„Su dauguma profsąjungų sutarėme dėl bendro (atlyginimo – ELTA) didėjimo. Mūsų siūlymas yra kitais metais darbo užmokestį didinti 20,5 proc. Sutarimo dar neturime dėl pirmo žingsnio, kiek nuo sausio, kiek nuo rugsėjo (didės atlyginimai – ELTA). Čia mūsų nuomonės išsiskyrė. Čia sutarėme, kad kol kas dar nesutariame ir (prie klausimo – ELTA) grįšime penktadienį“, – antradienį po susitikimo sakė G. Jakštas.
Anot jo, profsąjungos nesutiko ir su pasiūlymu atlyginimus nuo sausio mėnesio didinti 6,5 procento.
„Mūsų pirminis siūlymas buvo nuo sausio didinti tiek, kiek planuojamas vidutinio šalies darbo užmokesčio augimas, koks yra prognozuojamas, tai yra 6,5 procento, o likusi dalis – nuo rugsėjo 1 dienos, tačiau šitie žingsniai netenkino profesinių sąjungų“, – pridūrė ministras.
Švietimo, mokslo ir sporto ministro teigimu, pedagogų darbo užmokesčio didinimui kitiems metais papildomai reikės daugiau kaip 300 milijonų eurų.
„Būtų daugiau nei 300 milijonų darbo užmokesčio didinimui vien kitais metais. Tai vėl gi sukuria lėšų didinimą ir 2025 metams poreikį, lygiai taip pat kaip ir 2024 metams“, – sako ministras.
Su kai kuriomis profsąjungomis sutarta dėl mokinių klasėse mažinimo
Nepaisant nerasto sutarimo dėl atlyginimų didinimo, susitikimo metu su kai kuriomis pedagogų profsąjungomis sutarta leisti savivaldybėms sumažinti maksimalų klasių dydį. Pagrindiniame ir viduriniame ugdyme vaikų skaičius galėtų siekti 26, o pradiniame – 22.
„Pagrindiniame viduriniame ugdyme siūlome galimybę savivaldybėms susimąžinti maksimalų klasių dydį nuo 30 iki 26, pradiniame – nuo 24 iki 22 mokinių, Tam, aišku, būtina, kad būtų priimtas švietimo įstatymas, kuris legalizuos priėmimą ir tinkle taisyklių. O tinklo taisyklėse galėsime nustatyti galimybę mažinti klasių dydį, – tikino G. Jakštas.
Ministras pažymėjo, kad dėl šio klausimo buvo sutarta su dauguma profsąjungų, tačiau kol kas dar nesulauktą pritarimo iš Andriaus Navicko vadovaujamos profesinės sąjungos. Apie savo poziciją profsąjunga žadėjo informuoti vėliau.
Planuojama pakeisti darbo krūvio paskirtymo metodiką
G. Jakštas su profesinėmis sąjungomis sutarė, kad iki metų galo taip pat turėtų būti pakeista pedagogų darbo krūvio paskirstymo metodika.
„Mes nežinome šiuo metu, sprendžiant darbo krūvio problemas, kokio mąsto tai yra problema. Tai norime iki metų galo įsivertinti, apskaičiuoti, kokio mąsto tai yra problema, kiek tam reikės lėšų, pakeisti metodiką ir 2025 metams numatyti biudžete reikalingas lėšas, kad su krūviu problemos būtų išspręstos“, – po susitikimo sakė ministras.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras G. Jakštas antradienį susitiko su pedagogų profesinių sąjungų vadovais, kuriems pateikė ministerijos pasiūlymą dėl mokytojų atlyginimų didinimo kitais metais. Taip pat buvo aptarti kiti pedagogų profsąjungų iškelti reikalavimai dėl mokinių skaičiaus klasėse ir mokytojų krūvio mažinimo.
ELTA primena, kad nesutarus dėl spartesnio mokytojų atlyginimų kėlimo, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) nusprendė rugsėjo 15 d. skelbti įspėjamąjį, o nuo rugsėjo 29 d. – tikrąjį streiką.
A. Navicko vadovaujamoji švietimo darbuotojų profsąjunga pareikalavo dar šiais metais pakelti mokytojų atlyginimus 20 procentų. Taip pat prašo, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. atlyginimai didėtų dar 30 proc. Tokiu atveju, bendras atlyginimų augimas siektų 56 procentus.
LŠDPS taip pat yra išsakiusi poreikį mažinti mokinių skaičių naujai sudaromose klasėse bei mokytojų darbo krūvį nuo 24 iki 18 valandų, siūlo numatyti ir kokybiškesnę darbo su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais tvarką.
Apie prisijungimą prie streiko rugpjūčio pabaigoje pranešė ir Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS). Jos pirmininkas E. Milešinas informavo, kad jo vadovaujama mokytojų profsąjunga svarstys skelbti streiką, jeigu nepavyks susitarti dėl iškeltų reikalavimų.
LŠMPS yra iškėlusi keturis reikalavimus, susijusius su atlyginimų kėlimu, klasių mažinimu, mokytojų etato struktūra ir švietimo pagalbos finansavimu.
