J. Šiugždinienės kvitų skandale užmiršta dar viena svarbi detalė: tai, kas dedasi švietimo sistemoje

Švietimo, mokslo ir sporto ministrei J.Šiugždinienei vis aiškinantis, kaip ji, dar būdama Kauno savivaldybės tarybos narė, panaudojo šiai veiklai skirtas lėšas, tarsi buvo primirštos pačios švietimo sistemos problemos, nors tuoj prasidės žurnalo „Reitingai“ sąlygiškai išskirtos net septynios vidurinio mokslo reformos.

Jurgita Šiugždinienė.<br>T.Bauro nuotr.
Jurgita Šiugždinienė.<br>T.Bauro nuotr.
Jurgita Šiugždinienė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Jurgita Šiugždinienė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Jurgita Šiugždinienė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Jurgita Šiugždinienė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Jurgita Šiugždinienė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Jurgita Šiugždinienė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Jurgita Šiugždinienė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Jurgita Šiugždinienė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

May 24, 2023, 8:09 PM, atnaujinta May 24, 2023, 8:10 PM

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) vadovų „sofos“ ekspertu pramintas šio žurnalo vyriausiasis redaktorius G.Sarafinas negailestingai supliekė pasirengimą kitų mokslo metų naujovėms.

Jo nuomone, reformoms visiškai nepasirengta, jos nesuderintos viena su kita.

Nuo šių metų rugsėjo 1-osios nelyginių klasių moksleiviai pradės mokytis pagal atnaujintas mokymo programas, bet dar nėra naujų vadovėlių, metodinės literatūros mokytojams.

Tai faktas, o ne nuomonė, kurią būtų galima ir nuginčyti.

Žinoma, sumanūs mokytojai nepaliks savo mokinių likimo valiai ir gal sugebės juos mokyti pagal atnaujintos programos reikalavimus net ir stokodami vadovėlių, metodinės literatūros, bet tai nesumažina ŠMSM atsakomybės už būtinų mokymo priemonių parengimą laiku.

Labai kritiškai vertinamas pasirengimas lietuvių kalbos ir literatūros mokymo gerinimui, o ŠMSM žadėjo permainas po prastų abiturientų valstybinės kalbos egzamino rezultatų užpernai.

Tiesa, neseniai paskelbta, kad lietuviai ketvirtokai, 2021 metų tarptautinio tyrimo duomenimis, patenka į sėkmingiausiai pasirodžiusių šalių dešimtuką ir gerokai pranoko tyrimo skalės vidurkį.

Mokinių skaitymo įgūdžiai buvo tiriami 65 šalyse, vadinasi, bent šiuo požiūriu Lietuva atrodo visiškai neprastai.

Kita vertus, krinta į akis pasiekimų vertinimų prieštaringumas ir ne taip paprasta pasakyti, ar mokinių žinių stiklinė pustuštė, ar apypilnė.

Vienaip ar kitaip, neblogi ketvirtokų skaitymo gebėjimų tyrimo rezultatai suteikė ŠMSM progą pasigirti mažėjančiu moksleivių pasiekimų socialiniu atotrūkiu, Tūkstantmečio mokyklų programa.

Vis dėlto pastaruoju metu daugiau buvo nerimaujama dėl itin prastų pernykščių valstybinio brandos matematikos egzamino rezultatų, o ŠMSM, žadėjusi gerokai sustiprinti matematikos ugdymą, per 10 mėnesių iš esmės nieko nenuveikė ir net liovėsi apie tai kalbėti.

Atkreipiamas dėmesys, kad esą jei dabartiniai dvyliktokai ir sulaukia daugiau dėmesio jų matematikos žinioms, tai ne ministerijos pastangomis, o iš savo mokyklų ir atsidavusių mokiniams mokytojų.

Taip pat, jei šeimos finansai leidžia, samdomi ir korepetitoriai.

Supliektas ir ŠMSM pažadas skatinti ir tiksliųjų, ir gamtos mokslų mokymąsi – esą tik pašnekėta, o realiai visiškai nieko gero nepadaryta.

Atrodytų, dar prastesniems vertinimams nė nelieka erdvės, bet fizikos, chemijos, informacinių technologijų mokymas esą net regresuoja, nes šių dalykų mokosi vis mažiau mokinių. Antai 2019 metais chemijos egzaminą laikė 1800 gimnazistų, o pernai tik 1090.

Gal galima įtarti, kad pernelyg sutirštinamos negatyvios vidurinio mokslo spalvos, bet net ir kiek kategoriška kritika gali būti naudinga, nes atkreipia dėmesį į realias mokymo problemas, pastebi nesibaigiančių reformų atskleistas spragas.

Tai galima pasakyti apie tarpinius moksleivių žinių patikrinimus, kurie sudarys 40 proc. valstybinio egzamino, o į šią reformą dideles viltis deda ŠMSM. Tikimasi, kad šie būsimųjų abiturientų patikrinimai padės mokykloms pagerinti mokymo lygį.

Bet dabartiniai dešimtokai esą dar nežino, kokie bus patikrinimai, ko reikia mokytis. Net mokytojai neišmano, kam skirti daugiausia dėmesio.

Tiesa, jau vykstantis elektroninis dešimtokų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas tokių negatyvių vertinimų nesulaukė.

Lietuvių kalbos ir literatūros žinias pasitikrinę moksleiviai džiaugėsi, kad iš karto buvo pakomentuota, kokie atsakymai neblogai vertintini, o ko reikėtų dar pasimokyti, kokias klaidas jie padarė. Laiko užduotims atlikti jiems irgi pakako.

Be to, paaiškėjo, kad mokiniams stinga rašymu kompiuteriu praktikos, nes mokyklose per mažai jų įgyjama, dešimtokus gerokai išvargino ir 3 valandų patikrinimo trukmė.

Labiau patikrinimu skundėsi mokytojai. Mat jie nepatenkinti, kad mokinių darbus turės taisyti savo laisvu laiku, nes papildomo atlygio ministerija nenumatė.

Nacionalinė švietimo agentūra paaiškino, kad šie patikrinimai yra bendro mokymo proceso dalis, jokios papildomos lėšos neskirtos ir pačios mokyklos turi spręsti, kaip atsilyginti mokytojams.

Bet vargu ar svarbiausia, kaip bus atlyginta mokytojams už papildomą darbą.

Daug svarbiau, kad patikrinimai tampa labai svarbūs sprendžiant tolesnį dešimtokų likimą.

Pagal naująją tvarką, jei mokinys neįveikė patikrinimams numatytos 4 balų kartelės, jis negali būti perkeltas į vienuoliktą klasę. Pernai šio kriterijaus iš 25 tūkst. dešimtokų netenkino net apie 10 tūkstančių. Be abejo, toks potencialių antramečių skaičius atrodo per didelis.

Dalis šių moksleivių galės, nekartodami dešimtos klasės mokslų, pereiti į profesines mokyklas. Vis dėlto švietimo strategams turėtų rūpėti, kad kuo mažiau moksleivių būtų išbrokuota.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.