Tiesa, savaitgalį, lietuvių kalbos ir literatūros egzamino išvakarėse, socialiniuose tinkluose išplito tariamos šio egzamino temos, tačiau NŠA vadovė Rūta Krasauskienė patvirtino, kad užduotys buvo netikros.
„Taip, tokią informaciją gavome, ji buvo labai operatyviai patikrinta. Įsitikinus, kad informacija yra melaginga, buvo pranešta kriminalinei policijai, kuri ėmėsi savo veiksmų“, – patikino R.Krasauskienė.
NŠA duomenimis, prašymus laikyti brandos egzaminus šiemet pateikė per 27,4 tūkst. abiturientų.
„Noriu priminti, kad brandos egzaminus laikyti gali tie abiturientai, kurių metiniai įvertinimai yra ne žemesni nei ketvertas. Pagrindinė brandos egzaminų sesija baigsis birželio 27 dieną ir jos rezultatus planuojame skelbti ne vėliau kaip iki liepos 13 dienos.
Pakartotinė sesija prasideda birželio 28-ąją ir truks iki liepos 13 dienos. Pakartotinės sesijos rezultatai bus paskelbti ne vėliau kaip iki liepos 17 dienos.
Apeliacijos, kurias turi teisę teikti abiturientai, jeigu jie nesutinka su gautu įvertinimu, bus išnagrinėtos ne vėliau kaip iki liepos 26 dienos“, – pirmadienį dėstė NŠA vadovė R.Krasauskienė.
Anot jos, egzaminai šiais metais vykdomi 2596 centruose, brandos egzaminų rezultatus vertins daugiau nei 1000 vertintojų elektroninio testavimo sistemoje. Tai esą sudarys sąlygas užtikrinti vertinimo kokybę.
Kalbėdama apie šių metų tendencijas R.Krasauskienė pažymėjo, jog dažniausiai abiturientai rinkosi anglų kalbos valstybinį brandos egzaminą, nors ir šis skaičius šiemet šiek tiek sumažėjo.
„Anglų kalbos valstybinį brandos egzaminą pasirinko per 18 tūkst. kandidatų, matematikos valstybinį brandos egzaminą pasirinko daugiau nei 15500 kandidatų, istorijos valstybinį brandos egzaminą pasirinko 7750 kandidatų, biologijos – 6391 kandidatas, geografijos – 4443 kandidatai“, – vardijo NŠA vadovė.
R.Krasauskienė pridūrė, jog nežymiai sumažėjo matematikos, fizikos, biologijos brandos egzaminų populiarumas. Iš mokyklinių brandos egzaminų šiemet populiariausias yra technologijų brandos egzaminas, daugiau kandidatų nei pernai pasirinko menų ir gimtųjų kalbų (lenkų, rusų k.) egzaminus.
NŠA duomenimis, privalomą lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą pirmadienio rytą laiko daugiau nei 26 tūkst. kandidatų. Jį laikyti pasirinko 17364 abiturientai, mokyklinį – 8852.
Lietuvių kalbos ir literatūros egzamino metu kandidatai turi parašyti rašinį, pasirinkę vieną iš siūlomų keturių temų: dviejų samprotaujamųjų ir dviejų literatūrinio rašinio temų. Per egzaminą prie kiekvienos temos pateikiami du autoriai, tačiau jie rekomenduojami. Reikalavimas remtis bent vienu privalomu autoriumi lieka, tačiau moksleiviai jį gali rinktis ne tik iš tų, kurie nurodyti prie temos, bet iš visų privalomų autorių (besimokantiems bendruoju kursu jų yra 26, išplėstiniu – 36).
Per lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą kandidatai gali naudotis suskaitmenintais privalomų programos autorių kūriniais kompiuteryje. Iš viso per egzaminą kompiuteriu galima naudotis 20 minučių arba du kartus po 10 minučių.
Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas yra vienintelis privalomas siekiant gauti brandos atestatą. Be šio egzamino mokinys turi išlaikyti dar vieną pasirinktą brandos egzaminą ar atlikti brandos darbą.
Dėmesį brandos egzaminams skiria ir policijos pareigūnai.
Tiesa, šiemet abiturientų laukia naujovė – savo brandos atestatus jie gaus ne popieriniu, o elektroniniu formatu.
„Abiturientai gaus skaitmeninius brandos atestatus, juos galės iš sistemos pasiimti, ir nereikės laukti, kol mokyklos išspausdins“, – aiškino R.Krasauskienė, pridūrusi, kad su kitomis naujovėmis egzaminų metu abiturientai šiemet nesusidurs.
Pati NŠA vadovė tikisi geresnių abiturientų rezultatų nei pernai.
„Šiais mokslo metais buvo skirta tikrai, mūsų žiniomis, nepaprastai daug konsultacijų abiturientams, galimybių pasiruošti brandos egzaminams. Buvo galimybė išsilaikyti bandomuosius testus, savivaldybės organizavo, pačios mokyklos, NŠA.
Pagalbos moksleiviai sulaukė daug daugiau, tai tikimės ir geresnių rezultatų“, – sakė R.Krasauskienė.
