Pravėrė pinigines: už kiek pragyvena studentai Kaune ir Vilniuje?  Kam išleidžia ir kiek gauna iš tėvų

Kiekvienais metais iš Lietuvos miestų ir miestelių į didmiesčius suguži tūkstančiai jaunuolių, trokštančių studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose. Nors ekspertai šiemet žada ypač sudėtingą finansinį rudenį ir žiemą, naujienų portalo lrytas.lt apklausti studentai sunkmečiui nesiruošia – jų išlaidos šiuo metu siekia net ir 900 eurų pinigų santaupoms atsideda tik keli.

Studentai sunkmečiui nesiruošia – jų išlaidos šiuo metu siekia net ir 900 eurų, pinigų santaupoms atsideda tik keli.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Studentai sunkmečiui nesiruošia – jų išlaidos šiuo metu siekia net ir 900 eurų, pinigų santaupoms atsideda tik keli.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Studentai sunkmečiui nesiruošia – jų išlaidos šiuo metu siekia net ir 900 eurų, pinigų santaupoms atsideda tik keli.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Studentai sunkmečiui nesiruošia – jų išlaidos šiuo metu siekia net ir 900 eurų, pinigų santaupoms atsideda tik keli.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Studentai sunkmečiui nesiruošia – jų išlaidos šiuo metu siekia net ir 900 eurų, pinigų santaupoms atsideda tik keli.<br>M.Patašiaus nuotr.
Studentai sunkmečiui nesiruošia – jų išlaidos šiuo metu siekia net ir 900 eurų, pinigų santaupoms atsideda tik keli.<br>M.Patašiaus nuotr.
Studentai sunkmečiui nesiruošia – jų išlaidos šiuo metu siekia net ir 900 eurų, pinigų santaupoms atsideda tik keli.<br>V.Balkūno nuotr.
Studentai sunkmečiui nesiruošia – jų išlaidos šiuo metu siekia net ir 900 eurų, pinigų santaupoms atsideda tik keli.<br>V.Balkūno nuotr.
Aleksandras Izgorodinas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Aleksandras Izgorodinas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Justina Kurmauskaitė

Oct 10, 2022, 7:31 PM

Pakalbinus aštuonis studentus paaiškėjo, kiek ir kam pinigų skiria jaunuoliai. Išryškėjo tendencijos, kokie studentai išleidžia daugiausiai, kada įmanoma sutaupyti ir kam tenka gyventi taupiau.

Santaupas kaupia vos du

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas portalui lrytas.lt teigė, kad artėjant krizei savarankiškai gyvenančiam studentui, kaip ir kiekvienam vartotojui, reikia turėti santaupų mažiausiai 3–4 mėnesiams į priekį. Apklausus aštuonis didžiuosiuose miestuose gyvenamąją vietą besinuomojančius studentus, paaiškėjo, kad santaupas kaupia vos du, abu jie dirba pilną darbo dieną ir per mėnesį išleidžia apie 900 eurus.

Būtent jiedu – Neda ir Ignas – išleidžia daugiausiai iš apklaustųjų, tačiau abu jaunuoliai turi santaupų keliems mėnesiams į priekį. Neda iš Gargždų į Vilnių mokytis atvyko prieš trejus metus ir vos atvykusi, susirado darbą ir kelias valandas po paskaitų dirbo drabužių parduotuvėje. Šiuo metu mergina dirba dar daugiau ir derina darbą su studijomis bei turi visišką finansinę nepriklausomybę nuo tėvų. Mergina dalinosi, kad gyvenamosios vietos ir kitoms būtinosioms išlaidoms padengti per mėnesį jai reikia apie 600 eurų o laisvalaikiui lieka apie 300 eurų.

„Atlyginimo užtenka patenkinti savo poreikiams, taip pat užtenka ir taupymui – kas mėnesį pervedu 5 proc. algos į investicinį taupymo fondą ir bent 5 proc. atsidedu į atskirą taupymo sąskaitą nenumatytoms išlaidoms“, – pasakojo studentė.

Panašiai kaip Neda savo išlaidas planuoja ir Ignas. Buhalteriu dirbantis ekonomikos studentas pasakojo per mėnesį išleidžiantis irgi apie 900 eurų. Trečdalis Igno pajamų keliauja buto nuomai, dar 40 proc. jis skiria būtinosioms išlaidoms – maistui, degalams, mokesčiams ir pan. Likusią sumą studentas skiria laisvalaikiui ir bent 5 proc. atsideda santaupoms. Ignas sakė galintis savęs per daug nevaržyti, nes šalia atlyginimo dar gauna ir skatinamąsias stipendijas iš universiteto.

Išlaidas didina būsto nuoma

Nieko keisto, kad kylant būsto nuomos kainoms, didžiausią dalį išlaidų ir sudaro pinigai nuomai. O kiek išleidžia bendrabučiuose gyvenantys jaunuoliai?

Susumavus pakalbintų studentų išlaidas ir apskaičiavus vidurkį, paaiškėjo, kad besinuomojantys kambarį bendrabutyje, pragyvenimui išleidžia ženkliai mažiau nei gyvenantys bute. Jų iš viso per mėnesį išleidžiamos sumos svyruoja nuo 170 iki 600 eurų, o vidurkis siekia 320 eurų. Tuo tarpu butą besinuomojančių studentų išleidžiamų sumų vidurkis siekia – 800 eurų.

Tiesa, situacija besinuomojantiems butą, tikėtina, kad gerės. Kalbėdamas apie būsto nuomos rinką, ekonomistas A.Izgorodinas pabrėžė, kad „yra labai didelė tikimybė, jog nuomos kainos neišsilaikys dabartinėse aukštumose ir susitrauks, pagal krentančią ekonomiką ir krentantį vartojimą. Nuomos kainos turėtų pajudėti žemyn tikriausiai šių metų pabaigoje ar kitų metų pirmą pusmetį.“

Taupiausiai – iš tėvų

Iš apklaustų studentų, taupiausiai gyvena tėvų išlaikomos medicinos studijų programos studentės Vytautė ir Viktorija. Pasak merginų, studijuojant mediciną, dirbti būtų sunku, todėl jos stengiasi tilpti į sumą, kurią skiria tėvai.

Iš Vilkaviškio į Kauną studijuoti atvykusi Viktorija tikina, kad per mėnesį gali pragyventi už 250 eurų, iš kurių 100 eurų ji sumoka už bendrabutį. Kitoms būtinosioms išlaidoms mergina skiria tik 50 eurų, o laisvalaikiui ir kitiems pirkiniams teigia pasiliekanti 100 eurų.

Dar mažiau nei Viktorija išleidžia alytiškė Vytautė. Mergina teigė per mėnesį išleidžianti vos 170 eurų, iš kurių po 70 eurų skiria bendrabučiui ir kitoms būtinosioms išlaidoms. Nebūtinosioms išlaidoms ir pramogoms jai užtenka vos 30 eurų.

Daugiau finansinės laisvės

Darbą su studijomis derinantys ir bendrabutį besinuomojantys studentai teigė turintys finansinę laisvę nuo tėvų. Uždarbio vaikinams užtenka ne tik pagrindiniams poreikiams patenkinti, bet ir patogiam gyvenimui.

Kaune už 70 eurų bendrabutį besinuomojantis panevėžietis Danas sakė, jog iš viso per mėnesį išleidžia apie 400 eurų ir tikina besijaučiantis labai gerai. O štai Vilniuje studijuojantiems ir bendrabutyje gyvenantiems Kristijonui ir Pijui kartais tenka ir pasispausti, nors pragyvenimui vaikinai skiria daugiau nei Danas.

Kristijonas teigė per mėnesį išleidžiantis 500 eurų, iš kurių už bendrabutį sumoka 44 eurus. Studento teigimu, už tiek galima gyventi patogiai, bet skaičiuojant, neperkant pačių brangiausių produktų.

Pijus už bendrabutį moka daugiau – 130 eurų, todėl jam per mėnesį pragyvenimui reikia apie 600 eurų. Vaikinas sakė tiek tokio dydžio atlyginimą ir gauna už darbą parduotuvėje. Apie 200 eurų Pijus išleidžia laisvalaikiui, todėl, pasak jo, pinigų taupymui nelieka, o išlaidas tenka planuoti.

Prognozuoja sunkų laikotarpį

Ekonomistas A.Izgorodinas tvirtino, kad studentų finansinė situacija yra labai įtempta, o artinantis krizei, ji gali stipriai suprastėti.

„Matome didelį infliacinį spaudimą. Kol kas darbo rinka lieka stipri, bet po truputėlį artinasi krizė, todėl galima daryti prielaidą, kad tuose sektoriuose, kur dažniausiai dirba studentai, t. y. kavinės, restoranai, tie patys viešbučiai, darbo vietų skaičius rudenį ir žiemą bus mažesnis, nes vartojimas bus mažesnis. Labai tikėtina, kad šaltuoju sezono metu šiuose segmentuose bus pardavimų susitraukimas ir atitinkamai tai reiškia, kad darbo vietų poreikis mažės ir galimi netgi atleidimai“, – aiškino ekonomistas.

Ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pabrėžė, kad svarbu būti pasiruošus rizikoms ir turėti santaupų.

„Reikia stengtis įvertinti nebūtinąsias išlaidas, ypač tokiais laikais, kai būtinosioms išlaidoms reikia vis daugiau ir daugiau. Svarbu atidžiai vertinti savo išlaidų krepšelį, atsisakyti ne pirmo būtinumo vartojimo prekių ir paslaugų, stengtis įvertinti kiekvieną pirkinį ir nedaryti spontaniškų sprendimų.

Laikai yra labai neapibrėžti ir niekas nežino, kokie iššūkiai tyko ateityje, tad stengtis turėti atsargų, tas lėšas kaupti yra būtinas dalykas.

Asmeninių finansų ekspertai akcentuoja, kad būtina turėti nuo trijų iki šešių mėnesių išlaidų sumą, jog būtų galima ramiai jaustis neapibrėžtumo laikais, o netektų pajamų atveju – turėti manevrų laisvę ir galėti skirti laiko naujo darbo paieškoms“, – teigė ekspertė.

A.Izgorodinas savo ruoštu tvirtino, kad taupymo išvengti nepavyks ir išskyrė sektorius, kurie kentės labiausiai.

„Pasižiūrėjus į paskutinę Statistikos departamento statistiką, matosi keli segmentai. Pirmas dalykas tai, kad mažybines prekybos apimtis, be transporto priemonių ir be automobilių degalų pardavimo, rugpjūtį nukrito 4,5 proc. – tai yra pakankamai rimtas kritimas. Kategorijos, kurioms žmonės taupo, yra ne pirmo būtinumo maisto produktai, kurių galima atsisakyti bei elektronika ir IT segmentai.

Manau, kad ir studentai bandydami sutaupyti pirmiausiai taupys būtent tuose segmentuose. Taip pat ateityje tai bus kavinės, restoranai, įvairios pramogos, kurių galima atsisakyti.

Faktas, kad taip bus, nes, jeigu pasižiūrėtume į Statistikos departamento naujausią statistiką ir Lietuvos vartotojų lūkesčius, ten labai aiškiai matosi, kad Lietuvos gyventojų nuomonė apie savo finansų padėtį prastėja. Ji yra praktiškai tokia pati prasta kaip ir per kovido pandemijos pradžią. Tai, be abejo, tai reiškia, kad ne tik studentai, bet ir bendrai paėmus visuomenė, vartotojai, pradės taupyti“, – dėstė A.Izgorodinas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.