Švietimo viceministras prikėlė seniai iškeltą klausimą apie mokytojo profesijos prestižą: kokie namų darbai dar liko?

Jau beveik prieš septynerius metus paskelbta garsiai nuskambėjusi idėja – iki 2025-ųjų mokytojo profesija turi tapti prestižine. Tačiau šiandien, kai 2025-ieji jau ne už kalnų, švietimo bendruomenės nuotaikos – nebe tokios pozityvios.

Ramūnas Skaudžius.
Ramūnas Skaudžius.
Ramūnas Skaudžius.<br>M.Morkevičiaus/ELTA nuotr.
Ramūnas Skaudžius.<br>M.Morkevičiaus/ELTA nuotr.
Ramūnas Skaudžius.<br>Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Ramūnas Skaudžius.<br>Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Ramūnas Skaudžius.<br>Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Ramūnas Skaudžius.<br>Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

2024-02-28 15:00

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius papasakojo, nuo ko iš tiesų priklauso mokytojo profesijos prestižas, koks šiandien turi būti šios profesijos atstovas ir ar dar įmanoma pasiekti kitiems metams išsikeltą tikslą.

Apie tai viceministras kalbės ir naujienų portalo lrytas.lt rengiamoje konferencijoje „Švietimo kodas“, kuri vyks jau penktadienį, kovo 1 dieną Kaune, Vytauto Didžiojo universitete.

Situacija – ne tokia bloga?

R.Skaudžius dėstė, kad kalbant apie profesijos prestižą, labai svarbus aspektas yra tas, kaip mokytojas jaučiasi savo darbo vietoje, svarbi jo emocinė būklė, jam sudaromos sąlygos.

„Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenys rodo, kad yra šalių, kur pedagogo atlyginimas yra tikrai didelis, tačiau ir jie susiduria su iššūkiais. Būtent ten puikiai matoma, kad, nors atlyginimas tikrai svarbus, nenusileidžia ir kitos sudedamosios mokytojo darbo dalys.

Tos dalys yra darbo aplinka ir požiūris į pačią mokytojo specialybę – jos turi labai didelę įtaką mokytojo, kaip profesijos, pasirinkimui. Jeigu bus išlaikomas toks mokytojų atlygio kėlimas kaip pastaraisiais metais, mokytojo atlyginimas taps konkurencingu“, – sakė R.Skaudžius.

Viceministras kalbėjo, kad prestižinės profesijos idėja turėtų būti tinkamai nušviečiama – deja, pasak jo, dalis viešojoje erdvėje matomos komunikacijos transliuoja daug neigiamos informacijos apie švietimą.

„Kartais situacija švietime tikrai nėra tokia neigiama. PISA rezultatų ir tyrimų atžvilgiu esame tikrai stiprūs vidutiniokai, pagal rezultatus esame vienose gretose su Prancūzija, Vokietija, Nyderlandais, Švedija. Tačiau daug lemia mūsų savybės – kartais nemokame pasidžiaugti tuo, ką turime“, – svarstė pašnekovas.

Norėtų pritraukti daugiau pedagogikos studentų

R.Skaudžius užsiminė, kad, tai, jog vis daugiau jaunuolių renkasi pedagogines studijas, rodo, jog situacija keičiasi – požiūris į pedagogo specialybę gerėja.

„Kalbant apie tai, kodėl studentai taip dažnai nesirenka pedagogo kelio, yra daug dedamųjų. Jaunuoliai atsižvelgia į tai, kokį mokytojas gali nueiti karjeros kelią, svarstoma ir apie aplinką, kurioje mokytojas dirba.

Juk net labiausiai švietime pažengusiose valstybėse, tokiose kaip Liuksemburgas, kur atlyginimai yra aukšti, susiduriama su pedagogų poreikio iššūkiais. Svarbi pati darbo vieta ir pačios mokyklos.

Dabar jaunimas dažnai renkasi ne tik darbo vietą, bet ir atsižvelgia į jos puoselėjamas vertybes. Mokyklos turi būti dar labiau atviresnės, šiuolaikiškesnės, kad tiek savo turinio metodais, tiek aplinka būtų patrauklesnės jaunimui“, – laikėsi nuomonės R.Skaudžius.

Nepaisant to, viceministras pateikė duomenis, kad šį rudenį aukštosios mokyklos sulaukė beveik 1,5 tūkst. pedagogikos bakalauro pirmakursių, o prie jų prisijungė ir dar 440 aukštąjį išsilavinimą jau turintys specialistai.

R.Skaudžius akcentavo, kad jaunimas yra skatinamas rinktis mokytojo kelią.

„Jau antrus metus yra neribojamas stojančiųjų į didžiausio poreikio pedagogines specializacijas priėmimas. Tai yra matematikos, lietuvių kalbos ir literatūros, prancūzų kalbos, vokiečių kalbos, fizikos, chemijos, biologijos, istorijos, geografijos, informacinių technologijų, pradinio ugdymo ir specialiosios pedagogikos specialybės.

Pasirinkusiems šias specialybes pirmosios pakopos studentams ir gretutinių studijų studentams valstybė skiria ir prioritetinę paramą, kuri siekia beveik 319 eurų per mėnesį“, – vardijo ŠMSM atstovas.

Tačiau, viceministro manymu, valstybei vis dar vertėtų kelti klausimą, ką daryti, kad dar daugiau jaunimo rinktųsi šią profesiją.

„Visai neseniai buvome vienoje mokykloje Kretingos rajone. Ten viena mokykla pernai priėmė septynis ar aštuonis jaunus mokytojus. Klausėme, kaip jiems tai pavyko.

Mokyklos vadovas atsakė, kad tai lėmė jo darbas ir nuolatinis bendravimas su mokyklų abiturientais. Reiškia, įmanoma įkalbinti pasirinkti šį kelią, tai padaroma per asmeninę vadovo iniciatyvą, kryptingą darbą. Tai tik parodo, kad įmanoma jauną žmogų sudominti ir darbo vieta, ir principu, kai mokytojui leidžiama saviraiška.

Tai galėtų būti vienas gerųjų pavyzdžių, kuriuo galėtų pasekti ir kiti“, – pavyzdžiu dalijosi R.Skaudžius.

Viceministras prasitarė, kad pranešime pasidalins duomenimis, kaip dabar yra vertinama mokytojo profesija, remdamasis naujausiais duomenimis apžvelgs kaip tiek visuomenė, tiek patys mokytojai vertina savo profesiją.

Plačiau apie mokytojo profesijos prestižą viceministras kalbės kovo 1 d. vyksiančioje portalo lrytas.lt organizuojamoje konferencijoje „Švietimo kodas“.

R.Skaudžius aptars ir tris pagrindinius mokytojo prestižą lemiančius aspektus, dalinsis asmenine istorija, kaip jam sekėsi dirbti mokytoju ir ką atrado šioje sferoje dirbdamas devynerius metus. Taip pat jis bandys atsakyti į klausimą, ar iki 2025 m. galime pasiekti prestižinės mokytojo profesijos tikslą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.