Streiką paskelbusios švietimo darbuotojų profsąjungos pirmininkas Andrius Navickas Eltai pirmadienį teigė pateikęs kompromisinius pasiūlymus švietimo ministerijai. Be to, anot vienos iš mokytojų profsąjungų lyderio, antradienį apie galimą susitarimą bus proga pakalbėti ir Prezidentūroje.
„Kviečia mus į Prezidentūrą ir į ministeriją, tai eisime ir žiūrėsime, ką mums siūlys, mes irgi pateikėme (pasiūlymus – ELTA), tai žiūrėsime, kas čia bus“, – Eltai sakė A.Navickas, nepanoręs detalizuoti galimo kompromiso detalių.
Kaip rašyta anksčiau, šalies vadovas G.Nausėda tikisi išgirsti streikuojančių mokytojų siūlymus ministerijai.
„Susitikęs su Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos atstovais prezidentas išklausys streikuojančių mokytojų siūlymus deryboms su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija“, – Eltai pranešė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.
A. Navickas: esame pasirengę eiti į kompromisus su ministerija dėl visų streikuojančių pedagogų reikalavimų
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) vadovas Andrius Navickas teigia, kad sušvelnėjus švietimo ministerijos pozicijai streikuojantys mokytojai yra linkę grįžti prie derybų stalo ir ieškoti abi konflikto puses tenkinančių kompromisų.
„Dabar matome, kad tos pozicijos sušvelnėjo, ir tikrai galime grįžti į derybas“, – antradienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda žurnalistams sakė A. Navickas.
„Esame lankstūs, pasiruošę eiti į kompromisus visais klausimais“, – patikino jis.
A. Navickas pakartojo, kad svarbiausi profsąjungos reikalavimai yra susiję su atlyginimų kėlimu, apmokėjimo sistemos pokyčiais bei mokinių skaičiaus klasėse mažinimu.
„Jeigu dėl jų rastume sutarimą, tikrai galime susitarti ir dėl kitų likusių reikalavimų, pasiekti bendrą sutarimą. Į visą paketą žiūrėsime kompleksiškai – neatsisakome, kad galime daryti nuolaidas ties vienais reikalavimais, tada žiūrėti, kokias nuolaidas ministerija darytų ties kitais reikalavimais“, – svarstė LŠDPS vadovas.
„Iš tikrųjų, prasideda, turbūt, nelengvas, bet derybinis procesas. Tikimės, kad kuo greičiau pavyks susitarti“, – vylėsi jis.
Streiko situaciją profesinė sąjunga antradienį aptarė su prezidentu G. Nausėda. A. Navickas pabrėžė, kad pedagogų bendruomenei šalies vadovo rūpestis ir pozicija yra labai svarbi.
„Mums labai svarbu prezidento pozicija, nuomonė, tai, kad jis girdi, mato, kas vyksta, ir palaiko mokytojus. Suprantame jo rūpestį“, – aiškino jis.
„Labai vertiname prezidento poziciją dėl streiko teisėtumo klausimo, kurią jis uždarė. Džiaugiamės, kad ne prokuratūra mane tardo, bet, visgi, galime grįžti į derybas“, – pridūrė jis.
Ministerijai pasiūlytų kompromisų neatskleidžia
Pirmadienį streiką paskelbusi profesinė sąjunga pateikė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) savo kompromisinius pasiūlymus. Tačiau kol kas jų konkrečiai neįvardijo – tik pakartojo, kad LŠDPS yra linkusi „daryti nuolaidas“.
„Iki tol, kas vyko, mes net nevadiname derybomis – tai buvo daugiau imitacija, parodija“, – ankstesnį ministerijos dialogą su profesine sąjunga kritikavo A. Navickas.
„Galima sėstis ir dėliotis tuos visus reikalavimus, žiūrėti juos visumoje“, – pakartojo jis.
Sureagavo į I. Šimonytės pasisakymus
Kaip skelbta anksčiau, antradienį premjerė Ingrida Šimonytė, vertindama besitęsiantį pedagogų streiką, pakartojo, kad Vyriausybė neturi lėšų didinti mokytojų atlyginimus taip sparčiai, kaip reikalauja profsąjunga. Politikė nurodė, kad, pasak jos, švietimas turi privilegijuotą padėtį.
Anot A. Navicko, pastarieji I. Šimonytės teiginiai, esą nebėra iš ko spartinti mokytojų atlyginimų augimą, yra nepagrįsti ir tėra „komunikaciniai kalbėjimai“.
„Girdėjome įvairių premjerės pasakymų – kaip čia ir nuo ko kaldrą nutraukti (…) kartais mokytojai kai patraukia bent vieną kaldrą nuo tų, kas apsikloję trimis, tai ir senelius ir visą viešą sektorių pavyksta apkloti. Tai čia daugiau yra komunikaciniai kalbėjimai, bet jie niekuo nepagrįsti“, – žurnalistams kalbėjo A. Navickas.
Jis taip pat reiškia kritiką Vyriausybei dėl delsimo spręsti švietimo finansavimo klausimą.
„Pati premjerė buvo 2018 metais ministerijoje ir mums aiškiai dėstė, kaip galima spręsti viešojo sektoriaus finansavimo klausimus – per mokesčių reformas, per biudžeto perskirstymo didinimą. Tai tikrai Vyriausybė galėjo tuos dalykus daryti, galėjo ruoštis, bet 3 metai stovėjimo ir žiūrėjimo į problemas nieko nedavė“, – pažymėjo jis.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija streikuojančiai švietimo darbuotojų profsąjungai praėjusios savaitės ketvirtadienį nusiuntė pasiūlymus dėl mokytojų darbo sąlygų gerinimo. Ministras Gintautas Jakštas tikino, kad sulaukus profesinės sąjungos atsakymo dėl pasiūlymų bus bandoma su mokytojais tęsti derybas.
Antradienį toliau tęsiamas mokytojų streikas. Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos teigimu, streikas truks visą mėnesį.
ŠMSM rugsėjį pateiktas pasiūlymas kitais metais pedagogų darbo užmokestį didinti 21 proc., nuo sausio atlyginimus pakeliant 10 proc., netenkino švietimo darbuotojų profsąjungos. A.Navicko teigimu, mokytojų atlyginimai turėtų būti keliami ženkliai daugiau
Be atlyginimų didinimo, LŠDPS taip pat yra išsakiusi poreikį mažinti mokinių skaičių klasėse bei mokytojų darbo krūvį.
Poziciją pateikė ir prezidentūra
Prezidentas G.Nausėda savo ruožtu išreiškė lūkestį, kad pedagogai ir Vyriausybė rastų sutarimą. Tam, kad būtų susitarta, reikia ieškoti teisingesnės darbo užmokesčio sistemos, po susitikimo teigė prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė.
„Prezidentas išreiškė lūkestį, kad tikrai pavyks susitarti, ir kviečia abi puses tartis ir derėtis, nes šiandien ne visi mokiniai turi užtikrintas ugdymo paslaugas“, – po G. Nausėdos susitikimo su streikuojančiais pedagogais žurnalistams sakė I. Segalovičienė.
„Kas yra labai svarbu – vyksta socialinis dialogas. Socialiniam dialogui mes matome akivaizdų procesą, kuris bendrai yra naudingas valstybei, mokytojams, švietimo sektoriui. Bendrai į šį procesą mes žiūrime kaip į sveiką procesą“, – apie mokytojų streiką ir užsitęsusias derybas su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kalbėjo šalies vadovo patarėja.
I. Segalovičienės teigimu, mokytojų streikas parodo, jog švietimo sistema šiuo metu serga, o jai gydyti pasitelkti metodai – neveikia. Todėl, pasak jos, reikia peržiūrėti visą švietimo politikos strategiją.
„Akivaizdu, ką reprezentuoja šitas streikas – kad švietimo sistema serga. Taip, mes turime šiai sergančiai sistemai tam tikrų vaistinių injekcijų, bet jų nepakanka – gal jos ne visada yra taiklios, kur mes tuos vaistus nukreipiame“, – metaforomis kalbėjo I. Segalovičienė.
Anot jos, gerinant mokytojų darbo sąlygas reikia ne tik didinti atlyginimus, bet ir peržiūrėti darbo užmokesčio sistemą.
„Skaudžiausia dalis yra ta, kad mes jaučiame ir girdime tą neteisingumą, neteisybę, kurią patiria mokytojai. Ir ne tik dėl atlyginimo, o būtent dėl darbo užmokesčio sistemos. Šiandien tai yra turbūt vienas esminių tokių reikalavimų, mūsų galva, susitarti dėl krūvių, kaip skaičiuojamas etatas tam, kad nepersidirbdami galėtų gauti orų atlyginimą“, – sakė G. Nausėdos patarėja.
„Kas yra labai svarbu – pagarba, ką norėjo parodyti prezidentas mokytojams, susitarimo paieškos svarba ir, be jokios abejonės, darbo užmokesčio kitokios sistemos – oresnės, teisingesnės – paieška“, – pabrėžė I. Segalovičienė.
G. Nausėdos patarėja neatskleidė, su kokiais atnaujintais pasiūlymais švietimo darbuotojų profsąjunga pradės derybas su švietimo ministerija. Anot I. Segalovičienės, prezidentui svarbu, kad tiek mokytojai, tiek Vyriausybė informuotų apie savo derybines pozicijas.
„Labai svarbu, kad pačios profsąjungos ir mokytojai bei Vyriausybė informuotų dėl savo pasiūlymų ir derybinių pozicijų, todėl, kad kalbėti apie derybines pozicijas, kol derybos neįvyko, tiesiog blogas tonas“, – teigė ji.
