Tiesa, švietimo reitingų rengėjai negaili kritikos ir pačiai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM), kuri esą ne tik niekaip nesprendžia įsisenėjusių švietimo problemų, bet sukuria ir naujų.
Vis dar pasigenda pagalbos dėl matematikos
Daug dėmesio, kaip visuomet, skirta šalies gimnazijų vertinimams. Pasak „Reitingų“ atstovų, gimnazijų reitingas padeda moksleiviams pasirinkti mokyklą, kuri geriausiai išmoko tų disciplinų, kurios jiems bus reikalingos stojant į aukštąsias mokyklas bei studijuojant.
„Išskyrėme po 50 iš daugiau nei 360 šalies gimnazijų, kurių abiturientai geriausiai išlaiko kiekvieno dalyko valstybinius brandos egzaminus (VBE). Bet tiesa yra ta, kad elitinė gimnazija negarantuoja, jog abiturientas išlaikys egzaminą. Šiemet matematikos egzamino neišlaikė net ir atrankinių gimnazijų mokiniai. Iš 50-ies šalies gimnazijų, kurių mokiniai išlaikė matematikos egzaminą geriausiai, net vienuolikoje šių mokyklų yra nuo vieno iki keletos abiturientų, neišlaikiusių matematikos.
Kita vertus, net 116 abiturientų gavo maksimalius matematikos valstybinio brandos egzamino (VBE) įvertinimus. Tiesa, šimtukų būtų buvę mažiau, bet paaiškėjus skandalingiems matematikos (VBE) rezultatams, kad net 5133 arba 35,42 proc. visų šalies abiturientų neišlaikė šios disciplinos egzamino, rezultatai buvo dar kartą peržiūrėti ir kai kuriems mokiniams įvertinimai buvo pakelti. O išlaikė matematikos VBE – tik 9357 abiturientai.
Tiesa, per 10 tūkst. visų 2022 m. abiturientų net nesirinko laikyti matematikos VBE“, – rašoma „Reitingų“ pranešime.
Pasak „Reitingų“ vyr. redaktoriaus Gintaro Sarafino, labai daug nerimo ir šiemet kelia moksleivių matematikos žinios, kurioms po dramatiškų egzamino rezultatų vis dar neskiriama tiek dėmesio, kiek šiandien reikėtų.
„Kyla natūralus klausimas, kas yra daroma, kad kitą vasarą nesibaisėtume siaubingais rezultatais. Galiu atsakyti tiesmukai – nieko valstybiniu lygiu nėra daroma. Šiemet sužinojusi matematikos egzamino rezultatus pačioje liepos pradžioje mūsų švietimo ministerijos vadovybė aiškiai, labai viešai ir garsiai paskelbė, kad matematikos mokymas mūsų šalyje tampa prioritetu, ir tam bus skiriama maksimaliai dėmesio, lėšų ir resursų, vaikams bus padedama pasivyti, ištaisyti spragas, pastiprinti juos, ir ne vien apie matematiką šnekame, nes ir kitose disciplinose buvo visko.
Žiūrime, kas yra daroma: visą vasarą mūsų laukė du mėnesiai tylos, tada rugsėjo pradžioje ministerijos vadovybė pranešė, kad bus kuriama darbo grupė matematikos ugdymo stiprinimo planui parengti. Tada vėl tyla. Dabar yra gruodžio septintoji – ar esate girdėję nors kažkokį žingsnį, sprendimą, pagalbos priemonių paketą, kas Lietuvoje yra daroma su matematikos ugdymo stiprinimu, pagalba dvyliktokams? Aš tikrai nepavydžiu ir šių metų dvyliktokams, nes jei negauna jokios pagalbos valstybiniu lygiu“, – kalbėjo G.Sarafinas.
Jo teigimu, mokiniams padėti stengiasi pačios mokyklos, ir tai šiuo atveju yra vienintelis išsigelbėjimas.
„Tai yra mokytojų plati širdis, kuri nori padėti vaikams, bet iš valstybės – jokių žingsnių. Nežinau, kaip galima taip viską palikti savieigai ir laukti kitos vasaros. Iki egzamino liko kiek daugiau nei 5 mėnesiai, jau net ir labai norint nebepastiprinsi tų vaikų, nes kas ruošėsi, tas ir ruošėsi egzaminams.
Apskritai žvelgiant į mūsų švietimo sistemą matyti tikrai daug chaosėlio - mūsų valstybė keliasi tikrai gražius tikslus, bet mūsų švietimo sistema žingsniuoja visai savais keliais, ir mūsų tiek politikai, tiek darbdaviai absoliučiai nesupranta, kodėl Lietuvoje vis mažėja stojančiųjų į gamtos mokslų studijų programas, į inžineriją, į technologijas, į žemės ūkį. Kitaip būt negali. Lietuvoje net nenagrinėjamos priežastys, kodėl taip yra, nežvelgiama giliau“, – dėstė G.Sarafinas.
„Reitingų“ vyr. redaktoriaus aiškinimu, lūžinis momentas įvyksta 10-oje klasėje, kai absoliuti dauguma vaikų turi nuspręsti, kokią kryptį gyvenime jie rinksis toliau.
„Natūralu, kad tokioje klasėje dauguma jaunų žmonių renkasi lengviausią kelią. Ką tai reiškia? Tai reiškia atsisakymą mokytis sunkių disciplinų ir, jaunų žmonių nuomone, nereikalingų disciplinų. Visų fizikų, chemijų, IT ir matematikos „A“ lygiu. Man to nereikės – tai dažno jaunuolio pareiškimas 10-oje klasėje“, – pabrėžė G.Sarafinas.
Jis taip pat pateikė pavyzdį, kad informacinių technologijų egzaminą Lietuvoje šiemet laikė viso labo kiek daugiau nei 2 tūkstančiai moksleivių.
„Kai mūsų jaunuolių bendraamžiai Singapūre, Pietų Korėjoje ar Japonijoje ir fizikos, ir chemijos, ir IT mokosi sustiprintai, nes jie supranta, kad tai yra pagrindų pagrindas, pas mus dauguma vaikų iš viso nesimoko šitų disciplinų. Kaip paskui galima tikėtis, kad jie stos į inžineriją? Jokių šansų, jokių vilčių“, – vertino G.Sarafinas, pridurdamas, kad tokios situacijos neišspręs nei stipendijos, nei nemokamos studijų vietos.
„Kaip manote, kokį egzaminą jaunuoliai renkasi noriausiai? Anglų kalbos. O kas yra antroje vietoje? „Darbelių“ egzaminas. Jis vadinasi taip gražiai – technologijų egzaminas. 7 tūkstančiai jaunuolių renkasi lengviausią egzaminą – užtenka sukalti taburetę, ir egzaminas išlaikytas. Mūsų valstybė siekia tapti fintech, biotechnologijų šalimi, tai mokykla važiuoja sau, darbdaviai – sau, valstybė – sau, ir mes negalime tikėtis, kad įvyks kažkoks lūžis“, – tvirtino G.Sarafinas.
Ne mažiau didesnė problema, anot jo, yra ir ta, kad po kelių metų tiesiog nebeliks kam mokyti fundamentalių disciplinų, pavyzdžiui, chemijos ar fizikos.
„Kaita yra jokia. Šiemet į fizikos pedagogiką įstojo 2, į chemijos pedagogiką – 1, į IT pedagogiką įstojo nulis. Tokia kaita. Kai paskambini į savivaldybes, jie jau nebežino, ką daryti“, – kalbėjo G.Sarafinas.
Kritikos jis negailėjo ir pradėtos ministerijos reformoms.
„Dabartinė ŠMSM yra parengusi, paskelbusi ir dabar vyksta daug tokių pusiau nėščių reformų. Pavyzdžiui, dabar yra atnaujintos mokyklinės programos – vadovėlių leidėjai atėjo ir sako: „Išleistos naujos programos, reikia ir naujų vadovėlių. Kokia bus programa, kiek bus skirta pinigų, kaip viskas bus organizuojama?“
Ministerija atsako: jokių pinigų nebus naujiems vadovėliams. Įsivaizduokite, niekas iš nieko neplaukia, niekas tarpusavyje nesusiję, viena reforma nepapildo kitos. <...> Taip paprasta dar nebuvo, bet ir taip neprofesionalu taip nebuvo. Šaraškino kontora iš principo yra tiesiog vadybos universitetas, palyginus su kai kurių ministerijų vadyba“, – piktinosi G.Sarafinas.
Išskyrė šimtukininkų rengėjus
Žurnalo rengėjai pristatė ir keletą mokytojų, kurių mokomi mokiniai tiek šiemet, tiek ankstesniais metais pelnė nuo keletos iki keliolikos šimtukukų. Labiausiai nustebinęs faktas, kad dažnas šimtukininkų mokytojas neužduoda jokių namų darbų ir daug juokiasi su mokiniais pamokose.
„Mane asmeniškai pribloškė gerąja prasme Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija – šios gimnazijos abiturientai pelnė 26 šimtukus. 17 iš jų yra lietuvių kalbos, o dar labiau pribloškė, kad 15 šimtukų yra paruošti vienos mokytojos – Violetos Žebrauskienės.
Tai, kai kartais kai kurie kolegos mokytojai bando kitų mokytojų sėkmę nuneigti, kad vaikai ėjo pas korepetitorius, bet sutikite, kai yra 15 šimtukininkų, nėra tas atejis, kad vaikas mokėsi kažkur kitur“, – kalbėjo „Reitingų“ žurnalistė, reitingavimo projektų vadovė Jonė Kučinskaitė.
Kaip teigiama pranešime, pasiteiravus, kodėl kai kurie geriausi fizikos, matematikos, kitų disciplinų mokytojai neužduoda namų darbų, jie paaiškino, kad jie patys yra labai struktūruoti, disciplinuoti, gerai organizuoja pamoką, tad jų mokomi mokiniai viską įsisavina pamokoje.
„Tokių mokytojų žodžiais, namų darbai neturi jokios prasmės. Mat, jeigu mokiniai rimtai dirbo, o ne imitavo darbo per pamoką, jie viską išmoko ir jie puikiai viską atliks. O, jei nesuprato, tuomet tik nusirašys, bet taip ir liks nesupratę.
O anot kai kurių 100-ukininkų mokytojų, šiandieniniai mokiniai turi po 7–8 pamokas, po jų dar lekia į įvairias neformalias veiklas: muzikos, sporto, dailės ar kitas mokyklas, tad grįžta į namus tik 18–20 val., tad kaip mokytojas galįs juos dar papildomai apkrauti namų darbais, kuriems atlikti reikės dar 3–4 val.? Tai nesąžininga. Juk suaugusieji tai tiek nedirba“, – teigė „Reitingų“ atstovai.
Alternatyvų rusų kalbai – nėra?
Tiesa, nagrinėdami šių metų švietimo situaciją ugdymo įstaigose „Reitingų“ rengėjai atkreipė dėmesį ir į itin daug dėmesio pastaruoju metu sulaukiančią rusų kalbą. Pažymima, jog 75 proc. Lietuvos moksleivių „savanoriškai – priverstinai“ kaip antrąją užsienio kalbą mokosi būtent rusų, o kai kurie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) deklaruojami teiginiai esą tiesiog neatitinka realybės.
„ŠMSM bendrajame ugdymo plane nurodo galimybę moksleiviams rinktis mokytis antrosios užsienio kalbos iš ne mažiau nei šešių Europos bei kaimyninių šalių kalbų, bet realybė – kitokia. Tarkime, latvių ir lenkų kalbų, kurias ministerija deklaruoja kaip galimybę pasirinkti, Lietuvos mokyklose net nėra siūlomos“, – teigiama pranešime.
Žurnalas „Reitingai“ paskambino į kelis šimtus mokyklų, kuriose, anot ministerijos atsakymo, kaip antrosios užsienio kalbos yra dėstomos prancūzų, ispanų, italų, vokiečių, norvegų ar kitos Lietuvoje retesnės užsienio kalbos, bet paaiškėjo, kad daugumoje mokyklų jos nedėstomos arba mokomos tik kaip būrelis ar fakultatyvas.
„Mes, kaip žurnalistai, iš ministerijos gauname statistiką, kuri turėtų būti patikima, ir mokyklos direktorius ar pavaduotojas pasako, kad pas mus ispanų ar prancūzų kalba nedėstoma, arba buvo prieš 5 ar 10 metų, bet buvo dėstoma ne kaip antroji užsienio kalba, o kaip fakultatyvas“, – teigė ji.
Pasak J.Kučinskaitės, Lietuvos valstybė iki šiol neturi jokios užsienio kalbų dėstymo strategijos ir valstybiško mąstymo, kokių užsienio kalbų reikėtų mokyti vaikus.
„Remiantis pernai vykusio gyventojų surašymo duomenimis, matome, kad tik 224 tūkst. lietuvių moka vokiečių kalbą, nors tai yra ta valstybė, kuri atneša daugiausiai tiesioginių užsienio investicijų į Lietuvą. Vokiečių kalbos Lietuvos mokyklose kaip antrosios kalbos mokosi apie 25 tūkst., moksleivių, o tai yra maždaug 17 procentų.
Tuo tarpu rusų kalbą Lietuvoje moka maždaug 1 mln. 800 tūkst. gyventojų, o mokyklose jos mokosi apie 75 proc. moksleivių. Palyginimui, anglų kalbą Lietuvoje moka tik 870 tūkst. gyventojų. Tai yra perpus mažiau, nei rusų kalbą“, – lygino „Reitingų“ žurnalistė.
J.Kučinskaitės teigimu, besimokančiųjų rusų kalbos moksleivių mažėja labai nežymiai, nes vaikai tiesiog neturi pasirinkimų.
„Reitingai“ taip pat pristatė 51 koleginės studijų krypties specialistų parengimo vertinimą. Iš jų:
1. Vilniaus kolegija pirmauja 23-jose arba arti pusės visų vertintų profesinio bakalauro studijų krypčių;
2. Kauno kolegija (kaip ir pernai) pirmauja 12-oje visų vertintų profesinio bakalauro studijų krypčių;
3. Kauno technikos kolegija pirmauja 4-iose vertintose profesinio bakalauro studijų kryptyse;
4. Vilniaus dizaino kolegija, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija, Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla ir Šiaulių valstybinė kolegija pirmauja 2-jose vertintose profesinio bakalauro studijų kryptyse;
5. Klaipėdos valstybinės kolegija, Šv. Ignaco Lojolos kolegija, Vilniaus verslo kolegija bei Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija pirmauja 1-oje vertintoje profesinio bakalauro studijų kryptyje.
Pristatytas ir lyginamasis universitetų studijų krypčių vertinimas. Iš viso buvo vertinta 90 universitetų bakalaurų ir vientisųjų studijų krypčių. Iš jų:
1. Vilniaus universitetas (kaip ir pernai) pirmauja daugiau nei trečdalyje, tai yra net 36-iose studijų kryptyse;
2. Universitetas Vilnius Tech pirmauja 12-oje studijų krypčių;
3. Vytauto Didžiojo universitetas pirmauja 9-iose studijų kryptyse;
4. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas pirmauja 7-iose arba dešimtalyje visų vertintų studijų kryptyse;
5. Kauno technologijos universitetas pirmauja 6-iose studijų kryptyse;
6. Lietuvos muzikos ir teatro akademija pirmauja keturiose studijų kryptyse;
7. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas bei Vilniaus dailės akademija pirmauja trijose studijų kryptyse;
8. Klaipėdos universitetas bei Lietuvos sporto universitetas pirmauja dviejose studijų kryptyse.
9. Gen. J. Žemaičio Lietuvos karo akademija ir Mykolo Romerio universitetas pirmi vienoje studijų kryptyje.
„Universitetų bakalaurų rengimo kokybę tradiciškai vertinome pagal tuos pačius parametrus, kaip ir kolegijų profesinių bakalaurų rengimą. Svarbiausias šio vertinimo parametras, kiek darbdavius tenkina į darbo rinką įsitraukiančių kiekvieno universiteto konkrečios krypties absolventų parengimo kokybė. 2260 darbdavių anketinė nuomonė sudarė 30 taškų iš šimto.
Svarbu tai, kad apklausti buvo visų ūkio šakų darbdaviai, taip pat ir viešojo sektoriaus. Jų buvo klausiama, kokių aukštųjų mokyklų ir kokių studijų krypčių alumnų dirba jų įmonėse, įstaigose bei organizacijose, taip pat buvo prašoma įvertinti šių krypčių skirtingų universitetų alumnų parengimą ir darbo kokybę. Darbdaviai galėjo išskirti tik po vieną universitetą, kurio absolventai dirba jų įmonėse ar įstaigose, o jų žinios ir gebėjimai juos tenkina labiausiai.
Dar svarbu akcentuoti, kad tais atvejais, kai konkreti studijų kryptis yra vykdoma tik vienoje aukštojoje mokykloje, respondentai absolventų žinias ir gebėjimus vertino dešimties balų skalėje. Beje, kiekvienos krypties alumnus vertino tik tų įmonių ir įstaigų vadovai, kurie ir dirba toje srityje“, – rašė „Reitingų“ rengėjai.
Taip pat sudarytas ir universitetų reitingas pagal magistrantūros studijų specialistų parengimą. Iš viso įvertintos 84 studijų kryptys. Iš jų:
1. Vilniaus universitetas pirmauja apie pusėje visų vertintų – 40-yje studijų krypčių;
2. Kauno technologijos universitetas pirmauja 13-oje studijų krypčių;
3. Universitetas Vilnius Tech pirmauja 10-yje studijų krypčių;
4. Vytauto Didžiojo universitetas pirmauja 7-iose studijų kryptyse;
5. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas pirmauja 4-iose studijų kryptyse;
6. Lietuvos muzikos ir teatro akademija ir Vilniaus dailės akademija pirmauja 3-ose studijų kryptyse;
7. Klaipėdos universitetas pirmauja 2-ose studijų kryptyse;
8. Gen. J. Žemaičio karto akademija bei Lietuvos sporto universitetas ir pirmauja 1-oje studijų kryptyje.
„Kuo kitoks universitetų magistrų rengimo kokybės vertinimas? Vertinant antrosios pakopos (magistrantų) rengimą, svarbu žinoti ne tik tai, ką galvoja Lietuvos darbdaviai, ne tik koks yra absolventų įsidarbinamumo pokytis per trejus metus bei gaunamo atlyginimo pokytis, bet magistrantų vertinime dar svarbiau atkreipti dėmesį ir į kiekvieno konkretaus universiteto konkrečios krypties mokslo lygį.
Vertindami universitetų moksliškumą, rėmėmės Lietuvos mokslų tarybos (LMT) atliktu universitetų mokslo veiklos 2020 m. formaliuoju vertinimu. Tiesa, kadangi menų krypties darbų vertinimas dėl COVID-19 pandemijos ir 2020 m. bei 2021 m. sumažėjusios meno veiklos buvo nukeltas, vertindami meno krypties mokslo produkciją rėmėmės 2019 m. veiklos rezultatais“, – rašoma pranešime.
