Tiesa, didelis skaudulys vis dar yra tas, jog tikslieji mokslai ypač sunkiai sudomina merginas, kurios, neretai vis dar besijaudindamos dėl visuomenėje vyraujančių stereotipų, netgi atsisako savo svajonių.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) kalbinti atstovai pabrėžia, kad pokyčiai nors ir lėtai, tačiau vyksta, o prie to, kad inžinerija jaunuoliams taptų patraukli dar mokyklos suole ir nusiplėštų „vyriškos“ profesijos etiketę, prisidėti galime kiekvienas.
Pabrėžia atsakomybės svarbą
VILNIUS TECH rektorius, prof. dr. Romualdas Kliukas pažymėjo, jog šiandien visuomenė naudoja vis daugiau modernių technologijų ir elektronikos prietaisų, o ir dirbtinis intelektas bei robotika jau pamažu tampa mūsų kasdienybe. Visgi, anot rektoriaus, dažnas pamiršta, kad visa tai yra ilgo bei atsakingo inžinierių darbo rezultatas.
„Tą sukuria inžinieriai, praleidžiantys ilgas valandas prie šio savo meno, nes tai tikrai yra menas. Inžinierius yra žmogus, kuris du kartus niekada nedirba to paties darbo, jis yra konkurencingas pasaulinėje darbo rinkoje, gali dirbti bet kurioje šalyje. Kaip rodo dabartinė situacija, Rusijos užpultoje Ukrainoje ir šalies saugumas lemiama dalimi priklauso nuo inžinerinio šalies potencialo.
Juk dabar kariaujama pasitelkiant techniką, dronus, o Ukrainos inžinerinis potencialas jau nuo carinės Rusijos laikų buvo galbūt stipriausias šioje Europos dalyje. Ne rusai buvo geriausi inžinieriai, o ukrainiečiai buvo geriausi ginklų kūrime ir mechanikoje, robotikoje.
Inžinierių trūkumas lemia net šalies nepriklausomybę, o pastaraisiais metais ryškėja jų trūkumas Europoje ir Lietuvoje“, – dėmesį atkreipė VILNIUS TECH rektorius.
R.Kliukas aiškino, jog pats VILNIUS TECH jau daugelį metų vysto nuotolinę platformą „Ateities inžinerija“, kuri Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) buvo pripažinta kaip inovatyviausia platforma. Pasak rektoriaus, jos tikslas – jau nuo 6 klasės vaikus pripratinti prie inžinerijos.
Profesorius pridūrė, jog sėkmingam šio mokslo įsisavinimui ir pasirinkimams ateityje ypač svarbus pačių mokinių, jų tėvų atsakingas požiūris, supratimas, jog tikslieji mokslai reikalauja daug laiko ir susikaupimo.
„Mokykloje mes leidžiame nelankyti pamokų, kas yra būtina norint įsisavinti tiksliuosius mokslus, jiems reikia nuolat skirti bent po valandą. Čia ne istorija, kurią ir išvažiavęs į užsienį gali pasiskaityti. Jei nepradėsime problemos spręsti nuo bendrojo ugdymo programų, nuo privalomų reikalavimų, kuo dabar užsiima ŠMSM vadovybė ir kas jau spėjo sulaukti pasipriešinimo, tai nieko nebus.
Bando vyti stereotipus
Kalbėdama apie lyties aspektą inžinerijoje savo ruožtu VILNIUS TECH studijų prorektorė, doc. dr. Živilė Sederevičiūtė-Pačiauskienė skaičiavo, jog Lietuvos statistika, kalbant apie į inžinerijos kryptį stojančias merginas, Lietuvoje ir Europoje yra gana panaši.
Vis dėlto, pasak prorektorės, tendencijos vis dar liūdina.
„Jeigu žiūrėtume į praėjusių metų stojimų į informacines technologijas (IT) skaičius, tai tiek ir Lietuvoje 1,4 proc. merginų nuo visų stojančiųjų renkasi IT, tiek ir Europoje vidurkis yra panašus. Statybos, gamybos ir inžinerijos krypčių grupę renkasi maždaug 2,5 proc. merginų visoje Lietuvoje, skaičiuojant nuo visų tais metais mokyklą baigiančių abiturientų“, – nurodė Ž.Sederevičiūtė-Pačiauskienė.
Studijų prorektorės teigimu, stojančiųjų merginų skaičiai į inžinerijos studijas universitete kyla. Tai, pasak jos, lemia ir pačių moterų siekis priartinti jaunas merginas prie inžinerijos ir paskatinti jas nebijoti imtis lyderystės.
„Pavyzdžiui, 2018 metais buvo 20 procentų stojančiųjų, o 2022 metais buvo jau 23 procentai. Manau, kad prie to prisideda labai daug iniciatyvų, kurias daro tiek Lietuvos moterys, tiek ir pats VILNIUS TECH.
Anot studijų prorektorės, būtent inžinerija yra ta sritis, kurioje atlyginimai yra gerokai aukštesni.
„Kai valdžios žmonės lygina statistinius duomenis Lietuvoje ir sako, kad moterys vis dar uždirba mažiau negu vyrai, taip yra ne dėl to, kad moterys toje pačioje pozicijoje uždirba mažiau, o dėl to, kad jos nesirenka tų gerai apmokamų profesijų ir pozicijų.
Jos rečiau renkasi ir vadovaujantį darbą, kuris dažniausiai yra geriau apmokamas dėl atsakomybės ir sudėtingumo. Gerai žinomi tyrimai rodo, kad moterys, baigusios universitetą, linkusios rečiau pretenduoti į vadovaujančią poziciją, nes nepasitiki savo jėgomis, nors ir turi pakankamas kompetencijas.
Tuo metu vyrai, kaip pažymi personalo atrankos specialistai, yra labiau linkę save pervertinti ir pretenduoti į vadovaujančias pareigas“, – dėstė Ž.Sederevičiūtė-Pačiauskienė.
Ji įvardijo ir specialybes, kokias būtent VILNIUS TECH dažniausiai renkasi tiksliųjų mokslų kryptimi žengiančios merginos.
„Visų pirma, yra pramonės gaminių dizaino specialybė – ją renkasi net iki 75 proc. merginų. Taip pat populiari aplinkos apsaugos inžinerija, geodezija bei skrydžių valdymas“, – nurodė studijų prorektorė.
Paklausta, kokios priežastys lemia tai, kad merginos tiksliųjų mokslų bei inžinerijos kryptis vis tiek renkasi labai nedrąsiai arba palieka jas nuošalyje, Ž.Sederevičiūtė-Pačiauskienė įvardijo kelias esmines priežastis.
„Statistiškai Lietuvoje aukštąjį mokslą baigia daugiau merginų nei vaikinų, tačiau kokias specialybes jos renkasi? Tai – švietimo, sveikatos, humanitarinių mokslų ir meno studijos. Šioje srityje merginų Lietuvoje yra daugiau negu ES vidurkis.
Tuo metu taip neva vadinamas „vyriškas“ specialybes, inžineriją renkasi daugiausia vyrai. Didžiųjų duomenų analizė rodo, kad, merginų karjeros pasirinkimui turi įtakos moterų pavyzdžiai. Pvz.: jeigu mergina mokykloje, savo aplinkoje neturėjo kažkokio moters inžinierės pavyzdžio, arba moters, kuri yra kažko pasiekusi, arba vadovė, mergaitė nebus linkusi rinktis tokio kelio“, – dėstė pašnekovė.
Reikia tik tinkamo pavyzdžio?
Taip pat, pasak VILNIUS TECH studijų prorektorės, itin daug įtakos mums daro medijose, žiniasklaidoje matomi pavyzdžiai.
„Pasaulinis žiniasklaidos stebėjimo duomenimis, tik 25 procentai žmonių, kuriuos mes girdime, matome, apie kuriuos skaitome, yra moterys, Visi kiti yra vyrai. Tai reiškia, kad ir aplinkoje mergina neturi pavyzdžio, ir medijose dominuoja vyrai. Natūralu, kad tuomet tai suformuoja tam tikrą požiūrį“, – svarstė Ž.Sederevičiūtė-Pačiauskienė.
„Kitas labai svarbus barjeras – tai, ką jaunos merginos ugdymo įstaigose girdi iš mokytojų. Jei jos galvoja pasirinkti kokią nors inžinerinę specialybę, joms sako, kad – bus sunku, nesugebėsi. Tada jos pradeda dairytis į kitas sritis ir turime tokią situaciją.
Todėl labai svarbu rodyti pavyzdį, pasakojant geras istorijas – tą mes ir darome. Verslo moterys sutinka prisidėti prie inžinerijos ir tiksliųjų mokslų sklaidos, taip pat pozityviais pavyzdžiais dalijamės medijose“, universitete vykdome kampaniją „VILNIUS TECH merginoms“, kur lankomės po mokyklas ir pasakojame merginų sėkmės istorijas, kalbamės su merginomis. Mokyklos gali pasikviesti tokiai diskusijai mūsų komandą“, – kalbėjo Ž.Sederevičiūtė-Pačiauskienė.
Kad inžinerinės krypties specialybių merginoms nereikėtų bijoti, pritaria ir VILNIUS TECH rektorius R.Kliukas. Jo manymu, lyčių stereotipai visuomenėje vis dar turi reikšmingą vietą, tačiau viliamasi, kad pokyčiai galiausiai ateis.
„Dažnai įsivaizduojame, kad statybininkas būtinai yra su purvinais batais, o mechanikas būtinai tepaluotomis rankomis. Tikrai ne. Inžinieriai yra tie specialistai, kurie projektuoja ir kuria. Ir kuria net ne naują produktą, bet kuria ir gamybos linijas. Turime aibę pavyzdžių, kai merginos sukuria savo įmones, užima vadovaujančias pozicijas gamyboje.
VILNIUS TECH rektorius pridūrė, kad inžinerijoje sukauptos žinios ir patirtis žmogui stabilumą atneša iki pat gilios senatvės.
„Gautos žinios ir gebėjimai yra fundamentiniai – tai niekur nedingsta, nors viskas pasaulyje ir keičiasi labai greitai“, – tvirtino VILNIUS TECH rektorius R.Kliukas.
