Besidžiaugiantiems išaugusiu susidomėjimu ugdymo studijomis – ekspertų verdiktas: viena sąlyga yra esminė

39 – tiek procentų šiemet išaugo stojančiųjų į pedagogikos krypties studijas. Džiugina ir kiti skaičiai – pakviestųjų į specialiosios pedagogikos ir logopedijos studijų programą šiemet yra beveik dvigubai daugiau.

39 – tiek procentų šiemet išaugo stojančiųjų į pedagogikos krypties studijas.<br>V.Balkūno nuotr.
39 – tiek procentų šiemet išaugo stojančiųjų į pedagogikos krypties studijas.<br>V.Balkūno nuotr.
39 – tiek procentų šiemet išaugo stojančiųjų į pedagogikos krypties studijas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
39 – tiek procentų šiemet išaugo stojančiųjų į pedagogikos krypties studijas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Egidijus Milešinas<br>T.Bauro nuotr.
Egidijus Milešinas<br>T.Bauro nuotr.
 Lina Kaminskienė.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
 Lina Kaminskienė.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Mokykla<br>123rf asociatyvi nuotr.
Mokykla<br>123rf asociatyvi nuotr.
Mokykla.<br>123rf nuotr.
Mokykla.<br>123rf nuotr.
39 – tiek procentų šiemet išaugo stojančiųjų į pedagogikos krypties studijas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
39 – tiek procentų šiemet išaugo stojančiųjų į pedagogikos krypties studijas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
39 – tiek procentų šiemet išaugo stojančiųjų į pedagogikos krypties studijas.<br>D.Umbraso nuotr.
39 – tiek procentų šiemet išaugo stojančiųjų į pedagogikos krypties studijas.<br>D.Umbraso nuotr.
Studentė<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Studentė<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (9)

Gerda Minajevaitė

Aug 4, 2023, 7:42 AM

Ekspertai svarsto, kad prie išaugusio stojančiųjų skaičiaus galėjo prisidėti patrauklios stipendijos ir visuomenėje netylančios kalbos apie pedagogų trūkumą. Visgi, nuogąstaujama, ar daug studijas pabaigusių jaunuolių sugrįš dirbti į mokyklas.

Mokytojo profesija turi tapti patrauklesnė

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininkas Egidijus Milešinas įsitikinęs, kad Vyriausybės žingsniai pedagogo profesiją padaryti patrauklesne po truputį atsiperka.

„Ir stipendijos, ir mokytojo atlyginimo didėjimas, ir visa vieša komunikacija, kad po truputį mokytojo darbo sąlygos gerėja, sudomino abiturientus. Tačiau iškyla kitas klausimas. Kad įstojo, viskas gerai, bet įdomu, kiek iš įstojusių po ketverių metų į mokyklas iš tikro ateis.

Puiku, kad šią specialybę renkasi vis daugiau abiturientų, tačiau vis tiek reikia, kad Vyriausybė dėtų visas pastangas, jog studijas baigę absolventai į mokyklą ateitų. Apie tai mes ir kalbame – turi pagerėti mokytojų darbo sąlygos, turi būti gerinama psichologinė, emocinė aplinka mokyklose“, – portalui lrytas.lt komentavo E.Milešinas.

LŠMPS pirmininkas tikras, kad visos priemonės, skirtos pritraukti būsimus pedagogus, yra sveikintinos, tačiau reikia tvirtesnės sistemos.

„Vien tik stipendijos stojantiesiems mokytojų trūkumo problemos neišspręs. Smagu, kad žiūrime į ateitį, tačiau reikia spręsti ir dabar esančias problemas. Studentus paskatinti rinktis studijas galėtų patrauklesnė mokytojo specialybė – darbo sąlygų gerinimas ir aukštesnis darbo užmokestis“, – kalbėjo E.Milešinas.

Labiausiai trūksta gamtos mokslų pedagogų

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos kanclerė Lina Kaminskienė svarstė, kad šiais metais stojančiųjų į pedagogikos studijas padidėjimas susijęs su jaunų žmonių noru prisidėti prie šiuolaikinės ir patrauklios mokyklos kūrimo išgirdus, kad visoje Lietuvoje labai trūksta pedagogikos specialistų.

Pasak profesorės, skatinamosios stipendijos jau nėra naujiena. Jos teigimu, didžiausias efektas dėl finansinių paskatinimų buvo juntamas 2020 metais, todėl šiemet tai didelės įtakos neturėjo.

„Žinoma, kad finansinis paskatinimas yra pozityvus veiksnys, kuris papildomai motyvuoja rinktis pedagogikos studijas. Tačiau matome, kad skatinamosios stipendijos nevienodai veikia tam tikrose specializacijose.

Tarkime, vis dar sunku pritraukti jaunuolių rinktis gamtos mokslų srities pedagogines studijas. Vien tik finansinis paskatinimas pedagogų trūkumo problemos neišspręs. Tai kompleksinis priėjimas: veikia ir mokyklos mikroklimatas, jaunų pedagogų palaikymas, visuomenės požiūris ir karjeros perspektyvos“, – dėstė L.Kaminskienė.

VDU Švietimo akademijos kanclerė pastebėjo, kad tendencija rinktis pedagogikos studijas stebima jau trejus metus.

„Jau galime kalbėti, kad sisteminės priemonės padeda pasiekti ilgalaikį efektą. Taip pat pabrėžčiau atskiras ir papildomas savivaldybių programas ir iniciatyvas, skirtas jaunų mokytojų pritraukimui. Pedagogikos studijų patrauklumą apsprendžia studijų kokybė, dėstytojų kompetencija, pirmieji treji darbo metai mokykloje ir pagalbos jaunam mokytojui sistema.

Taip pat svarbu, kad jau ilgą darbo patirtį dirbantys mokytojai būtų vertinami: užtikrinamas jų kompetenciją bei darbo krūvį atitinkantis darbo užmokestis, tėvų ir mokinių pagarba, vertikalioji ar horizontalioji karjera.

Nepamirškime, kad vieni svarbiausių šiame procese yra patys mokytojai, jų pavyzdys.

Jeigu jau dabar dirbantys mokytojai bus laimingi, pozityviai komunikuos apie savo darbą, tai irgi paskatins daugiau jaunimo rinktis pedagogo profesiją“, – apibendrino L.Kaminskienė.

Pasibaigus pagrindiniam priėmimui į aukštąsias mokyklas, kvietimų studijuoti universitetuose ir kolegijose sulaukė per 21 tūkst. stojančiųjų.

Anot Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) šiemet rekordinis skaičius jaunuolių rinkosi pedagogikos studijas. Pasirašyti sutartis pakviesta 39 proc. pirmakursių daugiau nei prieš metus, o nuo 2020 m. augimas pasiekė net 67 proc.

Kolegijose į populiariausiųjų septintuką iškopė dvi ugdymo programos: ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas bei vaikystės pedagogika. Pažymima, kad dvigubai išaugo pasirinkusiųjų specialiosios pedagogikos ir logopedijos studijų programą, nors jau ir pernai ji buvo labai populiari, pritraukė trečdaliu daugiau stojančiųjų negu ankstesniais metais.

Iš viso beveik 1,5 tūkstančio stojančiųjų kviečiami tapti mokytojomis ir mokytojais. Stojančiųjų skaičius į prioritetines pedagogikos studijas šiemet išaugo 44 proc., lyginant su pernai.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.