. – bei informacinių technologijų – 12 proc. – egzaminus. Chemiją laikys 3,7 proc. jaunuolių. O 3,5 proc. daugiau nei praėjusiais metais abiturientų laikys geografijos egzaminą (pernai tokių mokinių buvo 9 proc.).
Egzaminus laikys ir trys ukrainiečiai
Panevėžio abiturientai laikys visų užsienio kalbų valstybinius brandos egzaminus. Rusų kalbos egzaminą pasirinko 23 abiturientai, vokiečių kalbos – keturi abiturientai ir vienas – prancūzų kalbos.
Panevėžyje yra įsteigta 60 egzaminų centrų. Abiturientai lietuvių kalbos egzaminą laikė 15-oje centrų. Trys abiturientai iš Ukrainos egzaminus irgi laikys pagrindinės sesijos metu.
Liko paskutiniai akordai
J. Balčikonio gimnazijos abiturientas Džiugas Lapienis pabrėžė, kad egzaminai – tai yra mažiausiai keturių, o idealiu atveju dvylikos metų pasiruošimo rezultatas.
„Gimnazijoje tikrai sąžiningai mokiausi ir dirbau, todėl baimės nėra. Pasiruošimui kitiems egzaminams liko paskutiniai akordai. Jaučiuosi pasiruošęs ir, manau, kadangi tai buvo ilgi sąžiningo darbo metai, tai jei egzaminai nepraeis puikiai, tai bent jau – labai gerai“, – sakė mokinys, kuris rinkosi laikyti keturis valstybinius brandos egzaminus.
„Lietuvių egzaminas bus tikrai įdomiausias, nes nežinai, ką ten gausi, kokia bus tema, autoriai. Anglų kalbos bus lengviausias. Matematikos – komplikuočiausias, bus iššūkių. Istorijos – keistas egzaminas, nes jį nėra sunku išlaikyti, bet sunku išlaikyti puikiai, todėl drįsčiau sakyti, kad šis ir bus sunkiausias“, – teigė jaunuolis, kalbintas dar prieš pirmąjį egzaminą.
Labiausiai bijo istorijos egzamino
Kita tos pačios gimnazijos abiturientė, Austėja Varytė, prisipažino, jog egzaminams stipriai nesiruošė, tačiau jautėsi pasiruošusi jiems, nes visų mokslo metų metu sunkiai dirbo.
„Per daug nesijaudinu, nes tikrai stropiai dirbau, o prieš egzaminą tik viską pasikartojau. Egzaminai parodys mano visų metų darbą“, – tikino ji.
„Labai norėčiau aukštų rezultatų iš lietuvių ir anglų egzaminų. Iš viso laikysiu keturis. Labiausiai bijau istorijos egzamino, nes jam pasiruošimo reikia daugiausiai. Čia slypi daugiausiai detalių, faktų, datų ir t. t. Na, o matematika irgi toks dalykas, kuriam paskutinę naktį nepasiruoši, todėl reikėjo mokytis visus metus“, – atviravo gimnazistė.
Laikys penkis egzaminus
J. Balčikonio gimnazijos abiturientas Ignas Janeliūnas laikys net penkis egzaminus.
„Metai buvo intensyvūs, šiek tiek sunkūs. Džiaugiuosi, kad nebuvo nuotolinio mokymosi, todėl galėjome pamokas lankyti gyvai. Pats pasirinkau laikyti penkis egzaminus. Tikiuosi gerų rezultatų lietuvių, istorijos, anglų egzaminuose.
Didesnius iššūkius kels fizika ir matematika, bet dar turiu laiko jiems pasikartoti informaciją. Ateitį siesiu su ekonomikos, tiksliaisiais arba politikos mokslais“, – sakė vaikinas.
