Paskutinė naktis prieš biologijos brandos egzaminą: mokytojai įvardijo, kam dar spėsite pasiruošti

Iki biologijos egzamino liko vos viena naktis – birželio 7-ąją, trečiadienį, šalies abiturientai demonstruos gamtos mokslų žinias. Biologijos mokytojai skatina gerai pailsėti ir dalijasi svarbiausiais patarimais, kaip egzaminą išlaikyti kuo geriau bei ką kartotis paskutinę dieną.

Brandos egzaminai<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Brandos egzaminai<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Brandos egzaminai<br>D.Umbraso nuotr.
Brandos egzaminai<br>D.Umbraso nuotr.
Brandos egzaminai<br>D.Umbraso nuotr.
Brandos egzaminai<br>D.Umbraso nuotr.
Brandos egzaminai<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Brandos egzaminai<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Brandos egzaminai<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Brandos egzaminai<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Paulius Sungaila<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Paulius Sungaila<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Gerda Minajevaitė

Jun 6, 2023, 4:24 PM, atnaujinta Jun 6, 2023, 4:26 PM

Reikia ne mokėti, o suprasti

„Digiklasės“ biologijos mokytoja, mokslo komunikatorė ir STEAM edukatorė Eglė Marija Ramanauskaitė sakė, kad likus vos dienai iki egzamino svarbiausia nepanikuoti. Pasak jos, viso biologijos kurso per naktį neišmoksi, o to bandyti padaryti ir nereikia.

Biologijos mokytoja įsitikinusi, kad paskutinį vakarą reikėtų apgalvoti veiksmų planą – ką darysiu atėjęs į egzaminą, ką po ko spręsiu, kiek laiko pasiliksiu pasitikrinimui, kada pildysiu atsakymų lapą.

„Dabar svarbu susikaupti ir suprasti, kad, kaip bebūtų gaila, mūsų egzaminai vis dar matuoja ne žinias, o kiek gerai moki išspręsti egzaminą, todėl į tai reikia koncentruotis.

Žinias dauguma tikrai jau turi, todėl verta pasigalvoti, kaip atidžiai, susikaupus, neprarandant taškų išspręsti egzaminą, neprarasti galvos, pamačius keistus klausimus“, – portalui lrytas.lt komentavo mokytoja.

E.M.Ramanauskaitė kaip egzamino pliusą įvardijo tai, kad biologijoje nieko nereikia mokėti mintinai – viską galima suprasti, viskas yra logiška.

„Kad ir kaip keistai beskambėtų klausimas – žinok, kad tu žinai atsakymą, jį tiesiog reikia išmąstyti.

Visi procesai yra logiški. Vien tik pažiūrėjus per langą gali surasti kelis atsakymus – pavyzdžiui, kaip yra išsidėstę medžių lapai, todėl atsakymus galima išmąstyti lengviau nei per matematikos ar fizikos egzaminą.

Kad ir kaip paprastai skambėtų, daug ką lemia gera egzamino laikymo disciplina. Tai reiškia, kad klausimus skaitau atidžiai, pasibraukiu svarbiausias vietas, atsakau to, ko klausia, jei prašo remtis duomenimis ar paveikslėliu, jais ir remiuosi.

Iš pradžių ramiai reikia atsakyti į tuos klausimus, į kuriuos žinome atsakymus. Jei atrodo, kad nieko nežinom, slaptas biologijos egzamino ingredientas – atsakymą susieti su paviršiaus plotu ir greičiausiai būsi teisus. Net jei nežinant atsakymo reikėtų nepalikti tuščių vietų“, – sakė biologijos mokytoja.

Ragina atkreipti dėmesį į paveikslėlius ir schemas

Biologijos mokytojas ir korepetitorius Paulius Sungaila pateikė devynis svarbiausius punktus, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį per patį valstybinį brandos egzaminą (VBE). Jo teigimu, svarbu neišsigąsti, o prieš egzaminą pataria perversti programą ir pasižiūrėti, ar tikrai viską pasikartojote.

„Ypač reikia atkreipti dėmesį į tokius dalykus kaip vitaminų, mineralų reikšmės, rūgštieji lietūs, ozono sluoksnio susidarymas ir t.t. Šie dalykai paprastai aprašyti konspektuose – „maldaknygėse“.

Tai faktinė informacija, kurios įsiminti neįmanoma, tačiau ji išliks galvoje bent vienai dienai per egzaminą. O ar ne to būtent ir reikia?“, – komentavo P.Sungaila.

Svarbiausi P.Sungailos patarimai

1. Jeigu nežinote kažkurio testinio klausimo, tiesiog eikite prie kito. Grįšite prie praleisto klausimo vėliau. Nereikia iš anksto išsigąsti arba pasimesti, jeigu žinios susipainiojo, ar ką nors pamiršote. Pamačius egzamino klausimus aktyviai veikianti simpatinė sistema blokuoja mintis, todėl 3 kartus giliai įkvėpkite ir nusiraminkite – atėjote atsakyti į klausimus, o ne su jais kovoti.

2. Prieš egzaminą dar kartą atsiverskite atsakinėjimo technikas ir perskaitykite ten pabrauktas pagrindines mintis. Egzamino metu pasibraukite pagrindinį veiksmažodį klausime: nurodyti, paaiškinti, apibūdinti, palyginti, taip pat taškų skaičių. Taip bus aiškiau suprasti, ko klausiama.

3. Dviejų, trijų taškų klausimų nepradėkite žodžiais: nes, tam kad, todėl, kad ir pan. Šie žodžiai turi atsirasti po pirmo ar antro sakinio, kaip rodantys ryšį su jūsų išsakytomis mintimis. Šalutinių jungtukų ir sakinių naudojamas yra pagrindinis kelias į du arba tris taškus.

Pavyzdžiui: Eritrocitai neturi branduolio, tam kad... Augalai vykdo fotosintezę, kurios metu pasigamina... (gliukozę), kurią naudoja... (ATP sintezei).

4. Kai klausime yra formuluotė „remdamiesi paveikslu“, atsakydami būtinai ir pasiremkite duotais duomenimis ar paveikslo informacija, tarytum jais pagrindžiat atsakymą. Egzamine netikrinama, ar pažįstate skaičius bei raides, egzamine tikriname jūsų gebėjimas apibendrinti duomenis.

Pavyzdžiui: Iš grafiko – mielės fermentavo greičiausiai (2 kartus greičiau) 30 laipsnių temperatūroje, tokioje temperatūroje išsiskyrė 20 burbuliukų (Du kartus daugiau negu 20 laipsnių temperatūroje).

Grafiko interpretacija – tokie rezultatai rodo, jog šio proceso greitis priklauso nuo temperatūros. Grafiko interpretacija, remiantis žiniomis: fermentaciją vykdo grupė citozolio fermentų, todėl didėjant temperatūrai, didėja tikimybė šiems fermentams susidurti su substratais.

Taip pat atkreipkite dėmesį, jog pateiktų duomenų apibūdinimas turi būti paremtas statistinių išvadų formulavimu, o ne rezultatų atkartojimu, juolab perrašymu. Jeigu pateiktos kelios temperatūros, kuriuose vyko mielių fermentacija, tai ir rašykite, jog mielių fermentacijos greitis padidėjo du kartus, temperatūroje X išsiskyrė 10 burbuliukų daugiau negu temperatūroje Y ir pan.

5. Nepamirškite, jog dažnai tenka nagrinėti kelis atvejus, todėl įsiskaitykite į klausimą.

Pavyzdžiui: Kaip kasa reguliuoja cukraus kiekį?

Turite atsakyti: Kai padidėja gliukozės koncentracija kraujyje..., tai... Kai sumažėja gliukozės koncentracija kraujyje..., tai...

6. Kuo įmanoma plačiau išnaudokite visus pateiktus paveikslus, schemas. Tai gali suteikti minčių atsakymui. Nėra tokios schemos, kuri pateikiama be priežasties.

7. Juodraščiu naudokitės saikingai, visko nebūtina į jį rašyti. Svarbiausia, būtinai pasilikite laiko viską perrašyti į atsakymų lapą. Siūlyčiau į juodraštį rašyti atsakymus, kurie verti daugiau negu 1 taško, o mažiau taškų vertus klausimus iš karto rašyti į vertinimo instrukciją.

8. Būtinai atsižvelkite, kiek vietos atsakymui yra duota atsakymų lape. Tai atspindi, kokio platumo turi būti atsakymas. Užduočių kūrėjai numato, koks turėtų būti atsakymas, todėl jeigu palikta labai ne daug vietos, reikalingi tik keli žodžiai ar trumpa frazė.

9. Patarimas šiai dienai – pamiegokite bent 6 valandas, tačiau geriausia 7 ar 8, nes tik miegant smegenys perkelia informaciją į atmintį.

Svarbu ir teorinės žinios

Nepaisant susikaupino ir atidaus klausimų skaitymo, VBE metu reikia turėti ir teorinių žinių, todėl P.Sungaila pateikė keletą temų, kurias likus dienai iki egzamino vertėtų prisiminti.

1. Mitozės ir mejozės terminai taikomi eukariotinėms ląstelėms. Bakterijoms netinka. Tai branduolio dalijimosi būdas. Jei egzamine klaustų, kokia mitozės reikšmė amebai: amebos branduolys dalijasi mitoziškai, todėl amebos gali daugintis nelytiškai. Kitaip tariant, pati mitozė ir mejozė nėra dauginimosi būdai.

2.Apibūdinant organeles reikia taikyti kuo daugiau lyginimo aspektų – atliekama funkcija, membranų kiekis, išvaizda. Ypač gerai reikia mokėti susieti mitochondrijų ir chloroplastų sandarą su atliekama funkcija.

3. Krosingoveris sukuria naujus genų derinius, kombinacijas, bet ne naujus genus. Pasikeičia gametų genotipas, o ne genomas (genomai keičiasi, kai genai išnyksta arba atsiranda).

4. Augalai vieninteliai turi centrinę vakuolę, kitos ląstelėms ji nebūdinga. Neminėti vakuolės nepridėjus žodžio centrinė.

5. Lyginant eukariotus ir prokariotą nenaudoti dydžio skirtumų kaip lyginimo aspekto, geriausia remtis organelių skirtumais.

6. Denatūruoti gali bet kokie baltymai, ne tik fermentai. Denatūracijos metu nutrūksta ryšiai palaikantys baltymus struktūrą. Denatūruoja baltymas maksimaliai iki pirminės struktūros.

7. GMO organizmų žalą reikėtų aiškinti, remiantis ekologiniais argumentais.

8. Sėklai sudygti reikia vandens, šilumos, deguonies.

9. Nervai yra aksonų pluoštai PNS, o nervinys audinys sudarytas iš neuronų ir glijos ląstelių.

10. Natūralios atrankos metu atsiranda naujos rūšys, o dirbtinės atrankos metu – veislės.

11. Antibiotikai nenužudo bakterijų, kaip ir antikūnai nenužudo ligų sukėlėjų. Antibiotikai paveikia konkrečias struktūras bakterinėje ląstelėje. Antikūnai gali surišti antigenus, kad šie neplistų po organizmą, pažymėti juos, kad būtų įvykdyta fagocitozė ir t.t

12. Populiacijos gausumą reguliuojantys veiksniai: gimstamumas, mirtingumas, emigracija, imigracija. Šiuo terminus naudoti, kai klausia apie populiacijos gausumą. Jei klausia, kodėl populiacija didėja ar mažėja geriau pasitelkti konkrečius veiksnius: daugėja arba mažėja plėšrūnų, ligos sukėlėjų ir t.t

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.