Sako, kad situacija gerėja
Socialinio pedagogo Tado Mindaugo Matijošaičio teigimu, mokyklos stengiasi vaikams sukurti kuo saugesnę aplinką. Jos dalyvauja įvairiuose kvalifikacijos mokymuose, kad galėtų užtikrinti pagalbą vaikams, greičiau atpažintų sunkumus.
„Mokyklos dalyvauja prevencinėse programose, kuriose dėmesys skiriamas emocinio, socialinio intelekto ugdymui. Tai yra integruota į ugdymo procesą, kalbama klasių valandėlių metu. Vaikai skatinami atsiverti, kalbėti apie sunkumus, nelaikyti savyje“, – portalui lrytas.lt sakė socialinis pedagogas.
„Vaikų linijos“ savanorių mokytoja, psichologė Indrė Žutautaitė jam pritarė ir paminėjo, kad visos mokyklos privalo įgyvendinti smurto ir patyčių prevencijos programas. Į jas įsitraukia visi mokyklos bendruomenės nariai, stengiamasi sukurti saugų mikroklimatą, aiškiai apibrėžti kiekvieno bendruomenės nario atsakomybę, kad kiekvienas mokinys, mokyklos darbuotojas ar tėvas žinotų, kaip elgtis patyčių atveju, kur kreiptis pagalbos.
Gerėti situacijai taip pat padeda ir besikeičianti pedagogų karta. Anot T.M.Matijošaičio, jaunesnė pedagogų karta yra baigusi labiau emocinį intelektą ugdančias studijas, nei vyresnioji.
Tačiau patyčių problema mokyklose gaji, tai įrodo vaikų ir paauglių skambučiai „Vaikų linijos“ savanoriams. Pagalbos užtikrinimo kokybę lemia ir mokyklų skirtumai. Miestų mokyklos dažniau turi pagalbos mokiniui specialistus, tad turi daugiau galimybių pasirūpinti savo moksleivių emocine sveikata. Kiti tokių specialistų išvis neturi arba jų konsultacijų reikia palaukti.
„Kartais besikreipiantys vaikai pasakoja ir apie tai, kad lanko psichikos sveikatos specialistų konsultacijas, bet į mus kreipiasi, nes pavyzdžiui iki susitikimo su psichologu kelios dienos, kurias sunku išlaukti“, – sakė psichologė.
Vaikai susiduria su įvairiausiomis problemomis
I.Žutautaitės teigimu, per praėjusius metus sulaukta daug kreipimųsi su mintimis apie savižudybę. Pagal dažnumą, antroje vietoje rikiavosi santykiai su draugais ir tėvais, tai pat padaugėjo baimės ir nerimo, skundų dėl fizinės sveikatos, laisvalaikio ir užimtumo iššūkių.
„Per pandemiją kreipimųsi dėl patyčių sumažėjo, tačiau ši tema išlieka aktuali ir nedingsta iš dažniausių pokalbių dešimtuko, kaip ir santykiai su partneriais ir draugais, vienišumas, nepasitikėjimas savimi“, – pasakojo savanorė mokytoja.
Psichologė pridūrė, kad jauni žmonės patiria įvairiausių sudėtingų jausmų ir išgyvenimų, kurie atsirado dėl pandemijos ir karo. Temos, dėl kurių vaikai kreipiasi į „Vaikų liniją“, neatsitiktinai sunkėja.
Jai antrino ir T.M.Matijošaitis. Jo teigimu, vaikų problemos atspindi tam tikrą laikotarpį, tai, kas vyksta pasaulyje.
„Visuomenei reikia atkreipti dėmesį į tai, kad šios temos labai paliečia vaikus, kurie neturi daug gyvenimiškos patirties. Įvykių pasaulyje supratimas priklauso ir nuo amžiaus, vaikai karą supranta vienaip, paaugliai kitaip, abiturientai dar kitaip. Tai vaikų emocinei sveikatai daro labai didelę įtaką“, – sakė jis.
Turi įsitraukti visa mokyklos bendruomenė
Socialinis pedagogas pabrėžė, kad vaikas mokykloje turi turėti bent vieną žmogų, kuriam galėtų išsipasakoti ir nesvarbu ar tai būtų mokyklos valytojas, pedagogas ar administracijos darbuotojas. Bendruomenės narys, kuris gauna tam tikrą informaciją apie vaiko problemas turi žinoti kaip reaguoti, o ne tik išklausyti.
Asmuo turi paraginti vaiką kreiptis į mokyklos specialistus. Tačiau dažnai Lietuvoje tokiais atvejais susiduriama su apatija.
„Lietuvoje mes susiduriame su tuo, kad žmonės tampa apatiški tam tikram vaiko išgyvenimui, nes nenori turėti problemų su teisėsaugos institucijomis, vaiko teisėmis ir panašiai“, – kalbėjo specialistas.
I.Žutautaitė sakė, kad moksleivių emocinį saugumą gali užtikrinti ne tik mokykla, bet ir tėvai. Tačiau jie ne visuomet žino, kaip turėtų reaguoti, supratę, kad jų vaikas patiria patyčias ar pats vaikas tyčiojasi iš kitų. Tėvams gali kilti įvairiausių klausimų, stiprių jausmų, o reaguodami iš labai stiprių jausmų jie gali pasirinkti ne pačius efektyviausius bendravimo su mokyklos atstovais būdus, o tai nepadeda spręsti moksleivių emocinio saugumo klausimų. Tačiau tam išspręsti yra būdų.
„Galima pasimokyti, kaip efektyviausiai palaikyti savo vaiką. „Vaikų linija“ turi internetinius mokymus apie tai, kaip reaguoti į nerimą keliantį vaiko elgesį, kokių veiksmų imtis, įtariant ar sužinojus, kad vaikas patiria patyčias ar kitokį žeminantį elgesį.
Šie mokymai sukurti, adaptavus Švedijos patyčių prevencijos organizacijos „Friends“ mokymų kursą tėvams. Jie laisvai pasiekiami internetu, be jokio mokesčio ar registracijos“, – rekomendavo psichologė.
Ji pridurė, kad kiekvienas iš mūsų galime būti tuo suaugusiuoju, šalia kurio vaikams bus saugiau ir ramiau.
