Naujas požiūris į mokyklą: kaip keičiasi mokytojo vaidmuo ir ugdymo metodai?

Žinių perdavimas – pagrindinis švietimo tikslas. Tačiau laikams ir visuomenei keičiantis kyla vis daugiau diskusijų apie tai, ar įsiminti pavardes ir „iškalti“ datas yra svarbiausia, ką vaikai turi gauti mokykloje.

„Erudito“ licėjus.<br>Autorių nuotr.
„Erudito“ licėjus.<br>Autorių nuotr.
Eisvydė Jurkevičiūtė.<br>„Erudito“ licėjaus nuotr.
Eisvydė Jurkevičiūtė.<br>„Erudito“ licėjaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

„Erudito“ licėjus

Jan 24, 2023, 9:00 AM, atnaujinta Jan 24, 2023, 9:14 AM

Pasak „Erudito“ licėjaus pradinių klasių mokytojos Eisvydės Jurkevičiūtės, šalia žinių perteikimo mokykloje būtina formuoti vertybinių nuostatų sistemą bei visokeriopai plėtoti vaikų gebėjimus. Kaip tą padaryti?

„Gyvenime svarbu įgytas žinias pritaikyti praktiškai, todėl akivaizdu, kad mokytojui nebepakanka atlikti vien tik žinių perteikėjo ir vertintojo vaidmens. Vadovaujantis nauju požiūriu, mokymas laikomas aktyviu procesu, kurio metu mokinys, remdamasis anksčiau įgytomis žiniomis ir savo unikalia patirtimi, formuoja naujas sąvokas, idėjas ar prasmes.

Mokytojo vaidmuo čia suprantamas kaip pagalbininko, kuris turi rūpintis vaiko žinių kūrimo procesu, taip pat bendraudamas ir stebėdamas besimokančiuosius, juos lanksčiai ir kūrybingai įtraukti į mokymosi procesą“, – sako mokytoja. Tam padeda aktyvūs ugdymo metodai.

Aktyvūs ugdymo metodai – kas tai?

Mokytoja E. Jurkevičiūtė pasakoja, kad aktyvūs ugdymo metodai yra priemonės, skirtos skatinti visos klasės mokinių įsitraukimą į ugdymo procesą: „Siekiant mokinių bendradarbiavimo, dažniausiai pasitelkiamas grupinio darbo metodas. Jo tikslas – suorganizuoti tokį mokymąsi, į kurį mokinys pasinertų ir patirtų malonumą, o mokymosi kokybė pagerėtų.

Tačiau norint pasiekti tokių rezultatų, mokiniai turi išmokti bendradarbiauti, dėl to šią savybę reikia ugdyti nuo pat pradžių, vos jiems žengus į mokyklą“.

Pradinėse klasėse, atsižvelgiant į pamokos temą ir kontekstą, gali būti taikomi skirtingi aktyvūs ugdymo metodai. „Erudito“ licėjaus mokytoja mini darbą porose ir grupėse, mąstymo žemėlapių įtraukimą į pamokas, mokomuosius žaidimus, debatus, projektų rengimą, mokymąsi vienam iš kito, kryptingą tarpusavio pagalbą. Į ugdymo veiklą galima įtraukti ir aktyvų klausinėjimą, minčių lietų, trijų P metodą (pagirk, paklausk, patark), organizuoti praktinius tyrimus bei eksperimentus, išvykas, įtraukti IT ir kita.

„Pamokose mokiniai užduoda vieni kitiems klausimų iš skaityto teksto ar jo ištraukos. Toks aktyvus klausinėjimas didina dėmesingumą, mokiniai ilgiau gali susitelkti ties konkrečia tema. Įsitraukimas į diskusiją plečia ir stiprina kalbos vartojimo įgūdžius“, – atkreipia dėmesį E. Jurkevičiūtė, pasakodama apie aktyvių ugdymo metodų naudą mokymo procese.

Aktyviai klausytis ir klausinėti stengiamasi kiekvienos jos pamokos metu – tai vyksta sprendžiant uždavinius ar ieškant naujų sprendimo būdų, tariantis tarpusavyje porose ar dirbant grupėse.

Vertinimas – taip pat svarbi pamokos dalis. Savo pamokose E. Jurkevičiūtė skatina mokinius vertinti ir įsivertinti: „Vaikams patinka atlikti mokytojo vaidmenį, įvertinti savo ir draugų darbus. Tam naudoju „3 P“ metodą, mokantį pagirti, paklausti, o tada patarti.

Naudodami šį metodą vaikai vertina draugų rašto darbus, dailės darbelius, projektinius darbus, atliktus skaičiavimus ir kitas užduotis. Taip jie mokosi pastebėti klaidas, jas analizuoti, daryti išvadas ir ieškoti naujų sprendimų“.

Kuo aktyvūs ugdymo metodai svarbūs mokymo procese?

Mokytojos teigimu, inovatyvių mokymo metodų taikymas pradinėse klasėse padeda vaikams geriau įsisąmoninti mokymo turinį ir visokeriopai plėtoti asmeninius gebėjimus: „Mokymo metodas yra mokytojo „įrankis“, kurį reikia parinkti ir gebėti panaudoti pagal paskirtį taip, kad būtų įgyvendintas konkretus mokymo tikslas – pasiektas norimas mokymo(-si) rezultatas“.

Kai padedamas aktyvių ugdymo metodų mokinys ieško savarankiško sprendimo, jis susikaupia, svarsto, sieja įgyjamas žinias su sava patirtimi, informacija, gauta iš kitų šaltinių. Tai jam padeda formuoti ir auginti kompetencijas, reikalingas visuomenėje: bendravimo, sociokultūrinius, pažinimo, kritinio mąstymo, problemų sprendimo, komunikavimo ir kitus gebėjimus.

Mokytoja akcentuoja, kad aktyvūs ugdymo metodai neturi būti taikomi tik iš idėjos – jie privalo būti tikslingai pasitelkiami tada, kai tai natūraliai tinka pamokos temai.

„Kiekvieno metodo taikymas turi būti labai gerai pagrįstas, padedantis geriau pažinti klasę, kruopščiai planuoti pamoką, ugdyti kritinio mąstymo gebėjimus, refleksiją, savarankiškai mokytis, panaudoti patyrimą, spręsti problemas. Toks mokymasis tampa įdomesnis tiek mokytojui, tiek ir mokiniams, o vaikai tampa labiau motyvuoti mokytis“, – sako E. Jurkevičiūtė.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.