Istorijos egzaminą šiemet pasirinko 7568 kandidatai, egzaminas vyko 105 centruose, pranešė Nacionalinė švietimo agentūra.
Šių metų egzamino užduotis rasite ČIA.
Pasak papildomo ugdymo mokyklos „Alfa klasė“ istorijos korepetitorių Pijaus Brazinsko ir Dominykos Eidukevičiūtės, šių metų egzaminas neatrodė labai sudėtingas.
„Surinkti minimalų taškų skaičių buvo tikrai lengva. Teste buvo net 6 vaizdiniai klausimai, kai ankstesniais metais jų pasitaikydavo mažiau. Tiesa, koją pakišti galėjo jau ir keli testo klausimai. Pavyzdžiui, penktame klausime buvo išskirtas mažiau žinomas Krėvos sutarties punktas, mokiniai galėjo pamiršti, kad Rusia tuo metu priklausė LDK.
Be to, klaidinantis ir tryliktas klausimas. Fernando Magelano tautybė – portugalas, galėjo sudaryti klaidingą įspūdį, kad jo kelionę ir rėmė Portugalija. Šių metų šaltiniai buvo susiję su viduramžiais Europoje, feodaliniais santykiais, Reformacija, partizaniniu pasipriešinimu, emigracijos iš Lietuvos tendencijomis. Pirmuosiuose šaltinių blokuose buvo pateiktos itin trumpos ištraukos iš skirtingų dokumentų. Glaustai pateikta informacija leidžia mokiniams lengviau rasti tinkamą atsakymą ir tiksliai jį suformuluoti“, – komentavo mokytojai.
Juos šiek tiek nustebino ir tai, kad šiemet visas šaltinių blokas, kaip ir pernai, buvo skirtas partizaniniam karui, ginkluotai rezistencijai.
„Taip pat mokiniams galėjo būti sunku įvardinti, kokią reikšmę partizaninės kovos turi šiandieninei politikai, teisei, švietimui, kultūrai, vis tik šis klausimas laikytinas prasmingu, nes praeitį susieja su dabartimi. Kaip ir ankstesniais metais, verta pastebėti, kad kai kurios temos lieka pamirštos. Regis, vis dar bijoma bendros Lietuvos ir Lenkijos istorijos.
ATR istorijai šių metų egzamine skirtas vos vienas testo klausimas (Ketverių metų seimas). Istorijos egzaminas galėtų būti aktualesnis, paliesti visuomenėje diskusijas keliančias temas (Gegužės 3-osios konstitucija, Liublino unija, XIX a. sukilimai).
Apibendrinant galima teigti, kad egzaminas atitiko lūkesčius, didelių staigmenų nebuvo, visgi kai kurias užduotis galima laikyti fragmentiškomis, paviršutiniškomis. Kaip ir kasmet, šimtukų veikiausiai bus nedaug, nes prarasti kelis taškus buvo labai lengva“, – aiškino „Alfa klasės“ istorijos korepetitoriai Pijus Brazinskas ir Dominyka Eidukevičiūtė.
Pateikiame preliminarius šio egzamino atsakymus:
TESTAS
1. B
2. A
3. B
4. B
5. D
6. D
7. C
8. A
9. C
10. C
11. C
12. C
13. B
14. D
15. D
16. D
17. C
18. A
19. C
20. B
21. D
22. D
23. C
24. A
25. A
26. Investitūra – viduramžių Vakarų Europoje feodo perdavimo vasalui juridinis aktas su simbolinėmis apeigomis.
Įsipareigojimas: Ištikimybė senjorui.
27. Luomas: Kilmingieji/bajorija
Būdingi bruožai: Atlieka valdžios funkciją; Stambioji žemėvalda; Galimi ir kiti teisingi atsakymai: politinės teisės, atleisti nuo mokesčių ir t. t.
28. Sėjomaina: Trilaukė sėjomaina.
Privalumas: Ne taip stipriai nualinama žemė, todėl gaunamas geresnis derlius (padidėja ūkio našumas).
29. 1. Ratinis plūgas;
2. Žemės ūkio darbams įkinkomi arkliai
30. 1. Griežta reglamentacija;
2. Baudos už taisyklių nesilaikymą;
Galimi ir kiti teisingi atsakymai: mokinių/pameistrių darbas ir pan.
31. Pavadinimas: Cechas
Tikslai: Užtikrinti gaminių kokybę;
Mažinti konkurenciją;
Galimi ir kiti teisingi atsakymai: užtikrinti tam tikras cecho narių socialines garantijas (pvz., nelaimės atveju) ir pan.
32. Santvarka: Feodalizmas
Bruožai: vasaliniai santykiai; valstiečių įbaudžiavinimas; luominė visuomenė.
33. 1. Prekyba indulgencijomis;
2. Popiežiaus veidmainystė/atitrūkimas nuo tikrųjų krikščioniškų vertybių;
3. Pernelyg brangi bažnyčia – lėšų švaistymas prabangai.
34. Panašumas: smerkiamos indulgencijos
Skirtumas: Liuteris tikėjimo šaltiniu laiko tik Bibliją, o Tridento susirinkime teigta, kad tikėjimo pagrindas yra ne tik Biblija, bet ir Šventoji Tradicija (Bažnyčios mokytojų pamokymai)
35. M. Liuteris – Reformacija,
Tridento susirinkimas – Kontrreformacija/Katalikiškoji reforma
36. Organizacija – Jėzuitų ordinas
Tikslas – kovoti su Reformacija
Paaiškinimas – steigti švietimo įstaigas
37. 1 – įsitvirtino protestantizmas/anglikonybė
2 – ir toliau vyravo katalikybė
3 – dalyje teritorijos įsitvirtino protestantizmas/liuteronybė ir kalvinizmas, kitoje dalyje išliko katalikybė
38. Politikai:
1. Sumenko Bažnyčios įtaka (ypač Šventosios Romos imperijoje, Anglijoje, Skandinavijoje);
2. Paspartėjo valstybių centralizacijos procesai.
Kultūrai:
Padaugėjo mokyklų, universitetų; Padaugėjo knygų nacionalinėmis kalbomis.
Religiniam gyvenimui:
Atsirado naujos krikščionybės šakos; įgyvendinta Katalikiškoji reforma/Bažnyčios pertvarka.
39. 1. Siekis kovoti už Lietuvos laisvę
2. Nenoras stoti į Raudonąją armiją („komunistų kariuomenę“)
40. 1 pozicija: neremti nei partizanų, nei valdžios
Pasekmė: tremtis į Sibirą
2 pozicija: kolaboravimas/esamos valdžios rėmimas
Pasekmė: tėvynės išdavimas, pasmerkiant kitus, išvengiama nukentėjimo asmeniškai
41. Priemonės:
1. Antipartizaninės ginkluotos kovos
2. Tautos genocidas/trėmimai
Paaiškinimas: tam trukdė didžiulis lietuvių nacionalizmas, fanatiškas religingumas, individualus valstiečių ūkininkavimas.
42. 1. Vykdoma agresyvi užsienio politika (Korėjos karas)
2. Tarptautinėje arenoje prisidengiama taikos siekiu
Paaiškinimas: buvo tikimasi SNO paramos, efektyvesnės politikos prieš SSRS
43. 1. Žodžio, sąžinės, spaudos laisvės atėmimas
2. Priverstinė kolektyvizacija
3. Privaloma karo tarnyba okupantų kariuomenėje
44. Politika: Jonui Žemaičiui-Vytautui ir Adolfui Ramanauskui-Vanagui suteiktas valstybės vadovo statusas.
Teisė: Rezistencijos dalyviams suteikti teisiniai karių savanorių statusai (net ir po mirties).
Švietimas: Partizano Broniaus Krivicko kūryba įtraukta į lietuvių kalbos ir literatūros mokymosi programą.
Kultūra: Įkurti partizanų memorialai (pvz., Kryžkalnyje), statomi paminklai, šia tema rašomos knygos.
45. 1. Siekis padidinti pajamas
2. Siekis finansiškai paremti Lietuvoje likusius artimuosius
46. 1. Holokaustas (išžudyti šimtai tūkstančių Lietuvos žydų)
2. Sovietų vykdyti trėmimai
3. Emigracija į Vakarus
47. 1. Skyrėsi motyvai (tarpukariu – ekonominiai, karo metu – politiniai, saugumo)
2. Skyrėsi emigrantų padėtis visuomenėje (tarpukariu emigravo nekvalifikuoti darbininkai, karo metu – ir inteligentai, pasiturintieji)
3. Tarpukariu emigraciją skatino emigracijos agentūrų veikla, o karo metais – tragiškos aplinkybės.
48. Tarpukariu: emigrantai prisidėjo prie ekonomikos augimo (pinigų perlaidos iš užsienio).
Antrojo pasaulinio karo metais: masinė emigracija dar labiau žlugdė ir taip nualintą ekonomiką.
49. 1. Daugėjo rusakalbių imigrantų
2. Demografinės padėties tendencijos išliko palankios lietuviams
50. 1. Atsirado galimybė laisvai išvykti į Vakarus (griuvo geležinė uždanga)
2. Finansinės krizės
3. Mažėjantis gimstamumas
51. Emigracija beveik nevyko: 1944/1945–1990 m.
Politinės aplinkybės: sovietmečiu buvo beveik neįmanoma išvykti už SSRS ribų
Emigravo daugiausia žmonių: 1991–2013 m.
Politinės aplinkybės: Atsivėrusios sienos sudarė sąlygas laisvam judėjimui
