Centrinė valdžia savo sprendimais ne kartą vertė abejoti, ar tikrai regionų stiprinimas yra prioritetas, kaip kad buvo skelbta anksčiau.
O sužinojus, kiek pinigų jie skiria savivaldybei, kuriuos ji gali panaudoti ugdymo įstaigų pedagogams motyvuoti, mokytojams belieka tik nuryti nevilties ir atstūmimo ašaras ir toliau dirbti iš paskutinių kantrybės ir pašaukimo likučių.
Reikia 280 tūkst. eurų, Vyriausybė skiria 13,6 tūkst.
Vadovaujantis nustatyta tvarka, valstybės biudžeto lėšos skiriamos mokytojų pasitraukimui, išeitinių išmokų išlaidoms iš dalies padengti, kai išeitinės išmokos mokamos mokytojams, su jais šalių susitarimu nutraukiant darbo sutartis šiais atvejais: dėl mokyklų tinklo pertvarkos – valstybės biudžeto lėšos šiam tikslui skiriamos prioriteto tvarka.
Jeigu po to dar bus likę valstybės lėšų, jos gali būti skiriamos pedagogams, kurie neteks darbo dėl mokykloje mažinamo klasių skaičiaus, pedagogui išėjus į pensiją arba mokytojų pritraukimui pagal motyvacines programas.
Atsižvelgiant į šią tvarką, Kėdainių savivaldybės biudžeto lėšų dalis yra 1/3 nuo faktiškai išmokėtos išeitinių išmokų sumos. Planuojama, kad tai sudarys 4,5 tūkst. eurų.
Kėdainių rajono savivaldybės poreikis yra ne toks jau kuklus – 280 tūkst. eurų. Vyriausybė pamėtėjo viso labo 13,6 tūkst. eurų – ir sako, kad iš tos sumos dar gali kažkas likti ir mokytojų motyvavimui.
Taigi valstybė skiria pinigus mokytojams, kurie neteks darbo. Kita vertus, daliai mokytojų regionuose netekus darbo, jie gali keliauti dirbti į miesto mokyklas, tad galimai ir mokytojų stygiaus problema taip išsispręs. Bus mažiau mokyklų, bus mažiau problemų…
Niekas nekaltino, bet kaltę prisiėmė
„Noriu pasakyti, kad tai parodo mūsų dabartinės Vyriausybės požiūrį į švietimo sistemą. Juokingai atrodo, kai motyvacinei programai skiriama 13,6 tūkst. eurų. Liūdna, kad Vyriausybė nemato problemų, kurias mes matome savivaldybėje“, – rajono tarybos posėdyje sakė Saulius Grinkevičius.
Na, o konservatorių jautrumas, panašu, persikėlė iš centrinės valdžios ir į regionus, nes į tokią pastabą kaipmat sureagavo vietinis konservatorius Kęstas Šlama, kažkodėl bendrą pastebėjimą prisiskyręs savo atstovaujamai partijai, nors jos niekas nė žodžiu neminėjo.
„Noriu priminti, kad jūsų atstovaujamos partijos nariai taip pat yra koalicinės Vyriausybės nariai ir sprendimus priima kolegialiai.
Nežinau, kodėl galvojama, kad kažkuri viena partija nusprendė blogai, – kalbėjo jis. – Vyriausybės požiūris, akcentas dedamas ant kokybės, o ne bet kuriame kaime išlaikymui kaimo mokyklų“.
S.Grinkevičius atkreipė dėmesį, kad vienos konkrečios partijos jis nė neminėjo, o problemos kritikuoti savo partijos atstovus, esančius centrinėje valdžioje, jis nemato.
Valstybei į problemas reikia durti pirštu
Opozicijai atstovaujantis Paulius Aukštikalnis paragino merą Valentiną Tamulį šį klausimą kelti ir Lietuvos savivaldybių asociacijoje.
„Savivaldybių asociacija yra galingas ginklas ir mokytojų motyvacinė programa turi būti itin aktyvi regionuose, kur jų trūksta. Esame darę mokytojų motyvacinę programą iš savivaldybės biudžeto lėšų, bet matome, kad valstybės požiūris į regionų mokytojus yra atsainus.
Manau, reikia sakyti garsiai ir aiškiai, kad mums trūksta finansų motyvuoti regionuose dirbančius mokytojus“, – kalbėjo jis.
P.Aukštikalnis atkreipė dėmesį, kad savivaldybė, vykdydama iš ministerijos nuleistus iš esmės regionų mokyklas naikinančius sprendimus, sugeba skirti gerokai solidesnę sumą pinigų mokytojų motyvacijai gelbėti.
Nors, žinoma, vis tiek mažiau, nei norėtųsi.
„Pedagogų trūkumas šiandien yra ta didžioji duobė, į kurią krenta švietimas. Problemai spręsti ir inicijavome Mokytojų motyvacinės programos, kuriai taryba pritarė, sukūrimą ir tam skirdavome per 70 tūkst. eurų.
Šiais metais, kai matome, kad problema dar labiau gilėja, aš ir dabartiniai mūsų frakcijos kolegos, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ nariai, buvome numatę šiai programai skirti iš viso net 174 tūkst. eurų, tačiau kiti tarybos nariai galvojo kitaip ir šiai programa buvo rasta tik apie 95 tūkst. eurų.
LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija turi parengti realią strategiją, kaip iš tiesų mokytojo profesiją padaryti prestižine.
Ir pradėti reikėtų nuo atlyginimo kėlimo visiems šios profesijos atstovams bei didesnio švietimo finansavimo. Čia jokios tūkstantmečio programos, mano nuomone, iš esmės problemos neišjudins“, – sakė P.Aukštikalnis.
