Švietimo, mokslo ir sporto ministerija artėjančiais mokslo metais numato finansuoti studijas 700 ukrainiečių studentų, dalimi prisidedant ir pačioms aukštosioms mokykloms.
Ukrainiečių prašymai aukštąsias mokyklas vis dar pasiekia, tačiau jų jau sulaukta gausiai.
„Šiai akimirkai turime 369 ukrainiečių paraiškas, o populiariausios studijų programos – informatika, dirbtinis intelektas, verslo skaitmenizavimo vadyba. Esame suplanavę, kad galėtume priimti kiek daugiau nei 400 studentų“, – BNS informavo Kauno technologijos universiteto atstovas Mantas Lapinskas.
Pavasarį, prasidėjus karui Ukrainoje, ši mokslo įstaiga priėmė 103 studentus iš Ukrainos.
Vilniaus universitetas (VU) jau sulaukė apie 300 ukrainiečių prašymų studijuoti bakalauro ir apie 100 prašymų studijuoti magistro studijų programose.
„Ukrainiečiai daugiausiai renkasi programavimo, vadybos, humanitarines studijas“, – informavo universitetas.
Pavasarį VU priėmė 133 ukrainiečius, pasirinkusius studijas tęsti Vilniaus universitete, tuo metu jie daugiausiai rinkosi teisės, vadybos, medicinos studijas.
Kelias dešimtis jau priėmė
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studijų prorektorė Simona Pilkienė BNS teigė, jog apie 70 ukrainiečių universitetas jau priėmė.
„Šiai dienai yra 69, kurie jau priimti. Yra dar apie šimtas paraiškų, visi tikisi valstybės paramos, bet, deja, negalėsime jų visų tenkinti. Mūsų universitete stebima pasirinkimų tendencija – informatika, multimedijos, apskaita ir finansai. Kadangi turime labai daug anglų kalba vykdomų programų, įvairiai pabirę, kas renkasi ir politologiją, sociologiją ar ekonomiką „, – sakė prorektorė.
Priimti studentai, anot S. Pilkienės, mokyklas yra baigę anksčiau arba nori atvykti studijuoti iš kitų Ukrainos universitetų. Priimti studentai tenkina keliamus reikalavimus – jų aukštas anglų kalbos žinių lygis, egzaminų įvertinimai.
Prasidėjus karui Ukrainoje VDU pavasarį priėmė apie 80 studentų.
„Yra pilna grupė ukrainiečių informatikos studijose, matosi, kad yra jų poreikis. Įdomi detalė, kad grupėje visos merginos, nes vaikinai negalėjo palikti šalies. Merginos irgi renkasi informatikos studijas, turime nestandartinę situaciją, su kuria iki šiol nesusidūrėme“, – teigė S. Pilkienė.
Pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos tvarką, VDU gaus valstybės finansavimą apie 60 studentų, tačiau įstaiga ketina vertinti, kiek ukrainiečių studentų gali priimti savo lėšomis.
„Yra vaikų, kurie iš finansiškai sunkių šeimų, yra Ukrainoje, bet jie nori studijuoti Lietuvoje, jų rezultatai puikūs. Remiantis tuo, kažkiek vietų skirsime, o likusiems teks mokėti, jei turės tokią galimybę“, – sakė prorektorė.
Ketina priimti visus norinčius
Klaipėdos universitetas (KU) pasirengęs priimti visus norinčius studijuoti ukrainiečius.
„Nustatytų ribų, kokį kiekį ukrainiečių galėtų priimti KU nėra. Čia, matyt, bus svarbiausia, kiek patys stojantieji bus pajėgūs finansiškai studijuoti, koks bus valstybės prisidėjimas ar kiti socialinės pagalbos mechanizmai“, – informavo atstovė Dalia Grikšaitė.
Anot jos, šiuo metu universitetas yra gavęs 87 prašymus iš Ukrainos piliečių priimti studijuoti į aukštesnius kursus ar II pakopos studijas. Taip pat yra 30 paraiškų studijuoti pirmame bakalauro studijų programų kurse, tačiau čia dar laukiama baigiamųjų abitūros egzaminų rezultatų.
„Studijų programų pasirinkimai įvairūs – anglų filologija, vadyba, verslo vadyba (magistro studijos), Europos istorija, informatika, kineziterapija, rekreacija ir turizmas, laisvalaikio sportas. Yra prašymų priimti ir į Jūrų transporto inžinerijos bei chemijos inžinerijos studijų programas“, – sakė atstovė.
Anot jos, KU turi penkias bakalauro studijų programas, dėstomas rusų kalba, 19 bakalauro lygmens studijų programų – anglų kalba, šia kalba vykdoma ir 11 magistro studijų programų.
Iki prasidedant karui universitetas turėjo 42 studentus iš Ukrainos, trys iš jų šiemet jau baigė studijas.
Apie šimtą studentų pasirengusi priimti Vilniaus universiteto Šiaulių akademija. Praėjusią savaitę paraiškas studijuoti buvo pateikę apie 70 ukrainiečių.
„Jie nori studijuoti tiksliuosius mokslus, tas programas, kur pilnai anglų kalba. Mielai priimtume į pedagogiką, bet čia jau kalbos specifika. Tarp pasirinkimų – programų sistemos, ekonomika, finansų matematika, o magistrantūros – regionų valdymas“, – vardijo Šiaulių akademijos direktorė Renata Bilbokaitė.
Anot jos, pavasarį universitete pradėję studijuoti ukrainiečiai „labai geri studentai, gabūs, neišlepę“.
Finansuos studijas 700 ukrainiečių
Centralizuotos informacijos, kiek tiksliai ukrainiečių yra pateikę prašymus skirtingiems universitetams kol kas nėra, BNS informavo Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO).
„Stojantieji kreipiasi tiesiai į aukštąsias mokyklas, jos priėmimą vykdys iki mokslo metų pradžios. Dėl kelių dešimčių asmenų, kurie kreipėsi į LAMA BPO, duomenis sprendimui priimti perduosim aukštosioms mokykloms taip pat. Per LAMA BPO vyks tik ukrainiečių duomenų patikra“, – informavo įstaiga.
Kaip BNS informavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, ukrainiečių studentai priimami į valstybės nefinansuojamas studijų vietas, tačiau jiems numatoma kompensuoti iki 100 proc. studijų kainos.
„700 ukrainiečių studentų, priimtų į Lietuvos aukštąsias mokyklas, 60 proc. studijų kainos planuojama finansuoti valstybės biudžeto lėšomis, likusią dalį padengs aukštosios mokyklos. Aukštosios mokyklos gali priimti ir daugiau ukrainiečių studentų ir jiems kompensuoti studijų kainą pagal savo galimybes“, – informavo ministerija.
Taip pat per Švietimo mainų paramos fondo priemonę dar 60 studijų vietų numatoma finansuoti ukrainiečiams studentams, norintiems studijuoti magistrantūros studijų programoje. Priemone planuojama padengti visą jų studijų kainą ir skirti papildomą stipendiją.
Anot ministerijos, ukrainiečiams, norintiems studijuoti Lietuvoje ir įgijusiems vidurinį išsilavinimą Ukrainoje, reikia pateikti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą. Taip pat 2022 metų ukrainiečių abiturientai turi būti išlaikę šių metų Ukrainos nacionalinį testą, įgijusieji vidurinį išsilavinimą 2008–2021 metais – Ukrainoje organizuotą išorinį nepriklausomą įvertinimą, o vidurinį išsilavinimą įgijusieji iki 2008 metų – Ukrainos brandos egzaminus.
Ukrainiečiai, vidurinį išsilavinimą šiemet įgiję Lietuvoje, čia stodami į aukštąsias mokyklas turi pateikti brandos atestatą ir būti išlaikę du pasirinktus valstybinius brandos egzaminus arba Ukrainos nacionalinį testą.
Šios priėmimo sąlygos taikomos ukrainiečiams, kurių studijų kaina finansuojama iš valstybės biudžeto ir aukštųjų mokyklų lėšų. Ukrainiečius priimant į aukštąsias mokyklas, pirmenybė teikiama vidurinį išsilavinimą įgijusiesiems šiemet, informavo ministerija.
