„Šiuo metu yra paskutiniai svarstymai, jeigu taip galima sakyti. Ten yra numatyta tikrai daug veiksmų, kuriuos reikia atlikti, ir tie darbai šiuo metu yra dirbami“, – Eltai sakė ministrė, apžvelgdama 2022-aisiais nuveiktus ministerijos darbus.
Pasak jos, vienas iš darbo grupės pasiekimų yra rudenį organizuoti mokymai ir seminarai matematikos mokytojams ir mokslininkams. Taip pat šiuo metu atnaujinamas matematikos užduočių bankas, skirtas mokyti matematiką 1–12 klasėse.
„Šiomis užduotimis laisvai galės naudotis visi mokiniai ir mokytojai. Jau dabar tai veikia, tačiau tai yra stiprinama, tobulinama“, – pridūrė J. Šiugždinienė.
Pasak ministrės, 2022 m. nuspręsta paankstinti bandomuosius egzaminus, kas leis „geriau vaikams pasiruošti artėjantiems valstybiniams brandos egzaminams“.
„Taip pat yra rengiamos interaktyvios skaitmeninės mokymosi priemonės, matematinio samprotavimo, kritinio mąstymo ir problemų sprendimo gebėjimams ugdyti“, – sakė politikė.
Pradėta keisti ir vidurinio ugdymo sąranga – didinamas valandų matematikai mokyti skaičius.
„Taip pat trečioje klasėje, pavyzdžiui, perskirstant turiniui įgyvendinti skirtas valandas, didinamas matematikai skirtų pamokų skaičius iki 5 savaitinių pamokų“, – priimtais sprendimais dalinosi ministrė.
Ji atkreipė dėmesį, kad mokyklose rengiamos papildomos matematikos konsultacijos, o universitetai kitų metų pavasarį pasiruošę startuoti su pagalba pasirengiant valstybiniams brandos egzaminams.
Paklausta, ar su Švietimo įstatymo pataisomis priimtas sprendimas leisti PUPP perlaikyti nėra tik nuolaidžiavimas mokiniams, J. Šiugždinienė atsakė, kad ministerijos tikslas yra padėti mokiniams įgyti žinių ir kompetencijų bei suteikti galimybę mokytis toliau.
„Tikslas pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo yra užtikrinti, kad tikrai mokiniai turi tam tikras žinias ir kompetencijas ir gali toliau mokytis aukštesniame lygyje, rinktis, ar mokytis gimnazijoje, ar profesinėje mokykloje. Mūsų tikslas nėra, kad neišlaikytų, mūsų tikslas yra, kad išlaikytų“, – paaiškino ji.
Ministrė pažymėjo, kad nuo 2024–2025 mokslo metų keičiasi ir tai, kad pagrindinis išsilavinimas bus įgyjamas išlaikius PUPP, ne tik pabaigus mokslo metus su teigiamais pažymiais.
„Tai yra labai svarbus pokytis, ir todėl manome, kad galimybė perlaikyti yra labai svarbi, nes mokinys kartais ir jaudinasi, būna įvairiausių dienų, todėl nematome problemos, kad mokinys perlaikytų dar kartą. Mums yra labai svarbu, kad jis mokėtų. Jeigu jis papildomai pasimoko ir sėkmingai perlaiko, tai yra labai gerai. Vadinasi, jis yra geriau pasirengęs pereiti į aukštesnį lygmenį“, – akcentavo Švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė.
ELTA primena, kad nepasitenkinimas mokinių matematikos patikrinimų rezultatais kyla ne pirmą kartą. 2020-aisiais matematikos egzamino neišlaikė beveik trečdalis mokinių, šiais metais egzamino neišlaikė 35 proc. abiturientų.
Reaguojant į prastus mokinių pasiekimus tiek dešimtoje, tiek dvyliktoje klasėje, Seimas gruodį pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teiktiems įstatymo pakeitimams. Vienais iš pakeitimų numatyta, kad pagrindinis išsilavinimas bus įgyjamas ne tik baigus pagrindinio ugdymo programą, bet ir išlaikius pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus (PUPP) patenkinamais pažymiais, t. y. bent 4 balais. Ši nuostata bus pradėta taikyti 2025 m. Nepasiekę žemiausio lygmens, mokiniai turės galimybę sustiprinti žinias ir perlaikyti PUPP dar tais pačiais mokslo metais. Jie taip pat turės galimybę kartoti 10-os / II gimnazijos klasės kursą. Reikalavimas pagrindiniam išsilavinimui įgyti yra taikomas tiek pasirinkusiems tęsti mokslus gimnazijoje, tiek profesinėje mokykloje.
