Kaune, Vytauto Didžiojo universitete (VDU) penktadienį susibūrė daugiau nei 40-ies savivaldybių merai ir vicemerai, kurie kartu diskutavo ir kėlė aktualiausius švietimo klausimus, bei ieškojo būdų, kaip šiandien būtų galima spręsti opiausias švietimo sektoriaus problemas.
Uždarame forume dalyvavo ne tik savivaldos atstovai, bet ir šalies politikai, verslininkai ir švietimo lyderiai – jie dalijosi geriausiais pavyzdžiais, padedančiais įkvėpti ir brėžti ateities švietimo liniją.
Pranešimus specialiame merų forume pristatė prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja bei Švietimo, mokslo ir kultūros grupės vadovė Jolanta Karpavičienė, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Ramina Popovienė, švietimo startuolio „Vedliai įkūrėja Monika Katkutė-Gelžinė, taip pat „Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis, sveikinimo žodį tarė VDU rektorius prof. Juozas Augutis.
Kam skyrė didžiausią dėmesį?
Politikai iš 45 šalies savivaldybių diskusijoje palietė svarbiausias aktualijas – kalbėjosi apie tai, kokios švietimo politikos laukti iš naujosios valdžios, koks yra savivaldos indėlis į švietimą, kaip pritraukti ir išlaikyti švietimo specialistus regionuose, kaip regionuose ugdyti gabius vaikus.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė R.Popovienė didžiausią dėmesį atkreipė į regioninę švietimo politiką, ir pasidalijo, kokių sprendimų galima tikėtis per artimiausius kelerius metus.
Svarbiausi prioritetai, anot R.Popovienės, šiuo metu yra lygias galimybes suteikiantis (įtraukusis) ikimokyklinis ir bendrasis ugdymas, visus įgalinantis mokymasis visą gyvenimą, tarptautinę vertę kuriantis aukštasis mokslas, o taip pat ir fiziškai aktyvi visuomenė bei tvaraus aukšto meistriškumo sporto stiprinimas.
R.Popovienė akcentavo ir subalansuoto mokyklų tinklo svarbą, nurodė, kad gins mažų miestelių ugdymo įstaigas.
„Šiandien turime sukurti sąlygas, kad kiekvienas vaikas galėtų mokytis kuo arčiau namų ir gauti kokybiškas mokymosi paslaugas“, – pabrėžė ministrė.
R.Popovienės akiratyje – ir mokytojų darbo sąlygų gerinimas bei su pedagogų kaita susiję iššūkiai.
„Visada kartoju, kad tai nėra nei šiandien, nei vakar atsiradusi problema – tai per eilę metų atsiradusi problema, tai kaip lėtinė liga, ir tikrai staiga nerasime piliulės, kad ją išgydytume“, – aiškino ministrė, dėkodama ir į forumą susirinkusiems merams, kurie patys deda pastangas, pritraukdami pedagogus į mokyklas.
G.Nausėdos vyriausioji patarėja J.Karpavičienė tvirtino, jog Lietuvos ateitis yra užkoduota būtent švietime, o šiandien, kai matome besikeičiančią geopolitinę architektūrą, švietimo vaidmuo – kertinis.
„Tai yra visų pamatų pamatas“, – pabrėžė J.Karpavičienė, pridūrusi, kad dabar ypač svarbu ugdyti ir vaikų pilietiškumo suvokimą bei jausmą.
Merų diskusijoje klausimus kėlė ir patys savivaldos atstovai. Pavyzdžiui, Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius dėmesį atkreipė į didelį mokiniams tenkantį mokymosi krūvį, kai vaikai per dieną kartais turi ir po daugiau nei 7 pamokas.
Pasak mero, toks ilgas ir sudėtingas protinis darbas vaikams šiandien yra žalingas. Taip pat, pasak Kretingos mero, šiandien, kai Lietuvai kyla daug grėsmių, vaikai galėtų imti pavyzdį iš ukrainiečių mokyklų ir būti mokomi karinio pasirengimo, pirmosios medicininės pagalbos, naudinga būtų juos išmokyti ir naudotis, suprasti dronus.
Diskusijoje iškeltas klausimas ir dėl korepetitorių – dalis savivaldos atstovų prisipažino, kad savo atžaloms samdo papildomus mokytojus. O paklausti, kieno savivaldybėje šiandien trūksta ir pačių mokytojų, rankas pakėlė didžioji dalis politikų.
Birštono merė Nijolė Dirginčienė pastebėjo ir dar vieną su mokytojais susijusią problemą – pasak jos, ugdymo įstaigose trūksta tam tikro patriotinio mokymo, o patys mokytojai tampa pasyvūs, dažnas nebegali įkvėpti vaikų.
„Aš nežinau, kodėl jie nebenori dalyvauti visuomeninėje veikloje, politikoje, renginiuose, ir užvesti vaikus. Šito nebeliko, jie yra pakankamai pasyvūs“, – pastebėjo Birštono vadovė.
Savivaldos atstovai itin daug diskutavo ir apie mokyklų tinklo optimizavimą ir dalijosi savo miestų ir rajonų patirtimi. Kai kurie merai ir vicemerai mokyklų tinklo pertvarką itin kritikavo, akcentavo bendruomenėse kylančią įtampą.
Pavyzdžiui, Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas pabrėžė, kad pats nepritaria vaikų skaičiaus klasėse mažinimui, jei atsakomybė dėl to bus perkeliama savivaldybėms.
Tuo metu Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius pastebėjo, kad vieno sprendimo dėl mokyklų tinklo, kuris tiktų visai Lietuvai, nėra –pasak mero, turi būti atsižvelgiama į kiekvieno rajono specifiką.
Šio specialaus merų švietimo forumo tikslas – parodyti, jog ne tik mokytojai, švietimo lyderiai ir specialistai, bet ir savivaldos atstovai keičia vaikų ateitį bei šalies švietimo veidą.
Penktadienį Kaune vyko naujienų portalo Lrytas rengiamas didžiausias ir turiniu įvairiausias šalyje švietimo forumas „Švietimo kodas“. Forume švietimo lyderiai, politikai, savivaldos atstovai, verslininkai, mokslininkai, mokytojai ir švietimo darbuotojai diskutuoja apie Lietuvos švietimo ateitį.
Šiais metais forumo partneriais tapo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) ir Britų taryba Lietuvoje. Antrą kartą rengiamą forumą „Švietimo kodas“ globoja Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda.
Vos per vienerius metus forumas išaugo dvigubai: 2000 dalyvių, daugiau nei 150+ pranešėjų, 60+ pranešimų ir diskusijų 4 turinio salėse bei daugiau nei 15 stendų.