Ministrės pateiktais duomenimis, į mokyklas naujaisiais mokslo metais įžengs 332 tūkst. mokinių. Iš jų – apie 30 tūkst. pirmokų, taip pat maždaug 7000 ukrainiečių, nors pastarųjų skaičius, anot ŠMSM vadovės, nuolat kinta.
Įvardijo svarbiausius pokyčius
J.Šiugždinienė pirmadienį teigė, kad artėjančius mokslo metus jau dabar galima vadinti išskirtiniais.
„Nes po ilgų metų, tai truko praktiškai du dešimtmečius, Lietuvoje nebelieka 5–8 jungtinių klasių. Taip pat nelieka klasių, kuriose mokosi mažiau nei 8 vaikai – tai reiškia, kad mūsų vaikai turės daugiau galimybių pasirinkti, dalyvauti neformaliame ugdyme, turėti papildomas pamokas, mokytis užsienio kalbų“, – aiškino ministrė.
Ne mažiau svarbu, pasak jos, kad nebūtų formuojamos ir per didelės klasės.
„Tai matome kaip didelę problemą – šiuo metu dirbame su savivaldybėmis, su mokyklomis. Per didelės klasės taip pat reiškia, kad ugdymo kokybė gali būti nepakankama, nes mokinių daug ir mokytojams sunku ugdyti mokinius tokiose didelėse klasėse“, – tvirtino J.Šiugždinienė.
Ministrė pasidžiaugė, kad šiemet pastebimas ir augantis norinčių studijuoti pedagogiką žmonių skaičius, taip pat daugėja tų, kurie mokyklose nori dirbti jau turėdami kitą išsilavinimą.
„Šiemet vien pirmajame priėmimo etape norinčių buvo daugiau nei 2000, tačiau ne visi atitiko reikalavimus, ne visi išlaikė motyvacinį pokalbį, ir studijų sutartis šiemet pasirašė net 1084 jaunuoliai.
Taip pat beveik dvigubai – nuo 210 iki beveik 400 – išaugo profesines studijas pasirinkusių ir valstybės finansavimą gaunančių studentų skaičius. Tai yra jau vyresni žmonės, su patirtimi, bet labai daug vilčių dedame į šią grupę“, – kalbėjo J.Šiugždinienė.
Ministrė įvardijo ir svarbiausius šio pusmečio darbus. Pasak jos, šiais mokslo metais žymiai didesnis dėmesys bus skiriamas grįžtamajam ryšiui ir nacionalinių patikrinimų kokybei.
„Šiam tikslui jau atlikti registro pakeitimai, kad mokinių pasiekimų duomenys keliautų paskui vaiką. Visi patikrinimai vyksta elektroniniu būdu ir nuasmenintu vertinimu.
Patikrinimai orientuoti į pažangos užtikrinimą ir grįžtamojo ryšio teikimą – jie tikrai skirti ne konkurencijai, o kiekvieno vaiko pažangai“, – pažymėjo ministrė.
Didesnis dėmesys matematikai
Pasak jos, naujais mokslo metais mokytojai turės daugiau galimybių kelti savo kvalifikaciją, o nuo šio rugsėjo 420 pedagogų universitetuose tobulins savo kvalifikaciją informacinių technologijų srityje.
Kaip vieną iš prioritetinių darbų ministrė išskyrė ir švietimo pagalbą specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams.
„Mūsų mokyklos turi būti atviros visiems vaikams, turintiems įvairių specialių poreikių. Taigi, šiais metais mokyklose bus įdarbinta daugiau švietimo pagalbos specialistų. Savivaldybėms skyrėme beveik milijoną eurų 150 šių specialistų etatams įsteigti“, – pabrėžė ji.
Nuo rudens, pasak ŠMSM vadovės, kur kas daugiau dėmesio bus skirta matematikos mokymui.
„Rengiamos skaitmeninės priemonės, skirtos matematikai, pildome ir atnaujiname uždavinių banką, stiprinsime mokytojų didaktikos kompetencijas būtent matematikos srityje. Rugsėjį darbą pradeda matematikos stiprinimo grupė, kuri parengs ilgalaikį matematikos ugdymo stiprinimo planą.
Taip pat svarbi žinia, jog bandomasis matematikos egzaminas vyks vasario mėnesį, kad liktų daugiau laiko iki egzaminų ištaisyti spragas ir pasitobulinti“, – pabrėžė J.Šiugždinienė.
Nuo rudens visose Lietuvos mokyklose pradedama įgyvendinti ir profesinio orientavimo programa. Mokyklose pradės dirbti daugiau karjeros specialistų, kurie mokiniams patars ir padės apsispręsti dėl tolimesnio mokymosi, karjeros plano.
Numatoma, kad kitų metų pabaigoje švietimo įstaigose dirbs 380 karjeros specialistų, o 2024 metais – apie 425.
