„NŠA prašo naudotis atnaujintoje lietuvių kalbos ir literatūros programoje pateikta informacija apie autorius ir kūrinius. Būtent atnaujinta programa ir yra pagrindinis šaltinis mokytojams surasti autorius ir kūrinius, kuriuos rekomenduoja programos atnaujintojai.
Taip pat mokytojai gali naudotis NŠA parengtomis lietuvių kalbos ir literatūros programos įgyvendinimo rekomendacijomis, kurios nuolat yra papildomos“, – rašoma agentūros „Facebook“ paskyroje.
Primename, jog neseniai portale lrytas.lt kritiką šiam sąrašui išreiškė vaikų literatūros ekspertas Kęstutis Urba.
„Pats pirmasis dalykas, kuris kone atėmė žadą perbėgus akimis visą sąrašą, – neregėtas dėmesys rusų literatūrai. Į Lietuvos mokinių skaitybą įvedama daugiau kaip dešimt rusų rašytojų, kai kurie net su keliais kūriniais. Kaip suprasti? Šiais laikais! Kai mūsų valstybė užėmė visiškai aiškias pozicijas buvusios „broliškos“ šalies atžvilgiu. Kas tai? Nostalgija? Provokacija? Mokytojų pilietinio budrumo testas? Ruošimasis naujai rusų okupacijai? Protu sunku suvokti...
Tas atradimas man buvo toks stiprus, kad visiškai praradau pasitikėjimą savo nuovoka ir atmintimi. O gal tuose gerai žinomuose rusų kūriniuose slypėjo kokie nors klodai, kurie naujaisiais Lietuvos istorijos laikais įgavo naują prasmę ir aktualumą? Reikia patikrinti. Pirmiausia namų bibliotekoje suradau seniai skaitinėtą Fiodoro Dostojevskio knygą „Vaikams“, kurią sąrašo autorius (ar autorė) skiria penktai klasei.
Jeigu kas nežinote (o daugelis tikrai nežinote), tai ši knyga sudaryta iš didžiųjų F.Dostojevskio romanų ištraukų, kuriose vaizduojami vaikai, o teisingiau pasakius, paaugliai. (F.Dostojevskis, skirtingai nuo Levo Tolstojaus ar Antono Čechovo, specialiai vaikams nerašė. Akivaizdu, kad neturėjo tam gabumų), – svarstė K.Urba.
„Nuo mokyklos laikų rekomenduojamų knygų sąrašą suvokiau kaip skaitymo džiaugsmo šaltinį, kaip knygas, kviečiančias bendrauti laisviau, intymiau negu pamokose. Panašus požiūris man išliko ir kurį laiką mokytojaujant, paskui – teoriškai domintis literatūros didaktikos klausimais. Čia bandytas aptarti sąrašas nėra toks. Kaip jau minėjau, dėmesingiausiai žiūrėjau į jaunesniems mokiniams teikiamas knygas.
Tarp jų matau daug, per daug atsitiktinių, pasenusių, nebeskaitomų ar paprasčiausiai labai vidutiniškų kūrinių. Tam tikra prasme man gaila sąrašo sudarytojo, kad jis (arba ji), ko gero, nežino, kiek daug mes turime gerų, meniškų knygų vaikams ir paaugliams“, – kritikos negailėjo jis.
Kaip rašoma NŠA pranešime, lietuvių kalbos ir literatūros programos pamatas – Lietuvos ir pasaulio klasikų kūriniai, premijuotos, literatūros kritikų įvertintos knygos, Nobelio premijos laureatų kūryba.
Programoje nurodyti visų literatūros rūšių ir įvairių žanrų lietuvių, pasaulio ir Lietuvos kitakalbės literatūros grožiniai ir negrožiniai reprezentatyvūs kultūros epochos (Antikos, Viduramžių, Renesanso, Baroko) kūriniai.
Pažymima, jog būtent atnaujinta programa ir yra pagrindinis šaltinis mokytojams surasti autorius ir kūrinius, kuriuos rekomenduoja programos atnaujintojai. Taip pat mokytojai gali naudotis NŠA parengtomis lietuvių kalbos ir literatūros programos įgyvendinimo rekomendacijomis, kurios nuolat yra papildomos.
