Visgi, pasak Eltos kalbintų frakcijos seniūnų, pirmiausiai bus siekiama rasti kontaktą su švietimo, mokslo ir sporto ministru Gintautu Jakštu bei užduoti visus rūpimus klausimus dėl vykdomų reformų ir profesinių sąjungų reiškiamų priekaištų.
Kaip Eltai teigė Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Algirdas Butkevičius, rudens sesijos pradžioje planuojamas susitikimas su ministru G. Jakštu. Politikas pabrėžė, kad jo vadovaujama frakcija nuogąstauja dėl ministerijos negebėjimo vykdyti priimtų reformų. Be to, pažymėjo jis, nerimą kelia ir pedagogų kritika dėl nepakankamo darbo užmokesčio.
Todėl neatmetama, kad iš ministro neišgirdus konkrečių atsakymų į keliamus klausimus, partija pasitrauks iš parlamentinių partijų susitarimo dėl švietimo politikos.
„Turime labai daug klausimų, esame sunerimę plačiąja prasme – dėl nepasiruošimo pradėti įgyvendinti reformas, dėl to, kad vadovėliai neišleisti. Taip pat paliesime klausimą dėl atlyginimų didinimo, kas nesuvaldė procesų dėl pilno pasirengimo reformų įgyvendinimui nuo rugsėjo 1 d., kodėl dabar kalbama, kad (procesai – ELTA) vėluos.
Turės konkrečiai atsakyti – kas buvo atsakingas, ar prisiima atsakomybę ir ministerijos, ir vadovų lygyje. Tikrai yra labai daug aštrių klausimų ir tikrai bus plati diskusija“, – sakė A. Butkevičius.
„Kai gausime atsakymus į visus klausimus – tada mes priimsime sprendimus. Gali būti priimtas pats kraštutiniausias sprendimas“, – nurodė jis, klausiamas, ar „Vardan Lietuvos“ svarstytų pasitraukti iš partijų susitarimo dėl švietimo.
A. Butkevičiui antrina ir Seimo „valstiečiai“. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė patvirtino, kad ministras G. Jakštas kreipėsi į juos, prašydamas surengti susitikimą su opozicijoje dirbančiais politikais. Visgi, kitaip nei „darbiečiai“, LVŽS kol kas ultimatumų nekelia, pabrėžė A. Norkienė.
„Vertinant švietimo svarbą, mes tikrai neultimatyviai tą skelbiame. Mes tikrai tikimės to protingumo, išmintingumo ministro veiksmuose. Ir iš pradžių bandysime pasišnekėti, padiskutuoti. Bet jeigu niekas nesikeičia – mes kalbėjome ir frakcijoje, kad nebematome prasmės likti susitarimuose“, – Eltai sakė LVŽS frakcijos seniūnė.
„Jeigu dabar pradedame nesilaikyti to nacionalinio susitarimo – tai kam mes juos pasirašinėjame? Tada nebėra prasmės juose likti. Tai lyg ir norėtųsi tą išsakyti griežčiau“, – aiškino Seimo narė.
Tuo metu Mišrios Seimo narių grupės lyderė Agnė Širinskienė nurodė, kad opozicijos gretose kalbos apie pasitraukimą iš parlamentinių partijų susitarimo netyla. Visgi, politikė palankiai vertina G. Jakšto norą kalbėtis su Seimo frakcijomis ir ieškoti paramos.
„Rugsėjo pradžioje ministras norėtų suderinti laiką su Mišria grupe aptarti švietimo įstatymo pakeitimus dėl mokyklų tinklo kūrimo taisyklių. Matyt, ministras rūpinasi įstatymo sėkme“, – svarstė frakcijos seniūnė.
„Greičiausiai ministras pamatė, kad mokytojų bendruomenė pradeda streikuoti, todėl pradeda ieškoti platesnės atramos Seime. Aišku, klausimas, kiek jis jos gaus, nes pati reforma mokyklų tinklo yra ganėtinai drastiška. (...) Bet bent jau pačios pastangos ieškoti kažkokios paramos ar kalbėtis – manau, visą laiką sveikintinos“, – pažymėjo A. Širinskienė.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) praėjusį antradienį nusprendė, kad rugsėjo 15 d. skelbia įspėjamąjį, o nuo rugsėjo 29 d. – tikrąjį streiką.
Be to, pedagogai pranešė, jog oficialiai traukiasi iš kolektyvinių derybų su ŠMSM.
Profsąjungos nariai penktadienį kreipėsi į Lietuvos parlamentines partijas, kviesdami susitikti ir ieškoti būdų, kaip siekti kokybiškų pokyčių švietimo sistemoje ir imtis veiksmų.
Su pedagogų atstovais susitikę Darbo partijos nariai neatmetė, kad pasitvirtinus LŠDPS pateiktai informacijai, frakcija svarstys apie pasitraukimą iš susitarimo dėl Lietuvos švietimo politikos.
LŠDPS yra išsakiusi poreikį mažinti mokinių skaičių naujai sudarytose klasėse nuo 2024 rugsėjo 1 d. Taip pat profsąjunga siūlo numatyti kokybiškesnę darbo su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais ir apmokėjimo tvarką, mokytojo etatu laikyti darbo normą, kai nustatoma iki 18 savaitinių kontaktinių valandų.
LŠDPS reikalauja ir numatyti nuoseklų darbuotojų darbo užmokesčio didinimą. Kiti į derybas įtraukti reikalavimai apima kanceliarinių, transporto ir sveikatos draudimo išlaidų kompensavimą, darbo krūvio, kvalifikacijos kėlimo, atostogų ir kitus klausimus.
