Naujienų portalo lrytas.lt kalbinti pašnekovai į situaciją žvelgia dar plačiau – pasak jų, iš vienos pusės rusų kalba šiuolaikiniam žmogui nebėra labai svarbi, tačiau raginama nepamiršti ir Lietuvoje jau kelis dešimtmečius gyvenančių rusakalbių, kuriuos tokie sprendimai ypač žeistų.
Moko maždaug tūkstantis pedagogų
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) duomenimis, šiuo metu rusų kalbą kaip antrąją užsienio kalbą yra pasirinkę apie 75 proc. moksleivių.
„Kaip antrąją užsienio kalbą mokiniai renkasi anglų, jidiš, ispanų, italų, kinų, prancūzų, švedų, vokiečių kalbas. Praėjusių mokslo metų duomenimis, vokiečių kalbą buvo pasirinkę 16,8 proc. mokinių, o prancūzų, kaip antrąją kalbą – 6,6 proc. mokinių. Kitas kalbas renkasi daug mažiau mokinių, kiekvienos jų pasirinkimas nesiekia ir vieno procento.
Yra mokyklų, kurios siūlo ir kitas kalbas, pavyzdžiui, norvegų. Praėjusiais mokslo metais jos buvo galima mokytis Panevėžio r. Velžio gimnazijoje, Vilniaus lietuvių namuose“, – teigė ŠMSM atstovai.
Pasak ministerijos, rusų kalbos mokytojų natūraliai mažėja.
„Šiuo metu dirba apie tūkstantį rusų kalbos mokytojų. Šioje grupėje daugiausia pensinio amžiaus mokytojų, lyginant su kitų dalykų mokytojais. Tiems, kam per 51 metus, yra 87 proc. O iš jų 36 proc. – daugiau nei 61 metų amžiaus“, – rašoma lrytas.lt atsiųstame atsakyme.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė kiek anksčiau interviu portalui lrytas.lt teigė, kad apie rusų kalbos atsisakymą mokyklose kalbėti šiandien nebūtų teisinga. Tačiau, pasak ministrės, labai svarbu skatinti kitų užsienio kalbų mokymąsi, ir tie skaičiai pamažu auga.
„Norėtųsi, kad daugiau vaikų pasirinktų prancūzų, vokiečių kalbas, būtų labai gerai ir mūsų kaimynų latvių kalba. Bet tai irgi yra klausimas, susijęs su mokyklų dydžiu, nes ne visos mokyklos išgali pasamdyti tokių mokytojų, renkasi galbūt lengvesnį kelią. Bet šiuo klausimu tikrai daug diskutuojame, ir norisi, kad stiprėtų kitų kalbų mokymasis mūsų mokyklose.
Mes turime tautines mažumas, mūsų Lietuvos piliečius, kurie yra rusakalbiai. Jie yra mūsų šalies gyventojai ir turi visas galimybes mokytis savo kalbos. Mes mylime kiekvieną – ar tai yra lenkų kilmės vaikas, ar rusų, ar latvių – jie visi mums yra Lietuvos piliečiai“, – kalbėjo J.Šiugždinienė.
Propagandos vien su kalba nesieja
Visgi Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto dekanas, istorikas Rimvydas Laužikas svarstė, jog dažnai ugdymo įstaigose mokiniams nelieka jokio kito pasirinkimo, kaip tik rinktis rusų kalbą, nes alternatyvų mokykla tiesiog negali pasiūlyti.
„Turbūt yra keli dalykai – vienas dalykas yra tas, kad, kaip tyrimai rodo, daugeliu atvejų nėra kito pasirinkimo. Šioje vietoje šnekame ne apie patį atsisakymą, o apie alternatyvos sukūrimą, nes dabar labai nemažai mokyklų kaip antrąją užsienio kalbą siūlo tik rusų.
Kadangi antroji užsienio kalba yra privaloma, tai iš esmės nemažoje dalyje mokyklų rusų kalba yra privaloma. Tai pirmas klausimas yra pasirinkimų įvairovė“, – portalui lrytas.lt teigė R.Laužikas.
Pasak VU Komunikacijos fakulteto dekano, svarbu galvoti ir apie tai, kiek pati rusų kalba šiandien Lietuvoje yra reikalinga.
„Kiekviena kalba yra komunikacijos įrankis. Tai mes užduodame klausimą, kiek ta kalba yra reikalinga – turbūt išskyrus karybos sritį, kur dalis kariškių sako, kad priešingos valstybės kalbą yra naudinga suprasti, tai kitur ji yra nelabai reikalinga. Bet, aišku, jeigu žiūrėsime į švietimo sistemą, mano požiūriu tikrai pakaktų to, kad būtų reali alternatyva rinktis kalbas, o ne primetama tik viena – rusų. O alternatyvų galima sugalvoti tikrai įvairių“, – dėstė R.Laužikas.
Jis pridūrė, kad šiuo atveju būtų galima išnaudoti ir per karantiną išmoktas nuotolinio mokymo pamokas, kalbų mokymąsi perkelti ir už mokyklos ribų.
„Žinome, kad buvo nuotolinis mokymasis, kad daugybė žmonių kalbų mokosi nuotoliniu būdu. Dažnas argumentas, kodėl nėra alternatyvos, yra tas, jog toje mokykloje nesusidaro klasė ir nėra mokytojų. Tai galima formuoti virtualias klases per visą Lietuvą, pasiūlius vaikams 10 ar 15 kalbų“, – svarstė pašnekovas.
Nors viešojoje erdvėje pasigirdo pamąstymų, jog mokant rusų kalbą lengviau patekti į šios šalies propagandos pinkles, R.Laužikas tokią mintį vertina dvejopai. Jo manymu, propagandai rusų kalba šiandien net nėra būtina.
„Kaip minėjau, iš kariškių teko išgirsti nuomonių, kad kariniu požiūriu naudinga mokėti rusų kalbą. Bet kitas dalykas toks, kad, jeigu kalbame apie propagandą ir apie informacinį karą, šioje vietoje aš nemanau, kad kalbos nemokėjimas apribotų arba apsaugotų nuo propagandos. Informacinio lauko tyrimai rodo, kad didžiulis propagandos srautas Lietuvoje vyksta lietuvių kalba, ir informaciniame karo lauke prieš mus dažniausiai kovojama būtent lietuvių kalba.
Dar svarbu tai, kiek kalbų apskritai žmogus moka – jei jis kaip vienintelę užsienio kalbą moka tik rusų, ir tai yra vienintelis jo langas į pasaulį, be abejo, tas žmogus yra gerokai labiau pažeidžiamas informacinio karo, nes tiesiog neturi galimybės diversifikuoti to informacijos šaltinio. Bet jeigu žmogus moka dvi ar tris kalbas, vien nuo to, kad jis moka rusų kalbą, jis tikrai automatiškai netampa labiau pažeidžiamas“, – kalbėjo VU Komunikacijos fakulteto dekanas.
Ragina nepamiršti tautinių bendrijų
Savo ruožtu Lietuvos žiniasklaidos tautinių bendrijų kalbomis asociacijos vadovas ir Radio-R programų direktorius Ernestas Alesinas tvirtino, jog vien į kalbą susikoncentruoti tikrai nereikėtų.
„Emocijos nekyla lygioje vietoje. Mes turime pagrindo manyti, kad mes švaistome lėšas. Jeigu kalbėtume ne politiškai, o ekonomiškai, tikrai reikia įvertinti – jeigu turime 1000 mokytojų, kurie neišmoko ir dirba po ketvirtį etato, mes švaistome lėšas. Yra emocinė dalis, nes mes suvokiame, kad žmonės atsiduria ne tame informaciniame lauke, bet ar kalba ir jos suvokimas yra vienintelė to priežastis? Čia reikėtų viską sudėti į vieną vietą ir kalbėti racionaliai.
Jeigu mes švaistome lėšas, tą reikia sutvarkyti. Jeigu mokoma nekokybiškai, tai ministerijos vertinimo klausimas. Bet jeigu mes kalbame globaliai ir labai rimtai, aš noriu atkreipti dėmesį, kad Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Klaipėdos, Šalčininkų savivaldybėse tam tikros valstybinės ir viešos paslaugos yra teikiamos ir kitomis kalbomis“, – aiškino jis.
E.Alesinas pridūrė, jog Lietuvoje mes turime bendrapiliečius, kalbančius kita kalba, su kuriais svarbu susitarti, palaikyti kontaktą.
„Turime jiems padėti, ir yra labai blogai, kad viena kalba sulaukė tiek dėmesio. Įvertinkime anglų kalbos žinias ir šių metų egzaminą, kuris buvo liūdnas, o juk tai yra pagrindinė kalba. Jeigu antroji užsienio kalba mokykloje trukdo pasiekti gerų rezultatų anglų kalboje, tai sprendimas būtų daugiau valandų vaikams, kad jie įgytų daugiau gebėjimų“, – lrytas.lt sakė žiniasklaidos tautinių bendrijų kalbomis asociacijos vadovas.
Pasak pašnekovo, Lietuvoje yra ir lietuviškas mokyklas lankančių tautinių bendrijų atstovų, ir jau ne vienerius metus čia gyvenančių rusakalbių, todėl etikečių lipdymas žmones žeidžia.
„Aš suprantu emocinį foną, bet yra žmonių, kurių vienaip ar kitaip, net ir praėjus 32 metams ir gimtoji kalba yra kita, ir galbūt tai yra rusų – mes emociškai epitetais kalbame apie vieną kalbą, kad ir su labai dideliu argumentu, bet tuo pačiu visiškai nepastebėdami, ką darome su savo piliečiais, juos įžeisdami. Tai išsitransliuoja ir už Lietuvos ribų, kaip vienos kalbos persekiojimas, duodamas įrankis kalbėti apie rusofobiją, nors mūsų kaimynai yra rusakalbiai, ir tautybių jau iš karto yra daugiau.
Mes žinome, kad ir lenkų tautinėje bendrijoje yra daug žmonių, kalbančių rusų kalba, žinome, kad žydų bendruomenėje yra dalis lietuviškai kalbančių, ir dalis – rusakalbių, ir taip yra daugelyje daugiataučių bendruomenių“, – kalbėjo E.Alesinas.
Pasak jo, vien tik kalbos draudimas rusų bendruomenę tik dar labiau atstumtų.
„Mūsų nuoseklūs žingsniai turi turėti naudą ir išskirtinį požiūrį, kad mes neįskaudintumėm kitų. Tai yra kompleksas, ir vien tik kalbos draudimas šiuo atveju tik atstumtų. Aš iškelčiau klausimą – reikia įvertinti, kiek bergždžiai mes leidžiame lėšų ir kiek jų sutaupę mes galėtumėm pastiprinti mūsų vaikų išsilavinimą. Deja, mane, kaip tėtį, kurio vaikas šiemet laikė egzaminus, liūdina anglų kalbos žinios, matematikos, net ir lietuvių kalbos egzamino žinios, kurios yra privalomos“, – pridūrė pašnekovas.
E.Alesinas taip pat pritarė, kad alternatyvų rusų kalbai mokyklose atrasti tikrai galima.
„Bendruomenė gali prašyti gimnazijos praplėsti ratą. Tuo atveju, jeigu to nėra, reikia siūlyti regioninius sprendimus, bandyti daryti dalines, kilnojamas pamokas. Manau, kad tokia mobilizacija ir pinigų optimizacija leistų daryti iš dalies nuotolines pamokas, galbūt padaryti ir užklasines pamokas, vykti į kokią nors vokiško ar prancūziško filmo peržiūrą. Aš manau, čia tikrai pasijungtų ir Vokietijos, ir Prancūzijos ambasados.
Atkreipkime dėmesį, kad ir anglų kalbos galimybės yra neišnaudojamos – yra ir britų ambasada, ir Amerikos ambasada rengia kursus, yra ir nemokamų studijų, tai norėčiau į gimnazijų bendruomenių daržus pamėtyti akmenukų, nes kas domisi – tas ir randa.
Manyčiau, kad alternatyvų mes turime jau šiandien, ir jokių sudėtingų veiksmų ją parodyti nėra. Tai daugiau yra organizacinių gebėjimų ir tikslų iškėlimas“, – tvirtino E.Alesinas.
ŠMSM atstovai lrytas.lt tikino, kad rusų kalbos pasirinkimas palaipsniui mažėja.
Pavyzdžiui, 2014–2015 mokslo metais šią kalbą mokėsi 81,6 proc. mokinių, 2015–2016 mokslo metais ją rinkosi 80 proc. mokinių. 2016–2017 metais – 79,8 proc., 2017–2018 mokslo metais – 79,8 proc. 2018–2019 mokslo metais – 77 proc., 2019–2020 mokslo metais – 76 proc., 2020–2021 mokslo metais – 75 proc.
O štai prancūzų ir vokiečių kalbos pasirinkimas, nors ir nežymiai, bet didėja. Pavyzdžiui, 2014–2015 m. m. prancūzų kaip antrosios kalbos mokėsi 3,8 proc. mokinių, 2021–2022 m. m. – 6, 6 proc.
Vokiečių kalbos 2014–2015 m. m. mokėsi 12,9 proc. mokinių, 2021–2022 m. m. – 16,8 proc.
Sužiuro ir į vadovėlius
Trečiadienį jau skelbta ir apie tai, kad pasirinkę rusų kalbą 6–12 klasių moksleiviai vadovėliuose kviečiami keliauti po Rusiją, aplankyti okupuotą Krymą, o karą Ukrainoje tęsianti šalis pristatoma kaip patraukli demokratiška valstybė. Tai pranešė LRT radijas.
Vadovėlių leidėjai teigia, kad prasidėjus karui sustabdė prekybą jais. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nemato galimybės skubiai pakeisti mokymo priemonių.
„Šiai dienai nėra kažkokio tokio instrumento ar mechanizmo, kad būtų stabdomas mokymas, – LRT radijui sakė švietimo viceministras Ramūnas Skaudžius. – Aš norėčiau pabrėžti, kad labai svarbu kaip tik kol nėra jie pakeisti, nes faktas, kad jie turi būti pakeisti, kad tai būtų diskusijai puiki medžiaga“.
Pasak jo, mokytojams rekomenduojama radus vadovėlyje temas, prasilenkiančias su pakitusia realybe, pasinaudoti proga aptarti informacijos teisingumą medijose ir kritišką jo vertinimą.
