Klaipėdietės šeimoje auginamas Erdelio terjeras Kuršis atlieka neįtikėtinus dalykus. Jis mokosi vienoje klasėje su moksleiviais, sprendžia matematinius uždavinius, klausosi, kaip vaikai jam skaito grožinės literatūros kūrinius.
„Kai šuo atsirado švietimo sistemoje, vaikams sugrįžo smalsumas ir motyvacija mokytis. To šiuo metu švietime trūksta. Kuršis į mokyklas atnešė bendražmogišką ryšį“, – portalui Lrytas pasakojo I.Norkūnienė.
Neeilinių gebėjimų keturkojis tapo svarbia dalimi švietimo srityje. Savo buvimu vienoje klasėje su vaikais jis atlieka tarsi motyvatoriaus vaidmenį – skatina vaikus atrasti motyvacijos mokytis, siekti akademinių aukštumų.
Lietuva žengia į priekį šunų dresūroje: pristatytos radijo bangomis valdomos mašinėlės
Daugiau nei šuo
I.Norkūnienės šeimoje Kuršis gyvena jau beveik dešimtmetį. Iš pradžių šunelis turėjo būti dovana dešimtmetei dukrai, tačiau tapo ne tik šeimos nariu, bet ir netikėto karjeros posūkio priežastimi.
Veislę Inga rinkosi atidžiai, pagal visas būdo charakteristikas. Šeima jau žinojo apie Erdelio terjerų spinduliuojamą charizmą bei minkšą būdą, būtent tai ir paskatino pasirinkti šios veislės keturkojį. Tuomet Lietuvoje buvo tik vienas veislynas, veisiantis Erdelio terjerus.
Susiję straipsniai
„Laukėme jo kaip vaiko, devynis mėnesius. Nebuvo abejonių rinktis kitą veislę, tik dėl ilgo laukimo laikotarpio“, – prisiminė keturkojo šeimininkė.
Tačiau netrukus su naujojo šeimos nario pagalba moteris susikūrė sau darbo vietą. Dabar užsiėmimai su keturkoju tapo viena iš pagrindinių jos gyvenimo veiklų.
„Tai įvyko palaipsniui, pamačius, kaip aplinkiniai reaguoja į Kuršį, nusprendžiau pradėti savo veiklą Raudono Kryžiaus organizacijoje. Atradau, kaip galėčiau išnaudoti savo kūrybiškumą“, – sako I.Norkūnienė.
Ar leisti augintinį į dresūros mokyklą, šeimai klausimų nekilo. Nuo pat pradžių Kuršis demonstravo išskirtinius gebėjimus, tačiau, nepaisant to, kad geba daugiau nei įprastas šunelis, jo mokymosi procesas nenutrūksta iki pat šių dienų.

Asmeninio albumo nuotr.
„Kuršis šiuo metu jau gali vykdyti komandas, pasakytas lietuvių, anglų ir rusų kalbomis“, – vardijo I.Norkūnienė.
Šuo – klasės draugas ir motyvacijos šaltinis
Keturkojis Kuršis jau keletą metų oficialiai dalyvauja formalaus švietimo programoje. Šunelio dienos rutinoje dažnas moksleivis galėtų surasti daugybę panašumų. Nuo ankstyvo ryto, besiruošiant į mokyklą, iki mokymosi bendrose klasėse ar net savotiško nuovargio po pamokų.
Kuršis mokymosi įstaigose atlieka mokytojo, bendraklasio ir palaikytojo vaidmenį. Kaip keturkojis be žodinės kalbos dovanos gali padėti vaikams?
Be sukuriamos emocinės gerovės, jungiamojo ryšio tarp bendraklasių ar mokinių ir mokytojų, Kuršis vaikus moko skaityti bei skaičiuoti. Pradinukams aktualesnės šunelio skaitymo pamokėlės atneša naudingų vaisių.
„Vaikai jam skaito, reflektuoja, išklausęs Kuršis juos apdovanoja komanda“, – aiškino I.Norkūnienė.
Jos teigimu, Kuršis visai be prievartos, pasitelkęs tik savo charizmą, gali bet kuriam vaikui įžiebti norą paimti į rankas knygą. Šunelis taip pat pasižymi ir neeiliniais matematiniais gebėjimais.

Asmeninio albumo nuotr.
„Dirbant tiek su vaikais mokykloje, tiek pačiam treniruojantis su savo dresūros treneriu įvyko proveržis tiksliuosiuose moksluose“, – patikino I.Norkūnienė.
Kuršiui uždavus dalybos, daugybos, sudėties ar atimties matematinį veiksmą, dažnu atveju jis jį atlieka teisingai. Keturkojis savo atsakymą nurodo sulojimų skaičiumi. Interaktyvių žaidimų forma keturkojis motyvuoja vaikus daugiau dėmesio skirti tiksliesiems mokslams.
Kartu su Kuršiu mokosi įvairaus amžiaus moksleiviai. Šuo yra turėjęs tiek pradinių, tiek 5–8 klasių mokinių ir net abiturientų. Visų amžiaus grupių mokiniai labai džiaugsmingai reagavo į galimybę vienoje klasėje mokytis kartu su Kuršiu.
„Kuršio buvimas klasėje ne tik kelia vaikų motyvaciją, bet ir gerina jų psichologinę savijautą, nes švietime dažnai trūksta žmogiškojo ryšio, o šunelis šią spragą užpildo“, – įsitikinusi I.Norkūnienė.
Kuršio „pareigos“ neapsiriboja tik emocinio gerbūvio kūrimu. Be viso to, anot klaipėdietės, mokiniai aktyviau išreiškia save pamokų metu, gerėja jų mokymosi rezultatai, atsiranda geresnis ryšys su mokytojais.
„Šuo tapo jungiamąja grandimi tarp mokytojų ir mokinių“, – pastebėjo I.Norkūnienė.
Kuršio pradžia švietimo srityje
Mokyklos ieško įvairių kūrybiškų būdų, kaip vaikams sugrąžinti motyvaciją mokytis. Idėja įtraukti šunį į švietimo sistemą klaipėdietei kilo prieš keletą metų. Mokyklos entuziastingai palaikė šią iniciatyvą, matydamos joje potencialą didinti vaikų įsitraukimą į mokymosi procesą.

Asmeninio albumo nuotr.
Kuršiui pradėjus veiklą, buvo išmėginta daugybė eksperimentinių metodų ir išrinkti tik tie, kurie buvo veiksmingiausi.
„Sudarome tik ilgalaikius mokymosi planus, tai nėra tik vienkartinis šunelio pasirodymas klasėje“, – pasakojo moteris.
Idėją palaikė ir švietimo sistemos bendruomenė, leisdama integruoti keturkojį į moksleivių gyvenimą. Tiek mokyklų mokytojai, tiek mokinių tėvai labai geranoriškai priėmė Kuršį savo mokyklinėje aplinkoje.
„Dar niekuomet neteko susidurti su priešišku kieno nors nusiteikimu į Kuršio buvimą mokykloje. Priešingai, tėvai labai apsidžiaugė tokia galimybe ir pačių mokyklos auklėtojų iniciatyva“, – teigė klaipėdietė.
Kuršio veiklos rezultatai
Kuršis savo veikloje neapsiriboja tik mokykliniu suolu. Šunelis dalyvauja ir kitose edukacinėse, švietėjiškose iniciatyvose. Įvairių projektų metu keturkojis padeda edukuotis ne tik vaikams ar suaugusiems, bet ir žmonėms su specialiaisiais poreikiais.

Asmeninio albumo nuotr.
Taip pat keturkojis atrakino naują kultūros lygmenį savo mieste. Kuršio dėka, didžiojoje dalyje Klaipėdos muziejų ir bibliotekų jau galima apsilankyti su savo šunimis. Kol kiti keturkojai tik „grožisi“ muziejuose pateiktomis ekspozicijomis, Kuršis ten „veda“ savus užsiėmimus.
„Muziejuose Kuršis atlieka gido darbą“, – šyptelėjo I.Norkūnienė.
Keturkojis vedžioja žmonių grupes, „aprodydamas“ ekspozicijas. Kartu su dalyviais įsitraukia į interaktyvias veiklas, taip sukeldamas didesnį norą aktyviai dalyvauti užsiėmimuose.
Taip per dešimtmetį Kuršis tapo neatsiejama I.Norkūnienės šeimos gyvenimo dalimi: „Visuomenė turėtų nepamiršti, jog ne maistas, o santykis su žmogumi augintiniui yra svarbiausia“.



