Švietimo ekspertai įsitikinę – šios priemonės yra tapusios būtina viso mokymosi proceso dalimi, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Skuba pasirūpinti iš anksto
Mokymosi aplinkų vystytojai pastebi, kad kasmet daugėja elektroninio mokymosi turinio naudotojų, o mokyklos ir savivaldybės licencijomis pasirūpina iš anksto.
„Pirmosios užklausos ir užsakymai dėl skaitmeninių aplinkų licencijų 2022/2023 mokslo metams mus pasiekė dar žiemos pabaigoje. Džiaugiamės, kad mokymosi įstaigos supranta jų svarbą ir moksleiviai nuo pirmųjų dienų gali kibti į mokslus turėdami visas reikalingas priemones“, – kalba „Ateities pamoka“ atstovė Malvina Vilniškienė.
O tas įstaigas, kurios dar nėra pasirašiusios sutarčių, ji ragina nelaukti – kuo anksčiau moksleivius pasieks šiuolaikinės priemonės, tuo greičiau jie galės visapusiškai dalyvauti pamokose.
Sprendžia daugiau užduočių
Tai, kad skaitmeninio turinio naudojimas yra tapęs kasdiene pamokų dalimi, patvirtina ir augantis sprendžiamų elektroninių užduočių kiekis.
„Statistika išties iškalbinga – 2021/2022 m.m „EDUKA klasėje“ mokytojai paskyrė, o mokiniai atliko daugiau nei 5 mln. užduočių. Tai yra net 2,5 karto daugiau nei ankstesniais mokslo metais. Aktyviai naudojama ir „EMA“ mokymosi aplinka – joje užduotys buvo sprendžiamos beveik 3 mln. kartų“, – statistiką pristato M.Vilniškienė.
Pasak jos, daugiausiai laiko skaitmeninėse aplinkose moksleiviai skiria mokydamiesi matematikos – šio dalyko vadovėliai ir užduotys vis dar išlieka populiariausi. Abiturientai taip pat dažniausiai sprendžia matematikos dalyko bandomuosius testus „Egzaminatorius“ aplinkoje.
Įvertino matematikos brandos egzaminų rezultatus
Šių metų matematikos brandos egzaminų rezultatai matematikos mokytojos ekspertės Sigitos Žuklijienės nenustebino – tai ji laiko neteisingų praeities sprendimų pasekme.
„Nereikėtų galvoti, kad lietuviai nemoka matematikos, juk yra daug gerai mokančių asmenų. Priežasčių visų pirma reikėtų ieškoti praeityje – prastėjančius rezultatus siečiau su sumažintu savaitinių matematikos pamokų skaičiumi. Aišku, ir pandemija pridėjo savo. Tik kompleksiniai sprendimai švietimo sistemoje padėtų situaciją pataisyti“, – sako S.Žuklijienė.
Vertindama skaitmenines mokymosi priemonės, mokytoja patvirtina, kad jos yra būtinos, tik naudoti reikia saikingai.
„Šiuolaikiniams vaikams šios skaitmeninės mokymosi priemonės yra labai tinkamos, jie pripratę prie ekranų. Jos atitinka šiuolaikinio vaiko supratimą ir suvokimą, tai priimtina ir artima. Tie, kurie aktyviai sprendžia elektronines užduotis, jie ir nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimų testus bei egzaminus išlaiko geriau“, – įsitikinusi pedagogė.
Skaitmeninis turinys – nuo pradinių klasių
Jaunoji karta šiuolaikines mokymosi priemones naudoja nuo pirmųjų dienų mokyklos suole. Pasak ekspertų, ne tik pamokose, tačiau ir gyvenime nebeįmanoma išsiversti be technologijų, tačiau svarbu – tinkama prevencija.
„Siekdami ugdyti raštingą, išprususią kartą, linkėdami savo ugdytiniams kokybiško gyvenimo, negalime neugdyti jų skaitmeninio raštingumo. Todėl net ne nuo pradinių klasių, o nuo pirmųjų žingsnių į skaitmeninį pasaulį turėtumėme ne tik duoti vaikui į rankas įrenginį, bet ir suteikti žinių, praktinių įgūdžių, kaip elgtis įvykus nesklandumams virtualioje erdvėje, kokie pavojai gresia ir kaip jų išvengti“, – kalba Vilniaus Gedimino technikos universiteto inžinerijos licėjaus pradinių klasių mokytoja ekspertė Rūta Filončikienė.
Jos teigimu, netgi atnaujintose pradinio ugdymo programose nurodoma, kad mokinys turi išmokti naudoti, testuoti, kurti, tobulinti ir vertinti skaitmeninį turinį, komunikuoti skaitmeninėmis technologijomis ir bendrauti skaitmeninėse erdvėse, gebėti savarankiškai pasirinkti reikiamas skaitmenines priemones darbui atlikti.
„Kas mūsų kartai atrodo visai suprantama ir aišku gavus informaciją raštu ir žodžiu, kartais mūsų mokiniams suprantama gavus tai visai kita forma. Dabartiniams vaikams pasakojimas ir paveikslėlių rodymas nebeveikia – reikia įdarbinti paskiriant skaitmeninę užduotį, sudominti atliekant praktinę – žaidybinę veiklą, motyvuoti“, – kalba mokytoja ekspertė.
Vysto toliau
Skaitmeniniam turiniui tapus neatsiejama kontaktinio mokymosi dalimi, šių priemonių vystytojai nestovi vietoje.
„Praėjusiais metais pristatėme du pilotinius praturtintus vadovėlius. Siekėme sukurti tokius vadovėlius, kurie tiek kontaktinio, tiek nuotolinio ugdymo metu taptų viena pagrindinių mokymosi priemonių, papildančių popierinį vadovėlį. Praturinti vadovėliai sulaukė itin teigiamo mokytojų vertinimo, todėl šiuos mokslo metus pradedame vėl pristatydami naujus vadovėlius“, – atskleidžia M.Vilniškienė.
Didžiausias skaitmeniniu turiniu praturtintų vadovėlių privalumas yra tas, kad virtualus turinys yra integruotas į vadovėlį – jame yra vaizdo ir garso įrašai, infografikai, prezentacijos, interaktyvios užduotys, iliustracijos.
Taip pat čia patalpintas gausus užduočių bankas ir papildomi įrankiai, kurių pagalba mokytojas gali diferencijuoti ir individualizuoti ugdymosi procesą bei stebėti individualią mokinio arba visos klasės pažangą.
