„Vien pagal pobūdį, paplitimą ir platų taikinių sąrašą neskubėčiau daryti labai griežtų išvadų, kas galėtų būti šie siuntėjai (…) Su (atsakomybės – ELTA) priskyrimu reikėtų palūkėti, nes iš praeities žinome, kad už kai kurių kibernetinių atakų ar melagingų pranešimų nebūtinai būdavo priešiškos valstybės ar jų tarnybos – kartais tai būdavo mūsų jauni bendrapiliečiai“, – sakė K. Budrys.
„Šituo atveju reikia palaukti, kol atsakymą duos tarnybos, jei pavyks jį gauti“, – pridūrė jis.
K. Budrys taip pat akcentuoja, kad, reaguojant į visoje šalyje gautus pranešimus apie galimus sprogmenis, buvo atskleistos ir tam tikros įstaigų ir institucijų pasiruošimo tokiems atvejams spragos.
„Tam tikri reagavimo protokolai, kurie būtų vieningi visoms ugdymo įstaigoms, tiek policijos pranešimų pobūdis, instrukcijos ir bendras supratimas, kad galime susidurti su tokia praktika – turėtų būti pakelti į kitą lygį. (…) Atskleistos tam tikros spragos ir identifikuotos pamokos turi būti išmoktos“, – teigė jis.
„Tikrai nebus taip, kad kiekvieną savaitę, vis naujam kažkokiam tokiam melagingam el. laiškui atėjus, visi pulsime reaguoti ir panikuoti ir elgtis kaip nors neprotingai. Man atrodo, kad nusistovės ta praktika – Policijos departamentas jau dabar pradeda tai daryti, dėliodamas aiškias instrukcijas įstaigoms“, – pridūrė jis.
Jis taip pat neatmeta galimybės, kad, tokiems informaciniams pranešimams kartojantis dažniau, gali sumažėti šalies įstaigų ir institucijų budrumas. Todėl, pažymi K. Budrys, šioje vietoje reikalingas aktyvesnis valstybės institucijų įsitraukimas.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę penktadienį ir šią savaitę pirmadienį, įvairios institucijos bei ugdymo įstaigos gavo kelis šimtus laiškų su grasinimais susprogdinti.
Policijos departamentas teigia, jog tikėtina, kad tai centralizuotai surengta ataka, siekiant sutrikdyti specialiųjų tarnybų darbą.
