„Šaltinis, kuris yra numatomas, nėra šaltinis, tai yra labiau apyvartinės lėšos, kurios neveikia balanso. Ir nei ministerijų miestelis, nei galimybė skolintis kitiems projektams nėra šaltinis, kurį būtų galima panaudoti didinant viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokestį“, – susitikime su Darbo partijos frakcija kalbėjo G. Skaistė, kalbėdama apie „darbiečių“ siūlymą mokytojų atlyginimus didinti investiciniams projektams numatytomis lėšomis.
„Turbūt reikėtų ieškoti kitų galimybių, kurias išlaidas reikėtų sumažinti ir kurias pajamas padidinti“, – pabrėžė ministrė.
Darbo partijos frakcija siūlo 2024 m. valstybės biudžeto projekte numatytoje Vyriausybės skolinimosi programoje atsisakyti galimybės skolinti 245 mln. eurų ir lėšas skirti švietimo sektoriui.
Pritarus siūlymui, pinigai nebūtų skolinami juridiniams asmenims, kurie įgyvendina investicijų projektus, finansuojamus Europos Sąjungos lėšomis. Pavyzdžiui, lėšos nebūtų skiriamos „ministerijų miesteliui“ ir naujai kelių finansavimo sistemai „e-tolling“.
Atsiradusios laisvos lėšos, anot „darbiečių“, gali būti skiriamos mokytojų, dėstytojų atlyginimams didinti, įgyvendinant susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos 2021–2030 metais.
Seimo Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ taip pat siūlo padidinti mokytojų darbo užmokestį, skiriant 300 mln. eurų iš kitais metais biudžete numatomo lėšų likučio.
Seimo socialdemokratai siūlo pedagogų darbo užmokestį didinti tiek, kiek prašo švietimo darbuotojų profesinė sąjunga – po 15 proc. nuo kitų metų sausio ir rugsėjo mėnesių.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) biudžete yra numačiusi pedagogų atlyginimus didinti 21 proc.
