J. Razma įvardijo, kokiu atveju Seimo nariai galėtų dirbti pedagoginį darbą

Seimo nariams suteikta galimybė dirbti pedagoginį darbą žymiai pagerintų ir paties parlamento kokybę, taip pat atvestų į jį išsilavinusių ir kompetentingų žmonių, įsitikinęs Seimo vicepirmininkas, konservatorius Jurgis Razma.

 Seimo nariams suteikta galimybė dirbti pedagoginį darbą žymiai pagerintų ir paties parlamento kokybę, taip pat atvestų į jį išsilavinusių ir kompetentingų žmonių, įsitikinęs Seimo vicepirmininkas, konservatorius Jurgis Razma.<br> Lrytas.lt koliažas
 Seimo nariams suteikta galimybė dirbti pedagoginį darbą žymiai pagerintų ir paties parlamento kokybę, taip pat atvestų į jį išsilavinusių ir kompetentingų žmonių, įsitikinęs Seimo vicepirmininkas, konservatorius Jurgis Razma.<br> Lrytas.lt koliažas
Universitetas<br>T.Bauro nuotr.
Universitetas<br>T.Bauro nuotr.
Jurgis Razma<br>T.Bauro nuotr.
Jurgis Razma<br>T.Bauro nuotr.
Auditorija<br>M.Patašiaus nuotr.
Auditorija<br>M.Patašiaus nuotr.
Jurgis Razma<br>T.Bauro nuotr.
Jurgis Razma<br>T.Bauro nuotr.
Jurgis Razma<br>D.Umbraso nuotr.
Jurgis Razma<br>D.Umbraso nuotr.
Jurgis Razma<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Jurgis Razma<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Aug 29, 2022, 5:56 AM

Visgi, pasak jo, jei tokios Konstitucijos pataisos būtų priimtos, reikėtų labai aiškiai apibrėžti, kiek ir kaip parlamentaras galėtų dirbti, kad darbas Seime neatsidurtų antrame plane.

Apie tai politikas kalbėjo „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“.

Problemų nepastebėjo

Kaip jau buvo skelbta praėjusią savaitę, grupė įvairioms frakcijoms priklausančių parlamentarų parengė Konstitucijos pataisas, kurios leistų Seimo nariams užsiimti pedagogine veikla.

Anot parengto projekto, į Konstituciją būtų įrašyta, jog „Seimo narys negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus Seimo nario atlyginimą ir užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą“. Dabar pagrindinis šalies įstatymas parlamentarams be atlyginimo Seime leidžia gauti tik honorarą už kūrybą.

Seimo vicepirmininkas J.Razma kalbėjo, kad tokiai idėjai jis pats tikrai pritartų.

„Turime precedentą, kad teisėjams, kurie taip pat turi apribojimus dėl kitų darbų, yra leidžiama užsiimti pedagogine veikla, ir tai kažkokių ypatingų problemų nesukėlė. Tuo remiantis gimė pasiūlymas ir Seimo nariams tokią galimybę numatyti“, – teigė J.Razma.

Jo manymu, tokia galimybė leistų pritraukti į Seimo narių gretas daugiau išsilavinusių, kompetentingų dėstytojų ir mokslininkų.

„Jeigu jiems butų palikta tam tikra galimybė, žinoma, nedidele apimtimi, tęsti pedagoginę veiklą. Manau, tai galėtų prisidėti prie Seimo kokybės gerinimo, o kažkokių ypatingų neigiamų dalykų nematau“, – teigė J.Razma.

„Jeigu mes įsivaizduojame, kad Seimo narys gali rūpintis ta savo aukštąja mokykla, tai čia yra reikalavimai dėl interesų konfliktų vengimo ir Seimo narys privalo nusišalinti, jeigu būtų svarstomi, sakykime, biudžeto pataisų projektai, palankūs ar nepalankūs tai mokyklai. Tai tie dalykai tikrai yra išsprendžiami, kurie čia gali papildomai atsirasti“, – pridūrė Seimo vicepirmininkas.

Liberalas Eugenijus Gentvilas savo ruožtu kiek anksčiau svarstė, kad tokiu atveju galimai nebeliktų laiko Seimo nario darbui, nes atsakingas dėstymas reikalauja itin daug laiko resursų. Tačiau J.Razma pažymėjo, kad akademinė veikla sudarytų mažąją dalį parlamentaro darbų.

„Aš manau, kad mes čia negalime kalbėti apie dėstymą pilnu krūviu. Bet jeigu dėstytojai pasiliktų vieną ar kitą kursą ten, kur jie tikrai yra aukščiausio lygio specialistai, ir galėtų tiesiogiai tęsti gilinimąsi į tas temas, manau, kad tie dalykai yra suderinami su Seimo nario veikla. Yra tame Seimo darbo planavime ir tam tikri tarpai, kur, matyt, dėstytojas gali susiderinti, kad būtent tuomet būtų jo paskaitos.

Bet akivaizdu, kad įstatymuose turėtų būti apribojimai dėl maksimalaus valandų skaičiaus, kad tikrai Seimo nario darbas neliktų antrame plane“, – pabrėžė parlamentaras.

Šios Konstitucijos pataisos priėmimui Seime reikėtų 94 balsų. Pasak konservatoriaus, matyt, didelės kolegų vienybės čia nebus.

„Visaip atsitinka – ne visos Konstitucijos pataisos yra priimamos, bet manau, kad yra argumentų iškelti tokią pataisą, remiantis ta analogija su teisėjų statusu, kur taip pat yra rūpestis, kad teisėjai niekaip nebūtų susiję su kitais subjektais, kad labai objektyviai viską spręstų. Tas pats galioja ir Seimo nariams, tai aš matau čia daug panašumų, ir nieko keisto, kad toks pasiūlymas atsiranda.

Tuo labiau žinant, kad daugelyje demokratinių šalių parlamentarams yra leistos gerokai platesnės profesinės veiklos galimybės, neapsiribojant net dėstymu“, – kalbėjo J.Razma.

Tikisi projektą išvysti jau rudens sesijoje

Iki 2004 metų parlamentarai galėjo dirbti ir pedagoginį darbą, nes tai leido Seimo statutas. Tačiau tuomet Konstitucinis Teismas išaiškino, kad Seimo nariai negali gauti užmokesčio už tokią veiklą. Jo teigimu, pagal Konstituciją Seimo nariui leidžiama gauti atlyginimą ir honorarą už kūrybinę veiklą, o kūrybinės veiklos konstitucinė samprata neapima pedagoginės veiklos.

Konstituciją siūlantys keisti parlamentarai teigia, kad leidžiant jiems užsiimti pedagogine veikla, jie perduotų profesines žinias aukštųjų mokyklų, kolegijų studentams ir taip prisidėtų prie demokratijos bei pilietinės visuomenės pagrindų stiprinimo.

„Siekiame pritraukti į Seimą kandidatuoti daugiau akademine veikla užsiimančių aukštųjų mokyklų, kolegijų dėstytojų ir mokslininkų“, – BNS sakė vienas iš pataisos iniciatorių Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.

Jis tikisi, kad rudens sesijoje projektas bus pateiktas plenarinių posėdžių salėje.

Konstitucijos pataisa laikoma priimta, kai už ją du kartus su trijų mėnesių pertrauka balsuoja ne mažiau kaip 94 parlamentarai iš 141.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.