Naujienų portalo lrytas.lt kalbinti specialistai įvertino šių metų užduotis bei pasvarstė, kas abiturientams egzamine galėjo sukelti daugiausiai sunkumų.
Matematikos egzamino užduotis galite rasti ČIA.
„Skaičiuotuvo praktiškai nereikėjo“
Kauno technologijos universiteto (KTU) Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (MGMF) lektorė Violeta Kravčenkienė sakė, kad, lyginant su praėjusiais metais, šiemet matematikos egzaminas buvo daug lengvesnis.
„Sprendžiant egzamino užduotis, skaičiuotuvo praktiškai nereikėjo. Žiūrint į egzaminą nuo pradžių, skaičiuotuvo prireikė nebent keturioliktame, penkioliktame uždavinyje.
Nors mokiniams skaičiuotuvo galėjo prireikti ir ankstesniuose uždaviniuose, jie nesunkūs, gabesnis vaikas daug ką suskaičiuoti galėjo ir mintinai“, – vertino KTU lektorė.
Pasak jos, žinant formules ir mokant apibrėžimus, egzaminas neturėjo sukelti sunkumų, o šimtukų šiemet galima prognozuoti daugiau nei pernai.
„Trečioje dalyje paskutiniai uždaviniai kiek sudėtingesni, bet jie skirti šimtukininkui. Šiemet nebus problemos su šimtukais. Šių metu egzamine standartiniai ir tipiniai uždaviniai. Net paskutinių užduočių negalima įvardyti kaip sunkiausių – tiesiog reikėjo susidaryti lygčių sistemą.
Tiesa, 25 uždavinys iš pirmo žvilgsnio atrodo paprastas, bet jame reikėjo atlikti daugiau skaičiavimų ir truputį pagalvoti. Paskutiniai du uždaviniai rimtesni, o visa kita labai gražu, pagal programą“, – komentavo V.Kravčenkienė.
KTU lektorė sakė, kad šiemet egzamine buvo nemažai žadėtų tikimybių uždavinių, o lengvai taškų abiturientai galėjo prisirinkti pirmoje dalyje.
„Pirmoje dalyje paskaičiuoti buvo galima tiesiog rankomis, reikėjo žinoti apibrėžimus, kas yra mediana, sinusas, kosinusas, Pitagoro teorema. Žinant terminus, B dalį abiturientai galėjo išspręsti iš bendro išprusimo. Egzamine nėra matomų kabliukų, šis egzaminas standartinis ir gražus“, – sakė V.Kravčenkienė.
Sako, kad neišlaikiusiųjų bus mažiau
Savo ruožtu papildomo ugdymo akademijos „Alfa klasė“ matematikos mokytojas Andrius Gegužis teigė, kad egzaminas lengvas tikrai nebuvo, tačiau nebuvo ir toks sunkus, koks pasitaikė praėjusiais metais.
„Manyčiau, kad egzaminas lengvesnis, nei praėjusiais metais, bet vis tiek jo nepavadinčiau lengvu. Sakyčiau, jis buvo vidutinio lygio“, – vertino A.Gegužis.
Pasak mokytojo, pačios sunkiausios užduotys tradiciškai nugulė egzamino lapų gale.
„Įprastai jas ir deda į galą, siekiant atsirinkti mokinius, kurie nori gauti aukščiausius įvertinimus. Buvo uždavinys su bukuoju trikampiu, su geometrine progresija, o tai jau tikrai sunkūs uždaviniai.
Taip pat buvo pateikta viena sudėtingesnė lygtis, uždavinys su prizme buvo sunkesnis. Antroje dalyje reikšmių srities nustatymo uždavinys taip pat buvo gana sudėtingas“, – komentavo specialistas.
Tačiau A.Gegužis išskyrė ir lengvesnes užduotis, kurias, pasak jo, turėtų įveikti net ir bendruoju – „B lygiu“ – besimokę abiturientai.
„Buvo ir tų standartinių uždavinių – pavyzdžiui, medianos nustatymas, grafiko atpažinimas, lygčių sprendimas, trikampio ploto formulių taikymas, kurios yra formulyne, apibrėžimo srities nustatymas.
Mano manymu, įmanoma išlaikyti visiems. Nebuvo visiškai lengva ir jiems (bendruoju lygiu besimokiusiems, – aut.past.) surinkti taškus, bet tikrai įmanoma. Dėl „B lygio“ egzaminas sudarytas tinkamai“, – pažymėjo matematikos mokytojas.
A.Gegužis tikino jokių staigmenų šiame matematikos egzamine nepastebėjęs, todėl viliasi, kad neišlaikiusiųjų skaičiai šiemet bus gerokai mažesni.
„Nebuvo tokių uždavinių, kurie neįeitų į egzamino programą – tikrai visi uždaviniai ją atitiko. Gal šiek tiek nustebino, kad į paskutinį uždavinį įdėjo progresijas, bet nepasakyčiau, kad patys uždaviniai mane nustebino.
Šiemet, manau, neišlaikys jau mažesnis procentas. Koks jis bus, kol kas sunku pasakyti, nes vis tiek matematikos egzaminas yra sunkus, ir tas įvertinimas kiekvienais metais būna įvairus, kasmet yra neišlaikiusių.
Bet gal neišlaikys kokie 20 procentų – čia mano subjektyvus spėjimas“, – vertino „Alfa klasės“ mokytojas.
Primename, kad pernai matematikos brandos egzamino neišlaikė apie 35 proc. jį pasirinkusių abiturientų.
Matematikos mokytoja Vilija Dabrišienė pripažino, kad egzaminas buvo tikrai lengvas.
„Manau, kad šitas egzaminas tikrai bus sėkmingas. Aš išsprendžiau visus uždavinius ir tai man užtruko 25–30 minučių. Tai rodo, kad egzamino užduotys visiškai atitiko trukmę“, – komentavo V.Dabrišienė.
„Man labai patiko, kad čia nebuvo techniškai sunkių uždavinių – tokių uždavinių, kuriuose reikėtų ilgų ir nuobodžių skaičiavimų, rodyti, kaip tu sugebi atlikti įvairiausius nuobodžius veiksmus. Tokius veiksmus turi daryti skaičiuotuvas. Žmogaus užduotis yra galvoti.
Šioje užduotyje nebuvo techniškai sunkių uždavinių, bet netruko uždavinių, kur vaikui reikėjo parodyti išradingumo, truputį nestandartiškai pažiūrėti į situaciją“, – komentavo V.Dabrišienė.
Pasak mokytojos, pirmieji uždaviniai buvo panašūs į jau kelerius metus prieš tai buvusius, todėl pirmuosius taškus galėjo surinkti kiekvienas, kas nors kiek pasimokė.
„Jeigu vaikas išsisprendė bent keletą buvusių egzaminų užduočių, skaitė programą, turėjo šiuos uždavinius labai greitai ir nesunkiai padaryti. Lengvų balų užteko, bet buvo ką paveikti ir gudresniems mokiniams“, – vertino V.Dabrišienė.
Rezultatai – liepos viduryje
Trečiadienį abiturientų laikomas matematikos valstybinis brandos egzaminas yra trečias pagal jį pasirinkusių kandidatų skaičių. Anot Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA), jį lenkia tik anglų kalbos bei lietuvių kalbos ir literatūros valstybiniai brandos egzaminai.
Šiemet matematikos egzaminą laikyti pasirinko 15 095 kandidatų. Praėjusiais metais kandidatų buvo 15 293.
2021-aisiais matematikos egzamino neišlaikiusių mokinių sumažėjo iki 15,2 proc., tačiau metais prieš tai – 2020-aisiais – šio egzamino neišlaikė taip pat didelis skaičius – 32,4 proc. abiturientų.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, palyginusi 2015–2022 metų matematikos egzamino rezultatus, pastebėjo, kad mokinių rezultatų prastėjimas vyksta nuosekliai jau daugelį metų.
Praėjusiais metais kilus nerimo audrai dėl rekordiškai prastų rezultatų, egzamino užduotis peržiūrėjo ministerijos suburta komisija, kuri pasiūlė egzamino vertinimo taškus koreguoti. Tačiau tai niekaip nepakeitė egzamino neišlaikiusiųjų ir pasiekusių patenkinamą lygį rezultatų.
Tiesa, pakeitus kai kurių užduočių vertinimo taškus, daugiau mokinių gavo šimtukus – nuo 58 jų padaugėjo iki 116.
Pagrindinė brandos egzaminų sesija prasidėjo lietuvių kalbos ir literatūros mokykliniu ir valstybiniu brandos egzaminu ir baigsis birželio 27 d. muzikologijos mokykliniu egzaminu.
Egzaminų sesijos rezultatus planuojama paskelbti iki liepos 13 d.
Norintys gauti brandos atestatą turi išlaikyti 2 brandos egzaminus: privalomą lietuvių kalbos ir literatūros ir dar vieno dalyko brandos egzaminą arba atlikti brandos darbą.
Iš viso moksleiviai gali rinktis ir laikyti ne daugiau kaip 7 brandos egzaminus.
