Sostinės mokyklose – smurto protrūkis: primušė specialiųjų poreikių turintį vaiką, kliuvę ir mokytojoms

Pastaruoju metu į paviršių vis dažniau iškyla skaudžios, tačiau jau ilgą laiką mokyklose egzistuojančios problemos, tarp kurių – ir smurto tarp pačių moksleivių protrūkiai.

Pastaruoju metu į paviršių vis dažniau iškyla skaudžios, tačiau jau ilgą laiką mokyklose egzistuojančios problemos, tarp kurių – ir smurto tarp pačių moksleivių protrūkiai.<br> 123rf asociatyvi nuotr.
Pastaruoju metu į paviršių vis dažniau iškyla skaudžios, tačiau jau ilgą laiką mokyklose egzistuojančios problemos, tarp kurių – ir smurto tarp pačių moksleivių protrūkiai.<br> 123rf asociatyvi nuotr.
Pastaruoju metu į paviršių vis dažniau iškyla skaudžios, tačiau jau ilgą laiką mokyklose egzistuojančios problemos, tarp kurių – ir smurto tarp pačių moksleivių protrūkiai.<br>R.Danisevičiaus asociatyvi nuotr.
Pastaruoju metu į paviršių vis dažniau iškyla skaudžios, tačiau jau ilgą laiką mokyklose egzistuojančios problemos, tarp kurių – ir smurto tarp pačių moksleivių protrūkiai.<br>R.Danisevičiaus asociatyvi nuotr.
Pastaruoju metu į paviršių vis dažniau iškyla skaudžios, tačiau jau ilgą laiką mokyklose egzistuojančios problemos, tarp kurių – ir smurto tarp pačių moksleivių protrūkiai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Pastaruoju metu į paviršių vis dažniau iškyla skaudžios, tačiau jau ilgą laiką mokyklose egzistuojančios problemos, tarp kurių – ir smurto tarp pačių moksleivių protrūkiai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Pastaruoju metu į paviršių vis dažniau iškyla skaudžios, tačiau jau ilgą laiką mokyklose egzistuojančios problemos, tarp kurių – ir smurto tarp pačių moksleivių protrūkiai.<br> 123rf asociatyvi nuotr.
Pastaruoju metu į paviršių vis dažniau iškyla skaudžios, tačiau jau ilgą laiką mokyklose egzistuojančios problemos, tarp kurių – ir smurto tarp pačių moksleivių protrūkiai.<br> 123rf asociatyvi nuotr.
Pastaruoju metu į paviršių vis dažniau iškyla skaudžios, tačiau jau ilgą laiką mokyklose egzistuojančios problemos, tarp kurių – ir smurto tarp pačių moksleivių protrūkiai.<br>123rf.com asociatyvioji nuotr.
Pastaruoju metu į paviršių vis dažniau iškyla skaudžios, tačiau jau ilgą laiką mokyklose egzistuojančios problemos, tarp kurių – ir smurto tarp pačių moksleivių protrūkiai.<br>123rf.com asociatyvioji nuotr.
Pastaruoju metu į paviršių vis dažniau iškyla skaudžios, tačiau jau ilgą laiką mokyklose egzistuojančios problemos, tarp kurių – ir smurto tarp pačių moksleivių protrūkiai.<br>123rf asociatyvi nuotr. 
Pastaruoju metu į paviršių vis dažniau iškyla skaudžios, tačiau jau ilgą laiką mokyklose egzistuojančios problemos, tarp kurių – ir smurto tarp pačių moksleivių protrūkiai.<br>123rf asociatyvi nuotr. 
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

May 16, 2023, 9:44 AM, atnaujinta May 16, 2023, 1:02 PM

Švietimo pagalbos specialistai ir vaiko teisių gynėjai pripažįsta, kad ugdymo įstaigose bendraamžių smurto atvejai tampa vis dažnesni, tačiau problema pati taip lengvai neišsispręs – esą reikia ne tik įsigilinti į demonstruojamos agresijos priežastis, tačiau nepertraukiamai ir labai sistemingai dirbti su visa švietimo bendruomene.

Mokyklose – nesutramdomi vaikai

Trečiadienį Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui pranešta, kad vienoje sostinės mokyklų buvo sumušta nepilnametė. Jos skriaudėja – mergaitės bendraklasė. Kiek anksčiau panaši nelaimė įvyko dar vienoje mokykloje, kur medikų pagalbos prireikė ugdymo įstaigoje sumuštam paaugliui.

Naujienų portalo lrytas.lt skaitytoja Daiva (vardas pakeistas, redakcijai žinomas, – aut.past.) papasakojo ir apie savo vaiko mokykloje praėjusią savaitę nutikusį incidentą. Mamos teigimu, vieną specialiųjų ugdymosi poreikių turintį berniuką primušė bendraklasis, dėl kurio elgesio kenčia ne tik kiti moksleiviai, bet ir mokytojai.

„Toks įspūdis, kad šis vaikas yra nevaldomas – pavyzdžiui, jis gali pamokos viduryje išeiti iš klasės, sugalvojęs, kad nebenori joje sėdėti. Po pertraukos jis gali tiesiog nebegrįžti, o mokytoja nieko negali padaryti. Kaip suprantu, iš savo vaiko pasakojimų, bendraklasis linkęs kabinėtis, ir, nors yra ketvirtokas, labiau bičiuliaujasi su aštuntokais – kartu rūko, spjauna į visas taisykles“, – pasakojo Daiva.

Pasak moters, smurtautojo tėvai berniuką atveda iki mokyklos durų, tačiau paprastai vaiko viešnagė pamokose būna trumpa.

„Vietoje pamokų jis vaikšto po rajoną – gali jį sutikti gatvėse beveik bet kuriuo paros metu“, – portalui lrytas.lt kalbėjo ji, pridūrusi, kad nuo tokio elgesio labai kenčia ir mokytojai – pavyzdžiui, į klasę įbėgęs berniukas agresiją demonstruoja ir prieš pedagoges.

Daiva svarstė, kad smurto protrūkiai mokyklose galimai kyla dėl paprastos priežasties – vaikų tiesiog neįmanoma suvaldyti, nes ugdymo įstaigose dirbantys specialistai neturi tam tinkamų įrankių. 

„Vaikai yra nebaudžiami – nei mokytojai, nei socialiniai pedagogai neturi jokių įrankių, viskas paremta fraze „pakalbėkime“. O ką tu jam pasakysi, jei jam ne tik mokytojai, bet ir tėvai ne autoritetas. Man atrodo, čia yra labai daug bėdų mokytojams, nes visi rodo į juos, bet šie nieko negali padaryti.

Yra socialinė pedagogė, kuri mato situaciją, ir tikiu, kad ji dirba, bet ir ji nieko padaryti negali“, – nuogąstavo mama.

Reikia „nulinės tolerancijos“

Socialinis pedagogas, Lietuvos švietimo pagalbos asociacijos ekspertas Tomas Morkūnas aiškino, jog smurto protrūkiai mokyklose gimsta „lėtiniu būdu“, ir pavadinti juos spontaniškais nebūtų teisinga.

„Mano, kaip specialisto, manymu, labiausiai tai ateina iš namų – kokioje aplinkoje vaikas yra, kaip jis yra auklėtas, koks šeimoje vyrauja požiūris į smurtą. Antra – kokioje bendruomenėje jis būna ir veikia, koks yra mikroklimatas ir kiek šiai problemai skiriama dėmesio, ar mes toleruojame net ir „smulkaus“ smurto protrūkius“, – portalui lrytas.lt sakė specialistas.

Pasak T.Morkūno, jei ugdymo įstaigose bus toleruojamos net ir iš pirmo žvilgsnio nedidelės smurto apraiškos, ilgainiui tai virs į kur kas didesnį skaudulį. Socialinis pedagogas pažymėjo, kad svarbiausia – kiekvienai mokyklai apsibrėžti nulinę tolerancijos ribą.

„Tada jaunas žmogus žino, kad ši aplinka yra saugi, o jis yra saugios aplinkos dalis. Kartais žiūrima ir pro pirštus, pavyzdžiui, žmonės sako „oi, gi čia jaunimas, jie apsistumdo, jie čia sprendžiasi savo santykius“. Ypač švietimo pagalbos specialistai privalo reaguoti į kiekvieną pranešimą, lygiai taip pat, kaip ir vaiko teisių apsaugos tarnyba reaguoja į kiekvieną informaciją, kiekvieną iškvietimą. Lygiai taip pat ir mokyklos bendruomenė – kaip veiksime, tokią aplinką ir susikursime“, – komentavo specialistas.

Paklaustas, kaip ugdymo įstaigose pasiekti tą nulinę toleranciją smurtui, socialinis pedagogas pabrėžė tiek resursų, tiek nuolatinio bendruomenės švietimo svarbą.

„Reikia nuolatinio, sistemingo, nuoseklaus mokyklos bendruomenės edukavimo – pradedant valgykla, budinčiais, ir tik tada įjungiant mokytojus. Visa bendruomenė turi susitarti aiškias ribas ir veikti viena kryptimi, o ne galvoti, kad „ai, čia ne mano klasės vaikas, nieko nežinau“.

Tada visa bendruomenė susikaupusi eina visiems labai aiškia kryptimi, nusibrėžia algoritmą, kaip reaguojame į smurtą, nes čia nereikia išradinėti dviračio – reaguojame į visą smurtą, jį stabdome. Sistema pradeda veikti tik tada, kai visi – nuo valgyklos personalo iki sargų – visi viską žino, kad niekam nekiltų jokia terpė interpretacijoms“, – dėstė T.Morkūnas.

Pasak socialinio pedagogo, resursų stoka apskritai yra viena skaudžiausių problemų visoje švietimo bendruomenėje.

„Tai yra sisteminė visos mūsų švietimo sistemos yda, atsivėrusi žaizda – mes neturime resursų, tiesiog neturime žmogiškųjų išteklių, kad padėtume žmonėms. Kiekvienam vaikui reikia individualaus dėmesio. Vaikas taip elgiasi, kai jam reikia dėmesio, ir ką jam daryti? Intelektinėmis savybėmis jis greičiausiai nepasižymi, kad visus nustebintų, ir tada tai pereina į norą smurtauti, parodyti, kad aš galiu, kaip gamtoje, kažką padaryti silpnesniam.

O jei mes skirtume tiek resursų, kiek skiria švietime pažengusios šalys, galėtume šitam vaikui skirti individualų dėmesį su švietimo pagalbos specialistais, asmeniniu asistentu, mokytojo padėjėju, kurie labai gerai pažįsta vaiką, žino jo karštąsias vietas.

Sakoma, kad mokykla juk turi švietimo specialistą, o mokykloje – 800 vaikų. Jei keistume požiūrį resursų prasme, mes pasiektume labai didžiulius rezultatus“, – įsitikinęs T.Morkūnas.

Problemos šaknų ieško giliau

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus vedėja Alina Žilinaitė tvirtino, jog vaiko teisių gynėjai visuomet reaguoja į kiekvieną pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, taip pat ir smurto mokyklose atvejus. Ji teigė, kad specialistai visuomet bendrauja su vaiku, išklauso jo ir jo šeimos narių nuomonę.

„Ištikus krizinei situacijai šeimoje, vaiko teisių gynėjai visada pasiruošę padėti: pakonsultuoti, nukreipti pas kitus specialistus – psichologus, medikus, socialinius darbuotojus, teisininkus ir kitus“, – nurodė A.Žilinaitė.

Pažymima, jog pranešimų apie ugdymo įstaigose patiriamas patyčias, psichologinio ar fizinio smurto atvejus vaiko teisių gynėjai pastaruoju metu sulaukia daugiau. Tarnybos duomenimis, 2020 m. iš ugdymo įstaigų buvo gauti 928 pranešimai apie galimus vaiko teisių pažeidimus, 2021 m. – 1139, 2022 m. – 1455.

Per šių metų pirmąjį ketvirtį iš ugdymo įstaigų gauti 595 pranešimai.

„Sprendžiant vaikų konfliktiškų tarpusavio santykių problemas, vaiko teisių gynėjai kreipiasi į ugdymo įstaigas dėl patyčių prevencijos programos, bendrauja su nukentėjusiais ir smurtaujančiais vaikais bei jų tėvais, suteikia informaciją šeimoms apie pagalbos gavimo būdus ir institucijas, kurios teikia pagalbą“, – komentavo A.Žilinaitė.

Pasak specialistės, saugią aplinką ir sklandų ugdymo procesą turi užtikrinti visa mokyklos bendruomenė, todėl ši raginama rūpintis, kad vaikui mokykloje būtų saugu ir gera.

„Pasireiškus netinkamam vaiko elgesiui, organizuojami vaiko gerovės komisijos posėdžiai, pokalbiui kviečiami vaiko tėvai ar globėjai. Domimės, kaip veikia šios priemonės minimoje mokykloje, bendraujame su ugdymo įstaigos vadovais ir rekomenduojame nedelsiant spręsti smurto ir patyčių problemą. Esant būtinybei galima kreiptis į Savivaldybės vaiko gerovės komisiją ir švietimo centrą dėl pagalbos teikimo ir jos gavimo.

Kai nustatomas smurtas tarp vaikų, dažniausiai būna reikalinga kompleksinė pagalba vaikui ar visai šeimai. Tam pasitelkiami socialines paslaugas teikiantys savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų specialistai – socialiniai darbuotojai, psichologai“, – aiškino Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistė.

A.Žilinaitė pridūrė, jog dažniausiai pagalbą suteikti reikia ne tik nukentėjusiam, bet ir smurtavusiam vaikui. Esą po pokalbio su juo neretai paaiškėja, jog smurtaujantis vaikas namuose pats patiria nepriežiūrą ar patyrė analogiškų traumų.

„Visais atvejais, kai kalbame apie netinkamą vaikų elgesį, įskaitant ir smurtą tarp jų, pirmiausia reikia klausti, ką šis vaikas patyrė, kokį pavyzdį matė gyvenime, kokia pagalba buvo suteikta jam ir jo šeimai, kiek ta pagalba buvo efektyvi ir ar ją priėmė.

Svarbu suprasti, kad paauglių konfliktai dažnai kyla dėl bendravimo, klausimo įgūdžių stokos, įžeistų jausmų, negebėjimo teisingai išreikšti savo norų ir požiūrio, tarpusavio konkurencijos. Būna atvejų, kad ir maži nesutarimai į rimtesnius konfliktus išauga dėl netinkamai pasirinkto konflikto sprendimo būdo.

Todėl mokykime vaikus suprasti, kad konflikto metu normalu abiem pusėms išsakyti savo nuomones, tikslus, lūkesčius, tačiau negalima žeminti, niekinti, nuvertinti kito žmogaus. Kalbėkime su paaugliais ir padėkime jiems suprasti, kad nėra teisingų ir neteisingų nuomonių, yra tik skirtingi požiūriai“, – ragino A.Žilinaitė.

Anot Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovės, labai svarbu savo vaikus mokyti kalbėti apie įvairias patirtis – tiek patiriamą jų pačių, tiek pastebėtą bet kurioje aplinkoje.

„Vaikams svarbu pasakyti, kad vaiko teisių gynėjai ir kiti vaikų saugumu besirūpinantys žmonės yra pasiruošę išklausyti, suprasti, ir suteikti visapusiškai reikalingą pagalbą, kuri leistų vaikui jaustis saugiam, o šeimai padėtų identifikuoti smurtą sukeliančias priežastis.

Vaiko teisių gynėjai primena, jog visuomenei taip pat yra pasiekiama nemokama informatyvi medžiaga apie vaiko poreikius, smurto atpažinimą ir reagavimo būdus. Šiuos mokymus galima rasti čia“, – nurodė A.Žilinaitė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Lietuva tiesiogiai“: kokių klausimų vengia prezidentas G. Nausėda?