Samprotavimo rašinio užduotis
Abiturientai galėjo rinktis vieną iš dviejų samprotavimo temų. Jos skambėjo taip: 1. Nuo ko priklauso asmens savivertė? (Balys Sruoga, Jurgis Kunčinas); 2. Ar žemdirbiškoji kultūra aktuali šiuolaikiniam žmogui? (Kristijonas Donelaitis, Marius Katiliškis).
„Prieš egzaminą su moksleiviams kalbėjome, kad galimai samprotavimo rašinio temos bus orientuotos ne į pagrindines kūrinių temas, bet į šiuolaikinio žmogaus vertybes: pavyzdžiui, praėjusiais metais turėjome privatumo ir stereotipų klausimą. Tad ši versija pasitvirtino: šiais metais išlaikomas tas pats principas ir prašoma kalbėti apie savivertę bei apie tai, ar žemdirbiškosios vertybės aktualios šiuolaikiniam žmogui.
Tokio pobūdžio samprotavimo rašinio temos reikalauja ypač aštraus analitinio mąstymo, kadangi mokinys privalo savarankiškai įžvelgti sąsajas, apie kurias pamokų metu gal net niekada nebuvo kalbėta, nepritempdamas to, ko kūrinyje nėra.
Tai mokiniams gali pakišti koją, kadangi mokymosi procesai Lietuvoje nėra į tai orientuoti – daugumoje mokyklų vis dar mintinai „kalami“ pagrindiniai kūrinių analizių aspektai, pamokų metu nevyksta arba vyksta labai mažai diskusijų, kurios turi labai aiškius „teisingus“ ir „neteisingus“ mąstymo būdus“, – komentavo G.Gaidjurgytė.
Pasak specialistės, taip mokiniai skatinami rašyti gana šabloniškai, nes žinoma, jog toks rezultatas gali įtikti vertintojams ir garantuoti geresnį įvertinimą.
„Jo mokiniams būtinai reikia, nes egzamino balas tiesiogiai lemia jų ateitį. Visa tai – ne mokyklų mokytojų kaltė, bet į rezultatą susitelkusios švietimo sistemos. Gana paradoksalu atrodo iš mokinių egzamino metu reikalauti mąstyti kaip laisvoms asmenybėms, tikėtis pakankamai sudėtingų interpretacijų, kai mokymosi procesas į tai nėra orientuotas.
Negaliu nepaminėti ir to, kad išties glumina antroji samprotavimo rašinio tema: „Ar žemdirbiškoji kultūra aktuali šiuolaikiniam žmogui?“ Manau, kad dauguma moksleivių iš karto atmetė šią temą.
Sunku ką nors daugiau apie tokį egzamino sudarinėtojų pasirinkimą pasakyti. Nebent galima pridurti, kad Ričardo Gavelio pamąstymų apie tai, kad nebereikėtų lietuviams būti „metafiziniais sliekais“, matyt, neužteko – kuklus lietuvis žemdirbys egzistuoja ir 2023-aisiais metais“, – vertino „Alfa klasės“ mokytoja.
Literatūrinio rašinio užduotis
Abiturientai galėjo rinktis ir iš dviejų literatūrinio rašinio temų. Tai – „Moters vaizdavimas literatūros kūriniuose“ (Šatrijos Ragana, Antanas Škėma) bei „Visuomenės tobulinimo siekiai literatūroje“ (Martynas Mažvydas, Marius Ivaškevičius).
G.Gaidjurgytės teigimu, literatūrinio rašinio temos mokiniams galėjo pasirodyti patrauklesnės, kadangi jų formuluotė labai aiški.
„Su mokiniais ne kartą esame juokavę, kad rašinių temose jau yra buvęs motinos paveikslas, tėvo paveikslas, dabar liko laukti vaiko paveikslo. Tad prognozė iš dalies išsipildė – turime moters paveikslą.
Nors tema suformuluota gana primityviai, vilties teikia tai, kad kiekvienas mokinys pasirinks, kokias pastraipas jis norės išvystyti – vieni galimai eis lengvesniu keliu, neišvengs stereotipinio mąstymo, kiti – rinksis kompleksiškesnes veikėjas, kurios natūraliai suteiks daugiau unikalumo ir pačiam rašiniui.
Kita tema, skatinanti mąstyti apie visuomenės siekius, irgi atrodo pakankamai suprantama – čia tinka nemažai autorių, yra ne vienas skirtingas kampas temai vystyti, nors užuomina į patriotinę tematiką gana aiški. Palyginus su praėjusių metų literatūrinio rašinio temomis, kurios reikalavo aptarti metų laikus arba užsienio vaizdavimą, šiandieninio egzamino temos tikrai suteikia daugiau laisvės, nors ir stokoja originalumo“, – kalbėjo pedagogė.
Tiesa, pasak lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos, egzamino metu moksleiviams koją pakišti galėjo ir stresas – esą natūralu, kad egzaminas nėra atpalaiduojanti veikla, jo metu reikalingas jaudulys, kuris mobilizuoja organizmą.
Anot G.Gaidjurgytės, net ir patys gabiausi mokiniai egzamino metu neretai praranda daug taškų dėl negebėjimo tvarkytis su jauduliu.
„Neabejotinai visa tai priklauso ir nuo paties moksleivio temperamento, sąmoningumo, tačiau verta paminėti ir tai, kad švietimo sistemoje emocinis intelektas vis dar lieka kažkur užribyje. Stebint švietimo reformas, kurios jau dabar gąsdina vaikus, peršasi viena išvada – moksleivio gerovė nėra prioritetas.
Mokyklų mokytojų gerovė irgi nėra prioritetas, nes į jų prašymus reformas atidėti atsakoma labai paprastai: „Malonu, kad neprieštaraujate.“ Tad nerimaudami lauksime, kur NŠA eksperimentas nuves ir ką galėsime pasakyti apie kitų metų egzaminus. Tik neapleidžia nuojauta, kad net ir po grandiozinių reformų kalbėsime apie žemdirbius ir džiaugsimės sulaukę vaiko paveikslo temos rašinyje“, – svarstė mokytoja.
Pabrėžia ne temų, o įdėto darbo svarbą
Savo ruožtu „Alfa klasės“ lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja M.Inkrataitė antrino, jog šiemet, kaip ir daugybę metų iki šiol, tradicija sukritikuoti temas viešojoje erdvėje niekur nedingo, tačiau esmės ji pataria ieškoti kitur.
„Bene labiausiai taršoma į skutelius yra antroji samprotavimo rašinio tema „Ar žemdirbiškoji kultūra aktuali šiuolaikiniam žmogui?“, kita (literatūrinio rašinio) – „Visuomenės tobulinimo siekiai literatūroje“. Mano nuomone, tikrai ne rašinių temos nulemia egzamino rezultatus, o mokinių žinios“, – įsitikinusi M.Inkrataitė.
Apskritai komentuodama samprotavimo rašinio temas mokytoja atkreipė dėmesį, jog abi šios temos yra suformuluotos kaip problemos.
„Pirmoji — atviruoju klausimu, antroji — uždaruoju „ar“, kuris leidžia išdėstyti ir palaikančią nuomonę, ir prieštaraujančią žemdirbiškosios kultūros aktualumui. Autoriai yra tik rekomenduojami, jais visai nebūtina remtis. Taip pat samprotavimo rašinys leidžia pridėti ir papildomų argumentų, kurie tikrai neprivalo būti nei programiniai, nei literatūriniai (papildomą argumentą, kuris sustiprina pagrindinį, galima rinktis iš daugybės sričių: filmų, spektaklių, knygų, mokslo, istorinių įvykių ir t.t., tik svarbu, kad tai būtų validus argumentas).
Todėl, jeigu mokinys nesutinka su tema, gali rašyti, kad žemdirbiškoji kultūra nėra šiuolaikiniam žmogui svarbi. Aišku, prieštarauti temai nepavyks, jei neturėsi pakankamai žinių.
Na, o pirmoji tema leidžia abiturientams išreikšti savo nuomonę. Šiuo metu viešojoje erdvėje (ypač jaunimo pamėgtoje programėlėje TikTok) daug kalbama apie pagarbą sau ir savivertę (pvz.: grožio ir tobulo kūno kulto mitus griauna ne vienas žymus turinio kūrėjas). Jei jau mokinys visiškai nieko papildomai neskaitė, niekuo nesidomėjo, tai ir rekomenduojami autoriai šiai temai puikiai tinka“, – aiškino M.Inkrataitė.
Mokytoja taip pat įvertino ir literatūrinio rašinio temų pasirinkimus.
„Pirmoji literatūrinio rašinio tema gan standartinė, tačiau vėlgi — jei mokinys yra apsiskaitęs, jam nekils problemų suformuluojant aspektus ir pasirenkant autorius. Literatūriniame rašinyje taip pat privalomas yra tik vienas programinis autorius (iš privalomų 36), todėl rašant antrą pastraipą galima rinktis iš daugybės kitų autorių (nuo Simone de Beauvoir „ Antroji lytis“ ar, dar geriau, Clarissa Pinkola Estés „Bėgančios su vilkais“ iki Virginia Woolf „Savas kambarys“ ir Flaubert „Madam Bovary“, o kur dar mokykloje nagrinėti autoriai: Katiliškis, Žemaitė, Savickis, Aputis).
Antroji tema tikrai nebuvo iš lengvųjų. Iššūkių galėjo kelti ir tai, kad daugelis mokinių nespėja išnagrinėti paskutinio programos autoriaus M.Ivaškevičiaus.
Apibendrindama galiu pasakyti, kad visgi rezultatus nulemia ne egzamino temų, o pamokų turinys ir mokinių įdėtas darbas. Dabar turbūt reikia ramiai ruoštis kitų dalykų egzaminams ir sukryžiavus pirštus laukti rezultatų, kurie turėtų pasirodyti liepos mėnesio pirmoje pusėje“, – teigė „Alfa klasės“ mokytoja.
Egzaminą laikė per 26 tūkst. abiturientų
Primename, jog pirmadienį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminu Lietuvos mokyklose prasidėjo brandos egzaminų sesija. Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenimis, būtent šį egzaminą laikė daugiau nei 26 tūkst. kandidatų.
Valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą laikyti pasirinko 17364 abiturientai, mokyklinį – 8852.
Praėjusiais metais valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą išlaikė 92 proc. kandidatų, o šimtukus gavo 379 kandidatai. Lietuvių kalbos ir literatūros egzamino metu kandidatai turėjo parašyti rašinį, pasirinkę vieną iš siūlomų keturių temų: dviejų samprotaujamųjų ir dviejų literatūrinio rašinio temų. Per egzaminą prie kiekvienos temos pateikiami du autoriai, tačiau jie rekomenduojami.
Reikalavimas remtis bent vienu privalomu autoriumi lieka, tačiau mokiniai jį gali rinktis ne tik iš tų, kurie nurodyti prie temos, bet iš visų privalomų autorių (besimokantiems bendruoju kursu jų yra 26, išplėstiniu – 36).
Planuojama, kad valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino rezultatai bus paskelbti iki liepos 13 d.
Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas yra vienintelis privalomas siekiant gauti brandos atestatą. Be šio egzamino mokinys turi išlaikyti dar vieną pasirinktą brandos egzaminą ar atlikti brandos darbą.
Neišlaikiusieji valstybinio ar mokyklinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino liepos 13 d. pakartotinėje brandos egzaminų sesijoje laikys mokyklinį brandos egzaminą. Tai vienintelis egzaminas, kurį abiturientai gali perlaikyti tais pačiais metais.
NŠA duomenimis, prašymus laikyti egzaminus šiemet pateikė 27,5 tūkst. moksleivių.
