Besikeičianti darbo rinka šiuo metu ypač vertina žmones, kurie turi platų įgūdžių spektrą, todėl galima galvoti ir apie kelias karjeros kryptis. Lietuvos karjeros specialistų asociacijos vadovė Giedrė Valaitienė taip pat pabrėžia, kad šiais laikais nebūtina prisirišti prie vienos profesijos, jas galima keisti ir jau įsiliejus į darbo rinką.
Ji, kartu su kitų organizacijų bei verslo bendrovių atstovais, dalinsis įžvalgomis kovo 27–28 d. „Litexpo“ vyksiančioje parodoje „Karjera & studijos Lietuvoje“. Jos metu moksleiviai ir studentai bus kviečiami susipažinti su Lietuvos aukštųjų mokyklų, profesinio mokymo įstaigų, švietimo organizacijų studijų galimybėmis, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Profesija – ne visam gyvenimui
Kad po mokyklos baigimo pasirinkta profesija nėra nuosprendis visam gyvenimui, rodo ir statistika. Pavyzdžiui, prieš porą metų Užimtumo tarnyba skaičiavo, kad žmonių, dalyvaujančių persikvalifikavimo programose, daugėja keliais kartais.
„Karjeros krypties pasirinkimas nėra nei galutinis, nei negrįžtamas sprendimas, nors taip dažnai atrodo tiek abiturientams, tiek ir jų tėvams. Šiuolaikinėje darbo rinkoje vis labiau vertinamas gebėjimas prisitaikyti ir nuolat mokytis, todėl sprendimas, priimtas mokyklos suole, nebūtinai nulemia visą likusį gyvenimą“, – pasakoja G. Valaitienė.
Jos teigimu, technologijų pažanga, darbo rinkos pokyčiai ir nuolatinis mokymasis leidžia lanksčiai prisitaikyti ir koreguoti savo karjeros kelią, net jei pradinis karjeros kelio pasirinkimas pasirodytų netinkamas. G. Valaitienė pasakoja, kad daugelis sėkmingų žmonių savo karjerą pradėjo vienoje srityje, tačiau vėliau atrado kitą pašaukimą ar profesiją, kurioje jautėsi ir laimingesni, ir sėkmingesni.
„Šiandien žmonės vis dažniau keičia profesijas, persikvalifikuoja ir atranda naujas karjeros kryptis. Tiesa tokia, kad daugelis sėkmingų žmonių savo kelią atranda per patirtį – bandydami, ieškodami, dalyvaudami įvairiose veiklose. Karjera nėra vienkartinis sprendimas, tai – kelionė“, – pabrėžia karjeros specialistų asociacijos vadovė.
Siūlo nesivadovauti mitais
Karjeros specialistų asociacijos vadovė sako pastebinti, kad per pastarąjį dešimtmetį abiturientų ateities planavimas šiek tiek pasikeitė. Jei anksčiau daugelis jų stengdavosi kuo greičiau apsispręsti dėl būsimos profesijos, dabar pastebimas atsakingesnis ir labiau apgalvotas požiūris į studijų pasirinkimą.
„Dabar jauni žmonės atsakingiau investuoja į būsimus mokslus. Jie skiria daugiau laiko savęs pažinimui, domisi įvairiomis galimybėmis ir ieško praktinės patirties. Prieš dešimtmetį daugelis dvyliktokų bandydavo iškart po mokyklos baigimo stoti į aukštąsias ar profesines mokyklas“, – sako G. Valaitienė.
Visgi, ji atkreipia dėmesį, kad tiek jaunuoliai, tiek jų tėvai vis dar dažnai vadovaujasi įvairiais mitais, kurie sukelia tik papildomą stresą. Pasak jos, klaidinga manyti, kad sėkmę gali garantuoti tik universitetinis išsilavinimas, geri pažymių vidurkiai arba populiarių profesijų, tokių kaip ekonomika, teisė, medicina ar psichologija, pasirinkimas.
Šiais laikais galimybių įgyti darbo rinkai reikalingų kompetencijų yra daugiau nei bet kada anksčiau – profesinio mokymo programos, kursai, savarankiškas mokymasis ar praktinė patirtis.
„Jei galutinis sprendimas dėl būsimų studijų vis dar nėra aiškus, svarbiausia yra nesijaudinti. Visada naudinga apsvarstyti ir galimus laisvus nuo studijų metus, vadinamus „gap year“, ar tiesiog išbandyti trumpalaikes profesinio mokymo programas, kursus ar praktikas.
Tai leidžia greičiau suprasti, kokia veikla jus domina iš tiesų. Būkite atviri naujoms patirtims“, – pataria karjeros specialistų asociacijos vadovė.
Nerimo šaltinis – finansai
Pasak G. Valaitienės, priimti sprendimus trukdo ir abiturientus kamuojantis baimės jausmas dėl naujų iššūkių gyvenime. Po mokyklos laukiantys pokyčiai dažnai susiję su nauja gyvenimo ir studijų aplinka bei adaptacija joje, taip pat atsiskyrimu nuo šeimos ir draugų.
Kaip vienas didžiausių nerimo šaltinių įvardijamas finansinis aspektas. Daugelis jaunuolių nežino, ar galės save išlaikyti studijų metu, svarsto apie paskolą mokslui arba pragyvenimui.
Nežinomybė dėl pinigų persiduoda ir apskritai renkantis profesinę kryptį, kyla dilema, ar rinktis tai, kas patinka, ar kas atrodo finansiškai perspektyvu. Ne vienus metus Lietuvoje atliekamos visuomenės apklausos rodo, kad svarbiausias kriterijus renkantis darbo vietą išlieka atlyginimas.
„Dažnai manoma, kad tik labai gerai apmokamas darbas atneša laimę. Tačiau reikia įvertinti ir visus kitus kriterijus bei suprasti, kad ilgalaikę sėkmę, pasitenkinimą darbu nulemia ne tik pinigai, bet ir pati veikla, kuri suteikia prasmę ir atitinka asmenines žmogaus vertybes“, – pabrėžia G. Valaitienė.
Priimti galutinį sprendimą dėl norimos profesijos ar studijų krypties ekspertė ragina vadovaujantis savo intuicija, interesais ir įvertinus realias galimybes. Tačiau užtikrinčiau jaustis gali padėti ir pokalbiai su karjeros specialistais.