„Dabar jau galima dar tvirčiau pasakyti, kad daugėja mokinių, kurie renkasi mokytis antrąją užsienio kalbą ne rusų. Jau visi šeštų klasių mokinių pasirinkimai žinomi ir suvesti į duomenų bazę“, – pirmadienį dalijosi švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas.
Pasak D.Luko, šiemet rusų kalbą besirenkančių šeštokų dalis sumažėjo 8,6 proc. ir dabar siekia 67,9 proc.
„Šį rugsėjį pasiskirstymas šalyje toks: rusų kalbą pasirinko 14 971 , vokiečių – 4765, prancūzų – 1814, ispanų – 281, anglų – 150, idiš – 55, ukrainiečių – 6, ivrito – 1 šeštokas.
Tai reiškia, kad rusų kalbą šiemet pasirinko 67,9 proc. mokinių, kai pernai ją rinkosi net 76,5 proc. mokinių. Vokiečių kalbą pasirinko 21,6 proc. (pernai – 15,4 proc.), prancūzų 8,2 proc. (pernai – 6,8 proc.)“, – duomenis pateikė ŠMSM atstovas.
Kiek anksčiau D.Lukas svarstė, jog dauguma mokinių rusų kalbos mokosi todėl, nes taip pageidavo jų tėvai arba mokykla neturėjo galimybių pasiūlyti mokytis kitų kalbų.
„Šiuo metu mokyklose dirba 811 rusų kalbos mokytojų, 299 vokiečių kalbos mokytojai, 120 – prancūzų kalbos mokytojų. Kelerius metus kalbos besimokiusiems vaikams keisti užsienio kalbą greičiausiai reikštų neišmokti nė vienos antros kalbos.
Kitais metais į šeštą klasę apie 30 tūkst. mokinių. Kiek tėvų rekomenduos vaikams rinktis ne rusų, bet vokiečių ar prancūzų kalbas ten, kur yra tokia galimybė? Galime spėti, kad dar daugiau vaikų užsienio kalbų pamokas pradės nuo „guten tag“ ar „bonjour“, – teigė ministrės patarėjas.
Portalas lrytas.lt jau rašė ir apie Panevėžio „Vilties“ progimnaziją, kurioje rusų, kaip antrąją užsienio kalbą, šiemet pasirinko beveik dvigubai mažiau vaikų nei pernai.
Šios mokyklos vadovė Danutė Valiukienė, reaguodama į pasiūlymus šios kalbos mokyklose apskritai atsisakyti, sakė, kad sprendimai „per prievartą“ didelių pokyčių neatneš, tačiau sutiko, kad rusų kalba pamažu trauksis iš mūsų kasdienybės.
„Nebuvo jokio spaudimo, tai buvo visiškai laisvas vaikų ir jų tėvų pasirinkimas. Mes turime galimybę siūlyti tris kalbas, nes esame didelė miesto mokykla. Nors prancūzų ir vokiečių kalbos mokytojai neturi pilno krūvio, jie turi galimybę dirbti ir kitoje mokykloje, nes tai yra miestas. Beje, vienoje šeštokų klasėje šiemet apskritai nesusidarė rusų kalbos grupė“, – portalui lrytas.lt pasakojo D.Valiukienė.
„Aš visada esu prieš prievartą. Mūsų mokyklos pavyzdys rodo, kad viskas vyksta natūraliu būdu, tai natūraliai ta kalba pati ir išeis. Tiesiog savaime nebeatsiras norinčių mokytis, tai išimti, eliminuoti ją iš vaikų gyvenimo ir mokymosi programų, manyčiau, nereikia. Gerai, mes išimsime kalbą, o kuo ją pakeisime?
Pas mus nebuvo jokio spaudimo, jokios antireklamos, o tik natūralus pasirinkimas, todėl nebuvo nei konfliktų, nei nesusikalbėjimų. Aš nesu aptarusi nei su mokytojais, nei su mokyklos taryba, kaip mes galėtume pasielgti šiuo atžvilgiu, bet aš esu už laisvą pasirinkimą“, – tvirtino ji.
