„Valstybė aukštosioms mokykloms perves 60 proc. studijų kainos, o aukštoji mokykla įsipareigoja neimti iš studentų mokesčio už studijas. Taip ministerija yra sutarusi su aukštosiomis mokyklomis. Aukštosios mokyklos turi teisę savo nustatyta tvarka priimti ir didesnį skaičių studentų iš Ukrainos, tačiau jiems nebus taikomas valstybės kofinansavimas, ir dėl studijų kainos spręs pačios aukštosios mokyklos“, – „Lietuvos rytui“ aiškino ŠMSM atstovai.
Ukrainiečiams taip pat buvo žadėta, kad įstoję į universitetus jie galės gauti 300 eurų stipendijas. Jų numatyta skirti 700.
O studijuojantys magistrantūroje valstybės finansuojamose vietose ukrainiečiai, kurių yra 56, turėtų gauti 460 eurų stipendiją.
Vyriausybė turėtų skirti 420 tūkstančių eurų iki šių finansinių metų pabaigos 700 ukrainiečių stipendijoms ir studijų kainai kofinansuoti.
Mokyklos laukia aiškumo
Nors ministerija žarsto pažadus, aukštosios mokyklos iki šiol nežino, ar valdžia skirs pinigų ukrainiečių studijoms. O kol kas universitetai su šiais studentais turi pasirašinėti sutartis dėl mokamo mokslo.
„Mūsų universitete ukrainiečiai sudaro sutartis studijuoti už savo pinigus. Kolegos irgi priversti taip pat elgtis. Jeigu nesulauksime aiškių atsakymų iš ŠMSM dėl būsimo finansavimo, būsime priversti patys sumokėti už į mūsų universitetą įstojusius ukrainiečius. Pas mus studijuos apie dešimt jaunuolių iš Ukrainos“, – „Lietuvos rytui“ sakė Lietuvos sporto universiteto (LSU) prorektorė Jūratė Požėrienė.
Studijos LSU per metus kainuoja nuo maždaug 2 tūkst. iki daugiau kaip 4 tūkstančių eurų.
Atsisakys savų projektų
„Su ŠMSM sprendimai dėl ukrainiečių studijų finansavimo nuo pat pavasario buvo labai ilgai ir sudėtingai derinami. Universitetai į šią problemą žiūrėjo itin praktiškai, o ministerija visą paveikslą dėliojo tik teoriškai.
Ministerija universitetams dalinį finansavimą už ukrainiečių studijas paskirstė neatsižvelgdama į tai, kiek jų iš tikrųjų į Lietuvą atvyko ar dar atvyks, taip pat kiek aukštosios mokyklos gali jų priimti. Kai kuriems universitetams atiteko iki 15, kitiems – iki 100 vietų. Mūsų universitetas į nemokamas vietas pakvietė studijuoti 100 ukrainiečių, nors paraiškų buvome gavę daugiau nei penkis šimtus. Tačiau finansavimą gavome tik keturiolikai bakalauro studijų studentų.
Nutarėme iš savo biudžeto apmokėti ukrainiečių studijas, atsisakydami finansuoti anksčiau suplanuotas savo programas ir projektus“, – „Lietuvos rytu” kalbėjo Vilniaus M.Romerio universiteto prorektorė Regina Valutytė.
Studijos šiame universitete kainuoja nuo 3 iki daugiau nei 4 tūkstančių eurų per metus.
Stengėsi dėl globotinių
Buvusio Varėnos rajono mero Vido Mikalausko namuose Perlojoje kovo pradžioje apsigyveno trys būsimi studentai ukrainiečiai, todėl jis rūpinosi, kad, išlaikę abitūros egzaminus, jie įstotų į Lietuvos aukštąsias mokyklas.
„Du mėnesius nebuvo dienos, kad neskambinčiau, nerašyčiau universitetams dėl savo globotinių studijų. Tačiau niekas man žmoniškai negalėjo atsakyti, kokiomis sąlygomis jie galės studijuoti.
Tiktai Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) pats nusprendė, kaip elgtis su būsimais studentais ukrainiečiais.
Sofija Pavlova, įstojusi mokytis vadybos, iš karto sužinojo, kad gaus bendrabutį ir jai bus užtikrintas ketverių metų studijų finansavimas.
Man teko bendrauti su LSU ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) vadovybėmis. Iš jų taip ir neišgirdau, ar ukrainiečiai gali tikėtis nemokamų studijų. Mano namuose apsistojusi Marija Jurčenko įstojo į LSMU studijuoti farmacijos, o Arsenijus Malykinas LSU pasirinko trenerio specialybę. Abu buvo priversti su universitetais pasirašyti studijų sutartis, kad patys susimokės už mokslą. Dabar jie visiškai sutrikę ir nežino, ką daryti, nes pinigų studijoms neturi“, – kalbėjo V. Mikalauskas.
Nerimaudamas dėl savo globotinių studijų, jis rašė raštus į ŠMSM, bet aiškių atsakymų negavo. Tik suprato, kad tarp ministerijos ir aukštųjų mokyklų iš esmės nėra jokios komunikacijos.
