Kaip nurodo ministerija, universalus dizainas mokymuisi – tai mokymosi metodų, priemonių, mokymosi aplinkos ir kt. planavimas, atsižvelgiant į kiekvieno mokinio individualumą, taip pat tinkami informacijos perteikimo būdai, suteikiantys mokiniams lygias galimybes pasiekti sėkmę mokykloje.
„(...) Moksliškai įrodyta, kad įvairinant informacijos pateikimą, mokymosi metodus, tinkamai planuojant aplinką, formuojasi mokinių savarankiškumas, pasitikėjimas savimi, stiprėja motyvacija mokytis. Ugdymas, organizuojamas taikant universalaus dizaino mokymuisi principus, pripažįsta visų mokinių unikalumą, suteikia galimybę mokytis be barjerų, užtikrina, jog bendroje mokymosi aplinkoje kiekvienas mokinys gali siekti aukščiausio asmeninio rezultato.
Gairėse pateikiame daug praktinių pavyzdžių ir įrankių, kuriais galės pasinaudoti mokytojai, švietimo pagalbos specialistai, mokyklų vadovai, savivaldybių atstovai ir kiti švietimo entuziastai“, – sako leidinį pristačiusi programos „Tūkstantmečio mokyklos“ įtraukiojo ugdymo srities koordinatorė Karolina Zakarauskaitė.
Pranešime pabrėžiama, kad leidinyje siūlomi metodai ir pagalbos priemonės pagrįstos neuromokslų ir edukologijos mokslų tyrimais. Universalus dizainas mokymuisi remiasi tuo, kad kiekvieno besimokančiojo smegenys yra unikalios, todėl ir būdai, kaip efektyviausiai pasiekti mokymosi sėkmę, gali būti individualūs. Dėl to svarbu užtikrinti mokymosi, informacijos pateikimo, pasiekimų vertinimo formų įvairovę.
Leidinyje taip pat patariama, kaip ugdymosi procesą organizuoti derinant skirtingus būdus: tekstą, vaizdinę ir garsinę informaciją, įvairias technologijas. Taip pat pateikiama konkrečių pavyzdžių iš jau kai kuriose mokyklose vykstančio ugdymo proceso pagal universalaus dizaino mokymuisi principus. Paaiškinama, kaip atpažinti ugdymosi barjerus, kaip juos įveikti, apžvelgiamas mokinių pažangos vertinimas, grįstas šiais principais, ir kt.
Leidinyje atkreipiamas dėmesys į mokyklos aplinkos poveikį ugdymosi procesui. Patariama, kaip mokykloje perplanuoti erdves, suskirstant jas į funkcines zonas, kad fizinė aplinka atitiktų ugdymo turiniui keliamus reikalavimus, pamokos tikslus, uždavinius, mokinių poreikius.
Erdvės gali turėti skirtingas paskirtis: individualiam darbui, darbui grupėje, tylos zona be „triukšmo taršos“, zona be „vizualinės taršos“, zona be „spalvinės taršos“. Kai kuriems mokiniams, pvz., neregiams, gali būti reikalinga didesnė darbo erdvė, rašoma ŠMSM pranešime.
„Universalaus dizaino mokymuisi gaires“ rengė mokytojai, dirbantys bendrojo ugdymo ir specialiosiose mokyklose, mokyklų ir švietimo centrų vadovai, Nacionalinės švietimo agentūros ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos specialistai, edukologijos ir švietimo lyderystės bei universalaus dizaino ir architektūros mokslininkai, nevyriausybinių organizacijų atstovai.
Pažymima, kad leidinyje vartojama negaliai ir lyčiai jautri kalba, dizainas, iliustracijos leidžia skaityti patogiai visiems skaitytojams, nepriklausomai nuo jų poreikių. Pavyzdžiui, tekstas lygiuojamas kairėje, parinktas tinkamas kontrastas, šriftas, spalvos. Šį leidinį galima atsisiųsti ir perskaityti neregiams pritaikytu raštu.
