„Lietuvos mokyklos neturėjo aiškios ir visoms vieningos mokinių lankomumo užtikrinimo tvarkos. Lietuva šiuo atžvilgiu išsiskyrė iš Europos šalių, nes daugelyje šalių pamokų lankomumo apskaita gana griežta.
Mūsų mokyklų vadovai pamokų lankomumą įvardijo kaip vieną iš keturių esminių mokyklos problemų“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius.
Praleistos pamokos – dėl ligos ar kitų svarbių priežasčių
Pasak ŠMSM, nuo šio rugsėjo tėvai galės pateisinti penkias mokymosi dienas per mėnesį, praleistas dėl ligos. Taip pat galės pateisinti ir daugiau pamokų, praleistų dėl objektyvių aplinkybių. Iki šiol tėvai galėjo pateisinti visas vaiko praleistas pamokas, primena ministerija.
Nustatyta, kad dėl svarbių asmeninių priežasčių gali būti pateisinama iki 3 mokymosi dienų per pusmetį, arba ne daugiau nei 2 mokymosi dienos per trimestrą. Mokykla gali nusistatyti kitą tvarką ir pateisinti ir daugiau mokymosi dienų, jei atsiranda tam pagrįstos priežastys, pažymima pranešime.
Praleistas pamokas pateisins ir mokyklos vadovas
Praleistas mokinių pamokas mokyklos vadovas ar jo įgaliotas asmuo galės pateisinti dėl kitų priežasčių: jei mokinys dalyvauja sporto varžybose, olimpiadoje ar kitame renginyje, jei mokinys turi kvietimą atvykti į valstybinę ar savivaldybės instituciją ar įstaigą.
Tėvai ir mokykla glaudžiai bendradarbiaus
Tėvai apie vaiko neatvykimo į mokyklą priežastis turės informuoti tą pačią dieną, jei įmanoma – iki pamokų pradžios. Jei iš tėvų mokykla nesulauks informacijos, atsakingi darbuotojai susisieks su jais, informuos apie vaiko neatvykimą į pamokas, nurodo ministerija.
Mokykla reaguos į pasikartojančius mokyklos nelankymo atvejus
Pasak ŠMSM, jei praleidimai be pateisinamos priežasties kartosis, įsitrauks mokyklos Vaiko gerovės komisija, kartu bus ieškoma pamokų nelankymo problemos sprendimo būdų. Jei po mokyklos pagalbos suteikimo situacija nepagerės, mokykla galės kreiptis į savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių dėl koordinuotai teikiamos pagalbos šeimai skyrimo.
„Mokiniai mokymosi metu turi būti mokykloje, o nelankymo priežastys mokyklai turi būti aiškios ir žinomos. Yra tokių atvejų, kai vaikas praleidžia daug pamokų ir niekas nežino, ką jis tuo metu veikia, kur būna. Dabar nustatoma veiksmų seka, kokios institucijos ir ko turi imtis“, – teigė viceministras R. Skaudžius.
Pamokų praleidinėjimas turi neigiamą įtaką mokymosi rezultatams
2018 metų Tarptautinis penkiolikmečių tyrimas (PISA) parodė, kad sisteminis pamokų praleidimas ir vėlavimas į pamokas mažina skaitymo gebėjimų, matematinio raštingumo, gamtamokslinio raštingumo rezultatus ir mokinių, sistemiškai praleidžiančių pamokas, pasiekimai atsilieka vienais, dvejais ar net trejais metais.
Skaičiuojama, kad vienas mokinys vidutiniškai praleidžia 10 proc. pamokų. Yra savivaldybių, kuriose praleistų ir nepateisintų pamokų skaičius siekia 34 proc., ir mokyklų, kuriose iš viso praleista beveik 20 tūkst. pamokų, iš jų pateisintų – tik apie 10 proc.
