Pasak pedagogo, nors už švietimo bendruomenės įsiklausymą ministeriją jau galima pagirti, nauji sprendimai gali atnešti ir naujų problemų.
Panašiai mąsto ir Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininkas Egidijus Milešinas – jo teigimu, nors ŠMSM vadovybės ketinimai geri, pažadai ir tai, kas bus parašyta teisės aktuose, kartais gali gerokai skirtis.
E.Milešinas: svarbu laikytis nuoseklumo
Ketvirtadienį laikinai švietimo, mokslo ir sporto ministrės pareigas einanti Monika Navickienė bei viceministras Ignas Gaižiūnas pristatė, kaip nuo kitų metų turėtų atrodyti brandos egzaminai.
Pažymima, kad jie bus išskaidyti, todėl nebelieka daug šaršalo sukėlusių tarpinių patikrinimų sąvokos – dabar vadinamąją pirmąją egzamino dalį jaunuoliai laikys 11-oje klasėje, antrą – 12-oje.
Nuo kitų mokslo metų pirmoji egzaminų dalis bus laikoma birželio mėnesį, ji taip pat bus vykdoma egzaminų centruose. Ministerija tikino, kad paskutinės dvi mokslo metų savaitės vienuoliktokams bus skirtos kartojimui ir pasirengimui žinių patikrinimams.
Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą sudarys dvi, o nebe trys dalys, o štai dėl matematikos kompromiso pasiekti nepavyko – egzaminas bus sudarytas iš trijų dalių.
Kaip portalui lrytas.lt komentavo LŠMPS vadovas E.Milešinas, dabar jau matosi, kad ministerija padarė tam tikras išvadas iš savo klaidų, kurios atsiskleidė tarpinių patikrinimų metu.
„Yra priimti atitinkami sprendimai ir pagal tai, kaip buvo pristatoma, tie sprendimai priimti įsiklausant ir girdint švietimo bendruomenę – tiek vadovų asociacijas, tiek mokytojus, tiek mokinius“, – kalbėjo jis.
Tačiau, pasak E.Milešino, nors tai ir sveikintina, tam tikri dalykai ir toliau neramina.
„Sakykime, dėl pačių organizavimų, dėl birželio mėnesio, dėl visų planų – tai yra susiję su eilės teisės aktų ateityje pakeitimais. Kaip tik dabar vyksta derybos dėl kolektyvinės sutarties, mes kaip tik svarstome dėl mokslo metų trukmės, dėl trumpinimo, tai pristatymas yra viena, bet reikia matyti, kokie bus toliau priimti teisės aktai.
Dabar tik žodžiu pristatyta, o žinote – kol neparašyta teisės aktuose, tol gali vieną dieną būti taip, o kitą dieną pamatysime, kad bus kitaip“, – vertino LŠMPS pirmininkas.
E.Milešino manymu, dabar labai svarbu sulaukti ir naujojo Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) vadovo – nors šią pastaruoju metu lydi skandalas po skandalo, laiko parengti kokybiškas užduotis ir išspręsti šiemet kilusius sunkumus dar yra.
„Jeigu daugiau nebus kažkokių didelių pakeitimų, tai turime visus metus iki pirmos brandos egzamino dalies įgyvendinimo, tai laiko yra. Tikiuosi, kad atsiras naujas vadovas ir suformuos komandą, kuri priiminės atitinkamus sprendimus ir visos problemos bus išsprendžiamos.
Jeigu jau yra priimtas toks sprendimas, o toks sprendimas, kaip supratome, yra priimtas ir nebus atšauktas, labiausiai norėtųsi, kad būtų užtikrinta ir judėtume į priekį kita linkme be dar didesnių naujų bėdų – kad mokytojai ramiai ruoštųsi ir žinotų, kas jų laukia kitais metais“, – vylėsi LŠMPS vadovas.
Apskritai, pasak E.Milešino, išskaidytos egzaminų sistemos mintis yra gera – svarbiausia, kad tolimesni planai būtų nuoseklūs.
„Kiek teko kalbėtis su kolegomis iš užsienio profesinių sąjungų, tai tose valstybėse, kur tokio dalyko nėra, juos sudomino, ir buvo pasakyta, kad tikrai įdomi idėja, tik klausimas dėl paties įgyvendinimo.
Pagal tai, kaip formuojama nauja švietimo politika, mes matome, kad tų patikrinimų bus ir 4-oje, ir 8-oje klasėje, ir tas išskaidymas to krūvio į dvejus metus, manau, sveikintinas dalykas. (...)
Vis dėlto pokyčiai, kurie įgyvendinti, turėjo būti daromi iš eilės, turėjo startuoti ne paskutinius šios Vyriausybės gyvavimo metus, bet nuo jo pradžios, nuo 2020 metų. Jeigu būtų viskas išsidėlioję, būtų padarę pilotinius, išsigryninę, pabandę, tų skandalų nebūtų buvę“, – įsitikinęs E.Milešinas.
Sukurtos ir naujos problemos?
Savo ruožtu biologijos mokytojas ir korepetitorius P.Sungaila svarstė, kad tai, ką dabar pasiūlė ŠMSM, turėjo būti pasiūlyta jau seniai, tarpinius patikrinimus suorganizavus kaip pilotinius.
„Išskaidytas egzaminų modelis buvo generuojamas jau kelerius metus – pačią idėją švietimo bendruomenė palaikė, bet pats įgyvendinimas buvo nekokybiškas, patyrė fiasko.
Galima teigti, kad dabartiniai pasiūlymai ir galėjo būti generuojami padarius pilotinius tarpinius patikrinimus, o ne eksperimentuojant su gyvais žmonėmis, vienuoliktokais ir jų ateitimi, jų emocine ir kitokia gerove“, – aiškino P.Sungaila.
Pasak mokytojo, sveikintina, kad tarpiniai patikrinimai jau pripažįstami kaip egzaminai, nes iki šiol buvo komunikuojama, jog tai yra labiau „natūrali ugdymo proceso dalis“.
„Kad tarsi tu ateisi kaip į kontrolinį darbą, išlaikysi tą pirmą egzamino dalį, bet realybėje tai neveikia, nes tai stipriai trikdė ugdymo procesą mokyklose, buvo labai nesuderinta pozicija, kaip ugdymas turi vykti dieną prieš tarpinius patikrinimus ir dieną per juos“, – portalui lrytas.lt sakė P.Sungaila.
Jo manymu, dabar pasiūlyta daug organizacinių sprendimų, kuriuos švietimo bendruomenė tikrai galėtų palaikyti, tačiau jie sukuria ir naujų problemų.
Pavyzdžiui, sprendimas pirmąją egzamino dalį 11-okams vykdyti birželį gali pakenkti kitų klasių moksleiviams, nes šis mėnuo tiesiog taps perpildytas brandos egzaminais.
P.Sungaila aiškino, kad tokiu atveju žemesnių klasių mokiniams gali tekti trumpinti mokslo metus ar net stipriai modifikuoti ugdymo turinį.
Visgi, pasak mokytojo, yra ir dar viena bėda.
„Dabar yra pasiūlymas koreguoti ugdymo programas – kaip suprantu, asociacijos dirba su tuo ir tarsi yra susitarimas, kad kažkurios temos galbūt turėtų būti trumpinamos ar netgi išnykti, tai atsiranda gana daug neapibrėžtumo, kokios temos liks, kurios – išnyks, ir kaip tas ugdymas atrodys.
Dabar išeina, kad 11-oje klasėje mes tikslingai ruošiamės pirmos dalies egzaminui, šiais metais tarpiniai patikrinimai vyko kovo ar balandžio mėnesį, bet nesustojo 11 klasės ugdymo turinys. Pavyzdžiui, biologijoje po tarpinio patikrinimo dar buvo likę net trys skyriai, kuriuos reikėjo pereiti, ir jie visi keliasi į kitų metų egzaminą, tai atsiranda problema, ar nebus didesnio krūvio 12-oje klasėje, jei turinys nesikeis.
Jeigu jis keisis, tada vėl atsiranda problema, kad mokytojams reikia keisti visą savo ugdymo planą, visą metodinę medžiagą peržiūrėti. Atsiranda problema ir leidykloms, kurios leido vadovėlius, pratybas ir kitus leidinius pagal dabartines programas“, – dėstė biologijos mokytojas.
P.Sungaila neatmetė tikimybės, kad dėl stabilumo stokos chaoso mokyklose bus ir rudenį, prasidėjus jau naujiems mokslo metams.
„Džiugu, kad buvo įsiklausyta į problemas, bet, aišku, kad su tarpiniais patikrinimais ir egzaminų išskaidymu ministerija save nuolat pasmerkia tarsi ieškoti sprendimų tam tikrai problemai, ir tą sprendimą pasiūlius sukurti naują problemą. Tai kartojasi ciklu per visą šią tarpinių patikrinimų istoriją.
Dabar tik klausimas, kaip švietimo bendruomenė priims tuos pokyčius, nes vėlgi – lietuvių antras tarpinis išnyksta, bet matematikos neišnyksta, tai yra toks nenuoseklumas.
Jau buvo mokyklų, kurios pradėjo neberimtai mokytis matematikos temų po tos buvusios valdžios žinutės, kad nebus antro tarpinio patikrinimo, ir kartais liūdina, kad tokie galimai ir verslo ar privatūs interesai laimėjo, nes nėra paslaptis, kad tose komisijose buvo ekspertų, kurie suinteresuoti, kad vyktų tas antras tarpinis dėl tam tikrų pajamų, kurios gaunamos iš įvairių mokymo platformų, leidinių“, – aiškino mokytojas.
Tiesa, bene didžiausio mokinių, tėvų ir mokytojų pasipiktinimo pirmųjų tarpinių patikrinimų metu sukėlė būtent nekorektiškos užduotys. P.Sungaila didelių vilčių į tai, kad kitąmet jos gali iš esmės pasikeisti, nedėjo, nes ir pati egzaminų sistema esą yra ydinga.
„Problemos nebuvo naujos, jos yra linkusios pasikartoti. Jau prieš dvejus metus esu sakęs, kad su tarpiniais patikrinimais tokiu pasirengimu, kokiu ruošėmės jiems, tiesiog būsime pasmerkti kartoti dabartinės egzaminų sistemos klaidas.
Mes juk žinome, kad kasmet būna diskusijų dėl egzaminų užduočių kokybės, vertinimo kokybės, ir mes kaip ir blogai veikiančią sistemą tiesiog pagausiname. Dabar nėra ko stebėtis, kad, kai tu gausini blogai veikiančią sistemą, tos klaidos lenda vėl ir vėl“, – kalbėjo biologijos mokytojas.
Jis tikisi, kad per metus bus sukurta ir daugiau pavyzdžių, kaip turėtų atrodyti patikrinimai, dabar jau tapsiantys egzaminų dalimis – mat dėl tokių pavyzdžių stokos šįkart nukentėjo ir patys mokytojai.
„Buvo didžiulė problema, kad buvo daug klaidingų interpretacijų, daug kas mokino taip, kaip suprato. Kai kurie mokytojai vos ne tuo vienu tarpiniu ir naudojosi visus metus, tai tu negali reformuoti visos egzaminų sistemos, pasiūlydamas vieną pavyzdį arba iš viso neduodamas ilgalaikių pavyzdžių.
Viliuosi, kad jų atsiras daugiau, tikiuosi, kad bus siūlomos iniciatyvos tą sistemą apskritai iš esmės pertvarkyti, kuriant ir užduočių banką, ką ir ketinama dabar atlikti. Čia labai didelė atsakomybė ir svarbus uždavinys teks būsimam NŠA vadovui“, – įsitikinęs P.Sungaila.
Primename, kad kovo pradžioje Lietuvos mokyklose prasidėję tarpiniai moksleivių žinių patikrinimai švietimo sistemoje sukėlė sumaištį – kai kurių dalykų užduotys buvo per sunkios, dalis neatitiko mokymosi programos.
Dėl to dalis moksleivių teigė patyrę įtampą, susirūpinimu dėl vaikų sveikatos viešojoje erdvėje dalijosi ir kai kurių moksleivių tėvai.
Kilus nepasitenkinimui dėl tarpinių vienuoliktokų patikrinimų, iš švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigų pasitraukė Gintautas Jakštas. Laikinai vadovauti ministerijai pavesta socialinės apsaugos ir darbo ministrei Monikai Navickienei.
Siekdama išspręsti nesklandumus dėl tarpinių patikrinimų, naujoji ŠMSM vadovybė subūrė konsultacinę grupę, su kuria aptarė galimus pokyčius tarpinių patikrinimų sesijai.