Apie tai pasakoja projekto administracinės grupės vadovė Vilma Jankūnė, VDU Profesinių kompetencijų vystymo centro vadovė dr. Aistė Ragauskaitė ir Šiaulių valstybinės kolegijos nuotolinių studijų koordinatorė Rasa Škimelienė.
Projekto metu aukštųjų mokyklų komandos, kurias sudaro pedagogai, informacinių technologijų specialistai ir dizaineriai, turi galimybę skaitmenizuoti studijų dalykus, modulius, užduotis ar laboratorinius darbus.
Projekto įgyvendinimo laikotarpiu planuojama sukurti 1000 komplektų skaitmeninės, aukštųjų mokyklų dėstytojų parengtos mokomosios medžiagos. Būtent taip projekto eigą ir pagrindinį tikslą pristatė projekto „Skaitmeninė švietimo transformacija“ administracinės grupės vadovė V.Jankūnė.
Kūrybos procesas
Pirmiausia buvo sukurta darbo grupė skaitmeninių mokymo priemonių, skirtų aukštosioms mokykloms, kriterijams parengti. Atsižvelgiant į juos buvo parengtos kvalifikacijos tobulinimo programos ir apmokyti dėstytojai, kaip reikėtų rengti skaitmenines mokymo priemones.
Mokymų metu įgytas žinias dėstytojai vėliau taikė kurdami skaitmeninius sprendimus kartu su savo aukštųjų mokyklų studentais.
Pasak VDU Profesinių kompetencijų vystymo centro vadovės dr. A.Ragauskaitės, dar prieš pradedant kurti skaitmeninius produktus, EdTech centro skirtas dėmesys dėstytojų kompetencijoms tobulinti padėjo tinkamai pritaikyti teorines žinias praktiškai. „Sukurtas visas mechanizmas, buvo pabrėžiama, kad pirmiausia turime patobulinti savo kompetencijas, susipažinti ir gilinti žinias skaitmeniniame pasaulyje, o paskui įgytas žinias pritaikyti praktiškai. Tai yra puikus profesinio tobulėjimo ir kompetencijų modelis“, – pasakojo dr. A.Ragauskaitė.
Šiaulių valstybinės kolegijos dėstytojai pasirinko skaitmenizuoti skirtingų studijų programų dalykus. Pasak nuotolinių studijų koordinatorės Rasos Škimelienės, toks pasirinkimas priimtas tikintis didžiausios naudos, siekiant papildyti darbą auditorijoje ir perteikti medžiagą ištęstinių studijų studentams. Planuojant, kad kiekvienoje katedroje atsirastų po savotišką skaitmeninės mokymosi priemonės kūrimo „ambasadorių“, skirtingoms studijų programoms buvo kurta po vieną du dalykus.
Tiesa, projekto įgyvendinimo pradžioje kolegijos dėstytojai svarstė, ar tikrai realu skaitmenizuoti vieną ar kitą dalyką, tačiau pasiekti rezultatai parodė, kad abejoti nebuvo ko. „Vieni dėstytojai vertino, kad jų dalykas labai teorinis ir yra mažai galimybių jį patraukliai interaktyvinti, kiti, priešingai, sprendė, kaip į virtualią aplinką perkelti ypač praktinio dalyko medžiagą. Galutiniai rezultatai parodė, kad mokymuose įgytos kompetencijos, kūrybiškumo pasitelkimas ir tiesiog pedagoginė ambicija leido pasiekti vienodai aukštų tikslų ir teoretikams, ir praktikams“, – mintimis dalijosi R.Škimelienė.
Šiaulių valstybinėje kolegijoje skaitmenizuodami studijų dalykus dėstytojai apėmė tokias sritis, kaip pastatų konstrukcijos, neįgaliųjų integracija, finansinė apskaita, masažas, taikomųjų mokslo tyrimų metodologija ir kitas. Dėstytojai pritaikė QR kodus lankomumui žymėti, savitikrai integravo testus, kryžiažodžius, pateiktis su pasitikrinimo klausimais. Taip pat įterpti tekstinės medžiagos garso įrašai, diskusijų forumai, vertingi vaizdo šaltiniai. Pasak R.Škimelienės, visa tai tapo šiuolaikinės skaitmeninės mokymosi priemonės dalimi.
Vytauto Didžiojo universitete buvo skaitmenizuoti tokie dalykai, kaip sporto psichologija, sveikatos sociologija, dailė, įvairios užsienio kalbos, miškų ekosistemų ekologija ir kiti. Pasak dr. A.Ragauskaitės, pasitelkiant skaitmeninius sprendimus viskas tarsi susidėliojo į aiškią, vientisą sistemą.
Buvo dėstytojų, kurie pasirinko rengti užduotį kaip skaitmeninę mokymosi priemonę. Šiuo metu yra sukurtas virtualus žaidimas, kuriame studentai turi atlikti seką užduočių, pakliuvę į virtualią įmonę. Taip pat buvo skaitmenizuotas muzikos diktantų rašymas studentams – manoma, kad ši priemonė neturi analogų Lietuvoje. Dėstytojai atrado ir pabėgimo kambarius – skaitmeninę priemonę, kuri sukuria rimtą, sužaidybintą, žinių pareikalaujantį iššūkį.
Rezultatai ir iššūkiai
A.Ragauskaitė sako, kad tiek kūrybos procesas, tiek pasiekti rezultatai džiugina. Tokių rezultatų pavyko pasiekti dėl daug darbščių, kūrybiškų ir inovatyvių VDU dėstytojų darbo. „Žinau, kad priemonės drąsiai naudojamos studentams, o jų atsiliepimai patys geriausi. Jie gauna skaitmeniškai papildytą turinį. Iš tiesų mokymuose jau kiekvieno dėstytojo prašėme galvoti apie savo galutinį produktą, skaitmenines mokymosi priemones.
Mūsų padalinys konsultavo dėstytojus ir individualiai, kartu kūrybinėse sesijose ieškojome sprendimų, kontaktiniuose mokymuose kolegos aktyviai dalijosi patirtimi vieni su kitais, keitėsi nuomonėmis, kaip kuriant priemones galima panaudoti naudingus skaitmeninius įrankius“, – apie kūrybos patirtį pasakojo VDU Profesinių kompetencijų vystymo centro vadovė.
Nors pasiektais rezultatais VDU Profesinių kompetencijų vystymo centro vadovė labai džiaugiasi, ji neslepia, kad siekiant sukurti kuo geresnį skaitmeninį produktą ir atitikti reikalavimus reikėjo papildomų diskusijų. „Dėstymo turinys yra kiekvieno dėstytojo autorinis darbas. Ekspertines žinias reikėjo perkelti į dar platesnį skaitmeninį pasaulį. Tikrai neslėpsiu, buvo nemažai diskusijų su EdTech centro komanda dėl reikalavimų, patikslinimų, vyko susitikimai, kuriuose buvo demonstruojami gerieji pavyzdžiai. Dabar matome, kad kai ką darytume kitaip, bet ir šiuo atveju tikrai didžiuojamės gautu rezultatu“, – pasakojo A.Ragauskaitė.
Šiaulių valstybinės kolegijos nuotolinių studijų koordinatorė teigia, kad projekto metu kolegijoje jau yra sukurtos aštuonios skaitmeninės mokymosi priemonės, o pavasario semestre planuojama sukurti gerokai daugiau.
„Šios skaitmeninės priemonės diktuoja naują skaitmeninio studijų turinio standartą, tad atitinkamai bus atnaujintos ankstesniais metais sukurtos nuotolinių kursų versijos ir nauju braižu kuriamos būsimosios. Kaip ir visa, kas nauja, iš pradžių kelia jaudulį – ir skaitmeninės kompetencijos įgijimo etapas, ir planavimas, kaip organizuoti studijas, įtraukiant dar daugiau skaitmeninio turinio. Tačiau dėstytojo darbo disciplina, aiškios NŠA pateiktos gairės, kuriančiųjų tarpusavio bendradarbiavimas padėjo pasiekti gerų rezultatų“, – sakė R.Škimelienė.
Veiklą finansuoja Europos Sąjunga – „NextGenerationEU“. Veikla vykdoma įgyvendinant projektą „Skaitmeninė švietimo transformacija (EdTech)“.
