„Aš labai tikiuosi, kad taip nėra daroma. Tai būtų nesąžininga, nes pasirinkti streikuoti yra mokytojų teisė. Tai aš labai tikiuosi, kad tai nebuvo daroma. Kažkokių signalų, apart paties Navicko sakymo, negavau, mokytojai nesikreipė į mus“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį teigė G. Jakštas.
Visgi, jis patikino, kad jei sulauktų tokių skundų, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) pradėtų tyrimą.
„Jeigu būtų pasikreipimų, tikrai bandytume tirti, kaip tai galėjo įvykti. Bet aš labai tikiuosi, kad taip nebuvo arba sutraktuota kažkaip kitaip“, – sakė G. Jakštas.
Įspėjamajame streike dalyvavo tiek, kiek ir skelbė A. Navickas
Nors premjerė Ingrida Šimonytė prieš įspėjamąjį streiką suabejojo protestuoti ketinančių mokytojų skaičiumi, ministras G. Jakštas patvirtino, kad streikavo tiek, kiek ir skelbė pedagogų profsąjunga.
„Man atrodo, kad labai panašiai ir streikavo, kaip Navickas pateikė skaičius“, – sakė G. Jakštas.
Švietimo darbuotojų profsąjungos pirmininkas A. Navickas praėjusią savaitę skelbė, jog įspėjamajame streike planuoja dalyvauti 5 tūkstančiai mokytojų. Tuo suabejojo ministrė pirmininkė, teigdama, kad pateiktas skaičius neatspindi tikrojo protestuoti žadančių pedagogų kiekio.
ELTA primena, kad praėjusį penktadienį ryte vyko įspėjamasis pedagogų streikas, kuriame dalyvavo 228 švietimo įstaigos ir apie 5 tūkstančius pedagogų. Nuo rugsėjo 29-osios planuojama pradėti tikrąjį streiką, kurio metu būtų žygiuojama nuo kiekvieno mokytojo ugdymo įstaigos iki ministerijos ir Seimo.
Švietimo darbuotojų profsąjungos pirmininkas A. Navickas įspėjamojo streiko išvakrėse teigė pastebintis streikuoti planuojantiems mokytojams daromą psichologinį spaudimą. Pasak jo, profesinė sąjunga sulaukė Vilniaus mokyklų tarybų pirmininkų skundų dėl ugdymo įstaigų vadovų raginimų nestreikuoti.
A. Navicko vadovaujamoji švietimo darbuotojų profsąjunga pareikalavo dar šiais metais pakelti mokytojų atlyginimus 20 procentų. Taip pat prašo, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. atlyginimai didėtų dar 30 proc. Tokiu atveju, bendras atlyginimų augimas siektų 56 procentus.
LŠDPS taip pat yra išsakiusi poreikį mažinti mokinių skaičių naujai sudaromose klasėse, siūlo numatyti ir kokybiškesnę darbo su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais tvarką.
