„Renkuosi mokyti!“ 15-kos metų konferencija: ar mums pavyks?

Vasario 10-ąją, minėdama penkiolikos metų veiklos švietimo lauke sukaktį, programa „Renkuosi mokyti!“ pakvietė švietimo bendruomenę į tarptautinį konferenciją „ĮKVĖPTI BŪTI POKYČIU“. Savo srities ekspertai ir inovatoriai iš Norvegijos, Ukrainos ir Lietuvos dalinosi įkvepiančiomis idėjomis apie švietimo, mokyklos, klasės ir mokytojo viziją.

Konferencija „Įkvėpti būti pokyčiu“.<br>„Renkuosi mokyti!“ nuotr.
Konferencija „Įkvėpti būti pokyčiu“.<br>„Renkuosi mokyti!“ nuotr.
Oksana Matiiash.<br>„Renkuosi mokyti!“ nuotr.
Oksana Matiiash.<br>„Renkuosi mokyti!“ nuotr.
dr. Urtė Neniškytė.<br>„Renkuosi mokyti!“ nuotr.
dr. Urtė Neniškytė.<br>„Renkuosi mokyti!“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

„Renkuosi mokyti!“

Feb 15, 2023, 3:30 PM

Renginyje sveikinimo žodį tarusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė džiaugėsi programos daromais pokyčiais ir veikti pasiryžusių žmonių atvedimu į mokyklą. Pasak jos, itin svarbu kaip visuomenė atsiliepia apie mokytojus, kaip pats mokytojas jaučiasi mokykloje – ar jis yra laisvas, nebijantis suklysti, pasitikintis savimi. Ne mažiau svarbu ir ką apie mokytojus galvoja tėvai, mokiniai, ką kalba žiniasklaidos priemonės.

„Svarbiausia, kad įvyktų kultūrinis pokytis. Dar tikrai ne viską padarėme, kad būtų norima tapti mokytoju“, – įsitikinusi J. Šiugždinienė.

Kaip mes mokomės?

Neuromokslininkė ir Vilniaus Universiteto molekulinės neurobiologijos laboratorijos įkūrėja dr. Urtė Neniškytė konferencijoje kalbėjo apie smegenų mokymąsi. Anot jos, jeigu turėtume įrankius, skirtus iš anksto nustatyti, ar vaikui mokykloje bus reikalinga speciali pagalba, palengvintume jo mokymąsi ir neužkirstume kelio pasivyti kitus.

„Dabar matome, kad vaikui atėjus į pirmą klasę jam sunku jungti raides, maišomi skiemenys, sekasi sunkiau nei bendraklasiams, tad antroje klasėje jau imama galvoti apie jam reikalingą pagalbą. Ir net jeigu pasitelkiame geriausius specialistus, mes jau turime tarpą. To galėtume išvengti su neuropedagogikos kuriamais įrankiais, leidžiantiems dalį sutrikimų pastebėti dar iki formaliojo ugdymo pradžios“.

O, ką apie mokymosi procesą turėtų žinoti sutrikimų neturintys? Visų pirma, itin svarbu tinkamai įvertinti dėmesio išlaikymą. Neįmanoma tikėtis, kad pradinukas išliks visiškai susikaupęs visą 45 minutes trunkančią pamoką.

„Deja, bet dažnai matome, kad vaikai, anot aplinkinių, negebantys išlaikyti dėmesio yra tiesiog laikomi hiperaktyviais. Tačiau taip anaiptol nėra, – sakė dr. U. Neniškytė. – Išsiaiškinti, kiek vaikas gali išlaikyti dėmesį labai paprasta: amžių padauginkite iš 2–5 minučių Taigi, jeigu turime aštuonmetį vaiką, jis susikaupęs išlikti gali tik 16–40 minučių. Ir tai yra visiška biologinė norma“.

Antra, itin svarbi saugi mokymosi aplinka ir motyvacija. Pasak mokslininkės, klaidingas neretai girdimas pasakymas, kad mokytojas nemotyvuoja mokinio. To padaryti tiesiog neįmanoma. Motyvacija yra vidinis procesas, kurį kiekvienas galime kontroliuoti tik patys. Tik matant prasmę ir suvokiant, kad už įdėtas pastangas bus gautas atitinkamas atpildas galima tikėtis visapusiško ir savanoriško įsitraukimo į veiklą.

Galiausiai būtina suprasti, kad atlikdami užduotį turėtume koncentruotis tik į ją. Vis dar gajus mitas, kad puikiai galima susitvarkyti ir su keliomis veiklomis vienu metu.

„Atrodytų, lyg ir nieko bloga, kad išmokstame dėmesį dalinti, o smegenys vis persijunginėja nuo vieno darbo prie kito. Tačiau tai nėra gerai, – teigė dr. Urtė Neniškytė. – Paaiškėjo, kad efektyvumas vidutiniškai sumažėja apie 30 proc., tai nėra jau taip mažai.“

Pasak neuromokslininkės, būtina nepamiršti ir miego, subalansuotos mitybos ir fizinio aktyvumo. Pastebėta, kad net 30 proc. mokinių, turinčių mokymų sunkumų, prastai miega ir tinkamai nepailsi nakties metu. Sureguliavus miego režimą, problemos dingsta.

„Taip, mokytojai šios dalies kontroliuoti tikrai negali. Tačiau, ką jie gali, tai kalbėti apie šiuos dalykus su vaikais, juos ugdyti. Galima padėti mokiniams suprasti, kaip smegenys yra naudojamos mokymuisi ir atrasti jiems individualiai tinkančius mokymosi būdus“.

Mokymas karo akivaizdoje

Kaip mokyti, kai tavo šalyje vyksta karas? Kaip ir toliau būti pavyzdžiu vaikams, kai nuolat galvoji, ar tu su mokiniais esi saugus? Apie tai, kokia švietimo situacija nuo Rusijos pradėto karo kenčianti Ukraina pasakojo švietimo lyderė ir programos „Teach for Ukraine“ vadovė Oksana Matiiash.

„Mūsų gyvenimas pasikeitė vasario 24-ąją. Turėjome planų, žinojome, ką norime veikti ir kokias problemas spręsti, tačiau prasidėjo karas. Supratome, kad įprastos savo veiklos tęsti nebegalime. Nusprendėme visą savo energiją skirti vaikų ir mokytojų emocinei būklei, nes jokios naudos iš žinių, kai nė vienas nesijaučia saugus nei fiziškai, nei psichologiškai“, – konferencijoje pasakojo O. Matiiash.

Mokyklos buvo naikinamos viena po kitos. Teko mokyti ir mokytis slepiantis rūsiuose, gaudžiant oro pavojaus sirenoms, neretai tamsoje ir šaltyje ar prie vieno nešiojamo kompiuterio spaudžiantis trims vaikams.

„Supratome, kad nauji mokslo metai bus ypatingai sunkūs. Iš 14 tūkst. mūsų šalyje veikiančių mokyklų, atsidarė vos 135. Turėjome prisitaikyti prie naujos karo realybės, – išgyvenimais dalijosi Ukrainos švietimo lyderė. – Tačiau nė vienas mūsų „Teach for Ukraine“ programos mokytojas nepasitraukė. Mes išliekame pozityvūs, nepasiduodame nerimui ir baimei, dirbame toliau. Dabar mokytojas nebėra tik žinias perteikiantis asmuo, jis yra palaikytojas, ir ramintojas, ir išklausytojas, ir pralinksmintojas.“

Oksana Matiiash atvira – niekas nežino, kaip toliau klostys švietimo situacija šalyje. Mokiniai praleidžia daug pamokų, ne visos jos vyksta pagal planą.

„Visgi, svarbiausia visai ne pamokos, o tai, kad turime rūpintis vieni kitais. Pastebėti, išgirsti, apkabinti. Svarbu nepamiršti pasirūpinti ir savimi – pasidalinti savo emocijomis, jausmais. Juk galiausiai visi dienos pabaigoje esame žmonės, bandantys išlikti žiaurioje kasdienybėje“.

Apie programą „Renkuosi mokyti!“

Programa „Renkuosi mokyti!“ buria švietimo bendruomenę – programos dalyvius ir alumnus, mokytojus, mokyklas – ir siekia į Lietuvos švietimą atnešti pozityvius pokyčius.

Siekdama pokyčių, programa pritraukia motyvuotus, į pagalbą kitam orientuotus dalyvius, kurie mokyklose dirba dvejus metus. Baigus programą, apie 75 proc. dalyvių lieka švietimo lauke ir tęsia darbą, kaip mokytojai, mokyklų vadovai, akademinės bendruomenės ar švietimo politikos nariai. Programą inicijuoja VšĮ „Mokyklų tobulinimo centras“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.