Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) direktorė Rūta Krasauskienė tvirtina negalinti pateikti oficialių duomenų, koks procentas abiturientų neišlaikė matematikos egzamino, kol nesulauks komisijos išvadų. Ji tikina, kad prastus rezultatus galėjo lemti keli faktoriai.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pripažino, kad skelbiama neoficiali informacija apie egzamino rezultatus yra pakankamai tiksli. Ji sakė nurodžiusi suburti specialią komisiją būtent dėl didžiulio skirtumo tarp praėjusių ir šių metų egzamino rezultatų.
„Kaip jau sakiau, jūs pakankamai tiksliai minite skaičių“, – paklausta, ar iš tiesų matematikos egzamino neišlaikė apie 35 proc. abiturientų, neslėpė ministrė.
Paskelbė neoficialią informaciją
„Šiemet matematikos egzamino Lietuvoje neišlaikė 35 proc. jį laikiusiųjų, bet atsakingųjų už tokius pasibaisėtinus rezultatus ir toliau nėra. Brokas ir abejingumas – tai nuolatiniai mūsų švietimo palydovai. Dėl šių metų rezultatų Lietuvos mokyklų bendruomenės lengvai paklaikusios.
Bet mūsų valstybėje jau tapo įprasta, kad net informacija apie orų permainas skelbiama su didesniu jauduliu nei neregėtai prasti mokinių pasiekimų rezultatai. Ypač matematikos“, – „Žinių radijuje“ ketvirtadienį ryte pareiškė žurnalo „Reitingai“ redaktorius Gintaras Sarafinas.
Jo teigimu, žodis „katastrofa“ neatspindi to, kas pastaraisiais metais vyksta su matematikos mokymu Lietuvoje.
„Iš pokalbių su skirtingais pašnekovais paaiškėjo, kad Lietuvoje matematikos gerai išmokomi tik maždaug 3 proc. jaunuolių. Švietime baisesnės žinios negali būti. Bet taip yra Lietuvoje. Ir apie tai reikia rėkti per visur. Ir tikrai negalima visko nurašyti ant vaikų, ant karantinų, ant kovido. Prieš dvejus metus sakiau, kad taip bus, bet taip neturi būti“, – įsitikinęs G.Sarafinas.
Anot žurnalo „Reitingai“ redaktoriaus, tai, ką mes dabar matome, yra absoliuti gėda, už kurią yra atsakinga būtent NŠA.
„Iš tiesų man jau tikrai labai skauda dėl mūsų švietimo nuosmukio ir dėl atsakingų mūsų švietimo strategų neatsakomybės bei kaip virusas plintančio abejingumo. Iš tikro mūsų švietimo sistema vis mažiau beturi sąsajų su žodžiu „šviesa“, bet vis daugiau su žodžiu „liūnas“.
Galiu lažintis, kad ateinančiais metais korepetitorių samdančių šeimų padaugės nuo 35 iki mažiausiai 45 proc. Nes į tai, į ką abejingai žvelgia švietimo strategai ir politikai, tėvai abejingai žvelgti nebegali“, – tvirtino jis.
G.Sarafinas priminė, kad matematikos egzamino nelaikę ar jo neišlaikę abiturientai negali pretenduoti į nemokamas studijas, tad taip esą yra griaunama jų ateitis.
Oficialių rezultatų nusprendė neskelbti
Nors matematikos valstybinio brandos egzamino rezultatai turėjo būti paskelbti dar ketvirtadienį, neeilinio NŠA Vertinimo komiteto posėdžio metu nuspręsta šių rezultatų dar neviešinti. Kartu nutarta inicijuota darbo grupę egzamino užduotims, rezultatams išanalizuoti.
„Nors rezultatai dar nepaskelbti, žinome, kad matematikos egzamino rezultatai yra blogesni nei pernai, panašūs į 2020 metų rezultatus. Negali būti kompromisų, kai kalbame apie vaikų ateitį lemiančius sprendimus“, – nurodė Švietimo, mokslo ir sporto ministrė J.Šiugždinienė.
„Taip, tai buvo siurprizas, nes tikrai pernai metais rezultatai buvo geri“, – nusivylimo neslėpė ministrė.
Popiet į žurnalistų klausimus atsakinėjusi NŠA direktorė R.Krasauskienė aiškino vis dar negalinti viešinti egzamino neišlaikiusiųjų procento. Ji taip pat neatsakė, ar bus mažinama egzamino išlaikymo kartelė ir ar pats egzaminas apskritai nebuvo per sunkus. Šiuos klausimus esą bus galima atsakyti tik po suburtos komisijos išvadų.
„Turbūt šiandien negalėčiau komentuoti šios informacijos, nes ministrės įsakymu yra sudaroma komisija ir po komisijos sprendimo galėsime komentuoti“, – pažymėjo R.Krasauskienė.
Kas kaltas?
Prastėjančius matematikos valstybinio brandos egzamino rezultatus specialistė vertino kaip sisteminę problemą.
„Tikriausiai geriausiai galėtų pakomentuoti specialistai matematikai. Kadangi tokia nesu, tai iš pokalbių su specialistais, su programų rengėjais, su egzaminų vertintojais galiu pasakyti, kad tai yra sisteminė problema. Tikriausiai tam įtakos vienareikšmiškai turėjo ir karantinas, kurio sąlygomis dabartiniai abiturientai mokėsi vienerius metus.
Antra vertus, mokyklose iš tiesų yra nemažai problemų – moksleivių pamokų lankomumas, moksleivių ir mokytojų motyvacija. Daugybė sudėtinių dalių, matyt, ir sudaro problemos esmę“, – svarstė NŠA direktorė.
Anot jos, su panašia problema susiduria visa Europa, nes yra „susilpnėję mokinių gebėjimai ir mokymosi pasiekimai tiek gamtos, tiek tiksliųjų mokslų“.
„Akivaizdu, kad šiai dabartinei moksleivių kartai dabar mokytojų taikomi metodai tikriausiai nėra tinkami arba nėra pakankami. Dėl tos priežasties tikriausiai ateityje reikėtų peržiūrėti ir metodiką“, – įsitikinusi R.Krasauskienė.
NŠA direktorė atkreipė dėmesį, kad jau ne vienerius metus Lietuvos švietimo sistemos etalonas ir pavyzdys yra Estija, tačiau pastaruoju metu žvalgomasi ir į Latviją, kuri yra pasiekusi neblogų rezultatų.
Primename, kad 2020 metais matematikos valstybinį brandos egzaminą išlaikė 67,61 proc. kandidatų.
Matematikos valstybinį brandos egzaminą šiemet ketino laikyti 15 tūkst. 834 jaunuoliai.
Galutinė matematikos egzaminų rezultatų skelbimo data – liepos 12 diena.
