Pasiūlymu nemokamai mokyti vaikus plaukti naudojasi ir tos savivaldybės, kurios baseinų neturi: prisidėti tenka ir tėvams

Šiais mokslo metais nemokamai mokytis plaukti galės maždaug 10 tūkstančių šalies antrokų, neseniai paskelbė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Šia galimybe pasinaudojo jau daugiau nei trys dešimtys savivaldybių, tačiau dalis jų jau spėjo susidurti ir su iššūkiais.

 Baseinas<br> 123rf nuotr.
 Baseinas<br> 123rf nuotr.
 Baseinas<br> 123rf nuotr.
 Baseinas<br> 123rf nuotr.
Mokyklinis autobusas<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Mokyklinis autobusas<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Baseinas<br>G.Bitvinsko nuotr.
Baseinas<br>G.Bitvinsko nuotr.
Baseinas<br>Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.
Baseinas<br>Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Sep 25, 2022, 5:53 PM

Baseinus turi ne visos Lietuvos savivaldybės, todėl norintieji mokytis plaukti per pamokas vyksta ir po keliasdešimt kilometrų. Nors naujienų portalo lrytas.lt kalbinti savivaldybių ir mokyklų atstovai sako, kad tokia problema išsprendžiama lengvai, sunkumų jau pastebima – pavyzdžiui, mokymo plaukti programoje dalyvaujanti maža Zarazų mokykla vis dar nežino, kaip savo vaikus nuveš į šalia esantį Visaginą.

Sieks skaičius didinti

Anot ministerijos, projektui „Mokėk plaukti ir saugiai elgtis vandenyje“ šiemet skirta 560 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų, o jo metu vaikai mokosi plaukti skirtingais būdais, pasinerti po vandeniu ir saugiai jame elgtis. Pažymima ir tai, jog užsiėmimai vyks fizinio lavinimo pamokų metu, vaikus plaukti baseinuose mokys šios srities treneriai.

Kaip portalui lrytas.lt atsiųstame atsakyme teigė ŠMSM, siekiama, kad projekte galėtų dalyvauti kuo daugiau vaikų, todėl finansavimas jam nuosekliai didinamas.

„2020 m. ŠMSM šiai programai skyrė 170 tūkst. eurų ir finansavo apie 3500 mokinių plaukimo užsiėmimus. 2021 m. skirta beveik 430 tūkst. eurų – nemokamose plaukimo pamokose galėjo dalyvauti apie 8 tūkst. pradinukų. 2022 m. planuojama apmokyti 10 tūkst. vaikų – paskirti 560 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų.

Vyriausybės programoje numatoma nuolat plėsti mokymo plaukti programos apimtis, kad ateityje programoje galėtų dalyvautų visi šalies antrų klasių mokiniai“, – teigė ministerijos atstovai.

Mokymo plaukti programą sudaro 32 užsiėmimai. Plaukimo pamokas finansuoja ŠMSM ir projekte dalyvaujančios savivaldybės, o sprendimą dalyvauti projekte priima jos pačios. Valstybės lėšomis yra finansuojami 18 užsiėmimų, likusieji – savivaldybių ir kitomis lėšomis.

Šiais mokslo metais mokymo plaukti programoje dalyvauja 31 savivaldybė, o šiuo metu baseinai veikia 33-ose šalies savivaldybėse. Pabrėžiama, kad nutolusių nuo baseinų mokyklų vaikų pavėžėjimu į plaukimo pratybas arba pavėžėjimu į kitose savivaldybėse esančius baseinus rūpinasi savivaldybės.

Priima penki baseinai

Kaip teigė VšĮ „Active Vilnius“ antrokų mokymo plaukti projekto vadovas Donatas Balandis, šiais mokslo metais už projekto lėšas mokytis plaukti galės 2400 antrokų, dar 2500 antrokų pamokas finansuos Vilniaus miesto savivaldybė.

„Esame miestas, kuris moko daugiausiai antrokų, suteikia jiems nemokamas pamokas ir pilnai finansuoja plaukimo užsiėmimus 4900 antrokų. Pasižiūrėjus į kitus miestus – juose savivaldybės prisideda tik prie antro semestro, ir tas labai liūdna, nes skaičiai labai maži. Dėl sostinės galiu tik pasidžiaugti – mūsų tikslas yra maksimaliai suteikti galimybę visiems antrokams, kur link mes ir judame“, – aiškino D.Balandis.

Vaikams, pasak jo, duris žada atverti penki sostinės baseinai.

„Atsidarius naujam Lazdynų baseinui, visoms mokykloms, kurios šį rugsėjį negalėjo dalyvauti projekte, bus išsiųstas kvietimas registruotis ir dalyvauti programoje. Turėdami naująjį Lazdynų baseiną tikimės sutalpinti visus Vilniaus antrokus.

Kiekvieniems mokslo metams pasibaigus baigiasi ir projektas, tuo metu vyksta pasiruošimas kitų mokslo metų startui – visos mokyklos, kurios turi antrokus, į elektroninius mokyklų paštus gauna informaciją apie registraciją ir papildomą informaciją dėl projekto pradžios“, – komentavo „Active Vilnius“ atstovas.

O štai Klaipėdoje antrokai plaukti mokosi jau nuo 2016-ųjų. Kaip lrytas.lt teigė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir mero sekretoriato vyr. specialistė Silvija Mockuvienė, antrųjų klasių mokiniams viena iš trijų fizinio ugdymo pamokų yra skirta būtent mokymui plaukti. Šiais mokslo metais programoje dalyvauja 2041 antrųjų klasių mokinys.

„Plaukimo pamokos vyksta Klaipėdos miesto baseinuose: Gintaro sporto centre ir Klaipėdos baseine. Mokinius pagal suderintą tvarkaraštį į baseinus nuveža ir parveža užsakyti autobusai. Savivaldybė perka paslaugą ir kasmet skiria apie 45 tūkst. eurų iš savivaldybės biudžeto“, – komentavo ji.

Likimas dar neaiškus

Tiesa, programoje dalyvauja ir tos savivaldybės, kurios baseinų pačios net neturi – pavyzdžiui, Biržų rajono savivaldybė. Jos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Eugenijus Januševičius portalui lrytas.lt tikino, kad šią problemą sprendžia paprastai.

„Mūsų vaikučiai važinėja į Pasvalio baseiną. Yra suderintas tvarkaraštis, tai nėra taip toli, kad nebūtų įmanoma pasiekti – gal 25 kilometrai į vieną pusę. Tiesiog vaikai yra pavežami mokykliniu autobusu, ir viskas“, – teigė jis.

Antrokus į baseiną veža dvi šio rajono mokyklos, kurios pavėžėjimą esą organizuojasi pačios. Pasak E.Januševičiaus, pagal šią programą plaukti mokosi 38 moksleiviai, dar 128 plaukti mokosi iš neformaliojo vaikų švietimo krepšelio lėšų.

„Poreikį tikrai jaučiame – „Aušros“ pagrindinėje mokykloje būtent tėvų iniciatyva ir buvo prisijungta prie šitos programos“, – tvirtino savivaldybės atstovas.

Pati Biržų „Aušros“ pagrindinės mokyklos vadovė Saulė Venckūnienė teigė, kad šioje programoje mokykla dalyvauja jau ne vienerius metus, o poreikis vis auga.

„Ir tėvai, ir vaikai labai patenkinti – iš esmės kiekviena mokytoja į baseiną su vaikais važiuoja kiekvieną savaitę, mes dalį pamokų imame iš fizinio ugdymo, vieną – iš klasės vadovo, vaikus vežioja mokyklinis autobusas. O tėvai apmoka už kelionę, nes jie taip pageidavo“, – tvirtino S.Venckūnienė.

Pasak jos, tie pinigai – nedideli, tad vaikų tėvai noriai padengia visas kelionės išlaidas.

„Jeigu visos klasės tėvai sutinka apmokėti kuro išlaidas, nors ne tiek daug ir išeina, tai vis tiek reiškia, kad tas dalykas reikalingas. Vaikai tikrai per metus išmoksta plaukti, tai didelis dalykas“, – kalbėjo Biržų „Aušros“ pagrindinės mokyklos vadovė.

Savo baseino neturi ir Zarasai, tačiau savivaldybės Švietimo ir kultūros skyriaus vedėja Sigita Keršienė tikino, kad antrokai plaukti galės mokytis visai šalia esančiame Visagine.

„Mes startuosime nuo spalio, vaikai bus vežami į gretimą miestą – Visaginą. Sudėliojome viską taip, kad visiems Santarvės pradinės mokyklos antrokams būtų pasiūlyta, bet kiekvienoje klasėje atsiranda vaikų, kurie ar dėl sveikatos problemų, ar dėl kitų priežasčių negali lankyti baseino. Bet keturios klasės važiuos. Iš viso apie 70 vaikų“, – dėstė ji.

Pasak S.Keršienės, pamokų tvarkaraštis vaikams suderintas taip, kad jie turėtų dvi fizinio ugdymo pamokas iš eilės, tad baseine praleis apie pusantros valandos. Dar vieną pamoką užtruks jų kelionė, tačiau savivaldybės atstovė tvirtino, kad ugdymo kokybė ir kitos pamokos dėl to nenukentės.

„Kol kas sunku pasakyti, kaip viskas vyks – matysime, kaip bus. Bet mokytojai ir tėvai labai džiaugiasi, nes tikrai vaikams įdomi kitokia veikla, dalis džiaugiasi, kad išmoks plaukti su profesionalais. Ką dar pastebėjo mokytojai, kad yra tokių vaikų, kurie ir šiaip to laisvalaikio mažai gauna – to gerojo laisvalaikio. Net patys tėvai ne visada investuoja savo laiko“, – lrytas.lt sakė S.Keršienė.

Visgi pačios Zarasų „Santarvės“ pradinės mokyklos vadovė Valerija Palivoda taip optimistiškai nenusiteikusi. Jos teigimu, nors antrokai jau ruošiasi plaukimo pamokoms, kol kas neišspręsta pagrindinė problema – kas tuos vaikus į baseiną nuveš.

„Paklausiau Švietimo skyriaus vedėjos, kokie pinigai yra skirti pavėžėjimo organizavimui – mokykla turi autobusiuką, bet kadangi pabrango kuras, mes į priekį sumokėti ir laukti, kol kas nors grąžins, tokios galimybės neturime. Turi būti skirtos lėšos.

Savivaldybė apsiima sumokėti už pavėžėjimą, bet aš nemačiau jokio dokumento, reglamento, kad tikrai skirti kažkokie pinigai. Autobusiukas susuka apie 230 kilometrų per parą, nes ir iš kaimų vežame vaikus, ir papildomai vežti tikrai nėra jokios galimybės. Šiandien aš neturiu jokio sprendimo, jokio dokumentinio patvirtinimo, kad bus skirti papildomi pinigai, kad tai bus savivaldybės lėšos“, – tvirtino mokyklos direktorė.

„Gal susigriebs savivaldybė paskutinę naktį, bet šiandien aš nežinau, kaip mes tai padarysime“, – pridūrė V.Palivoda.

Zarasus ir Visaginą skiria maždaug 25 kilometrai – pasak mokyklos vadovės, ugdymo procesas užsiėmimų dieną visgi nukentės.

„Ne visi tėvai sutinka, nes turi būti kiekvieno raštiški sutikimai. Iš esmės geras dalykas, tik šiek tiek neatidirbta, kas liečia savivaldybes. O šiaip yra vaikų, kurie labai greitai suserga, mergaitės turi ilgus plaukus, tai rudenį išeiti į lauką po baseino irgi rizikinga, todėl ne visi leidžia“, – dėmesį atkreipė V.Palivoda.

Pasak Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, pastaraisiais metais vystomi baseinai dar 8 savivaldybėse – Molėtuose, Kupiškyje, Šilutėje, Naujojoje Akmenėje, Telšiuose, Plungėje. Per kelis ateinančius metus duris turėtų atverti 10 naujų baseinų.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: ar valdžia susiduria su komunikacijos krize?