Portalo Lrytas organizuotame didžiausiame švietimo forume „Švietimo kodas“ diskutavę švietimo ekspertai, politikai, mokytojai ir entuziastai vieningai sutiko, kad mūsų šalies švietimo sistema turi kuo didžiuotis, tačiau dabar dar turi atlikti ir nemažai namų darbų.
Diskusijoje „Švietimas – be veido? Ar transformacija atims sielą“ jie kalbėjosi, kam švietimo lauko dalyviai turėtų teikti svarbiausius prioritetus, kurias puses stiprinti bei kaip Lietuvos švietimo sistemą paversti net geriausia visoje Europoje.
Akcentas – į vaiką
Paklausta, kaip ir kuo pastaruoju metu gyvena švietimo bendruomenė, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė išskyrė besikeičiančią kasdienybę, kurioje vis dar svarbus išlieka aiškumas ir stabilumas.
„Mes gyvename taip, kaip jaučiamės, taip, kokį turime tikslą, kokį turime siekį, kaip tai susidėliojame savo gyvenime, savo profesiniame kelyje, išsikeldami prioritetus.
Kalbant apie švietimo sistemą, turėtume pasakyti, kad gyvename labai įvairiai, gyvename pokyčių laikotarpyje, bet kartu norėtume ir stabilumo, aiškumo. Tačiau be pokyčių, be tam tikrų sprendimų šiandieniniame gyvenime, švietimo sistemoje mes tikrai negalime būti, nes gyvenimas keičiasi ir šiandien tikrai tą transformaciją matome“, – kalbėjo ministrė.
Pasak R.Popovienės, jeigu atkūrus Lietuvos nepriklausomybę visą valstybę, taip pat ir ugdymo turinį, procesą kūrėme nuo pamatų, keitėsi tiek vaikas, tiek ir mokytojas bei jo darbo formos, šiandien ta kaita vyksta ypatingai sparčiai, ypač šalia esant įvairioms technologijoms.
„Ir mes visi taip pat turime keistis, bet besikeisdami, visada akcentuoju, pirmiausia turime nepamiršti pačio svarbiausio švietimo sistemoje – vaiko“, – pabrėžė ŠMSM vadovė.
Kaip teigė Vilniaus Fabijoniškių gimnazijos direktorius Linas Janulionis, kiekviena mokykla šiandien turi savo veidą ir savitumą, todėl ir problemos mokyklose – skirtingos. Visgi noras suteikti gerovę ir šviesą kiekvienam vaikui ugdymo įstaigas čia suvienija.
„Šiandien švietime, bent jau tiek, kiek man tenka jame darbuotis – aš jau 14 metų dirbu nuo istorijos mokytojo iki mokyklos vadovo – mačiau visko – mačiau ir tą pačią mažiausią mokyklą, apie kurią sakoma, kad reikia uždaryti, ir mačiau ten kylančius iššūkius, dabar dirbu Vilniaus gimnazijoje – ten irgi netrūksta iššūkių, bet vienas bendras dalykas yra.
Jūs paminėjote mokinį. Mes labai dažnai susitelkiame į mokytoją, į jo atlyginimą, bet ir mokytojas gerai jaučiasi, kai mokykloje gerai jaučiasi mokinys.
Yra mokyklų, kurios stebi savo emocinę aplinką, bet manau, kad šito dar kol kas yra per mažai. Viskas prasideda nuo to žmogaus, kuris ateina pas mus, kaip mes jį priimame, kaip mes atliekame tam tikrus veiksmus, kokią žinutę jam siunčiame. Nes paskui mums reikės gyventi su tuo žmogumi, jis dirbs, jis uždirbs mums pensijas, jis kurs valstybę, ir mes esame tie, kurie jį formuojame.
Čia yra didžiausia atsakomybė – esame laisvi tiek, kiek prisiimame atsakomybės. (...) Leiskime augti mokiniui ir patys būkime pozityvesni – to reikia, kad švietimo veidas būtų priimtas visuomenėje“, – įsitikinęs L.Janulionis.
Tarptautinė švietimo profesionalė Lina Stulpinaitė-Benetė daug laiko praleido ne Lietuvoje, 16 metų dirbo kartu su UNESCO ir matė daugybę skirtingų švietimo sistemų. Specialistė tikino – grįžusi į gimtinę išvydo daug pokyčių.
„Buvo daug reformų ir švietimo kokybė yra sėkmingai užtikrinama, tačiau taip pat yra ir iššūkių, kaip regioninė nelygybė. Pavyzdžiui, dabar, įvedinėdami „Think equal“ programą, kuri užtikrina emocinio intelekto kompetencijas Lietuvoje, matome, kad situacija skirtingose savivaldybėse yra skirtinga“, – sakė ji.
Todėl, pasak pašnekovės, labai svarbu, kad švietimo programas ir strategiją aktyviai įgyvendintų savivaldybės.
„Lietuvoje savivaldybių yra labai daug, tai padengti tokią mažą šalį yra ganėtinai didelis iššūkis.
Trūksta mokytojų, metodinės medžiagos, kokybiško ugdymo turinio, nes mokytojų prašoma daug ką ir patiems pasidaryti. Teisybė, kad jie praeina daug mokymų, bet patiems pasidaryti yra praktiškai neįmanomas dalykas. Dėl to būtų teisinga ir naudinga suteikti kokybiškas programas“, – svarstė L.Stulpinaitė-Benetė.
Anot jos, Lietuvos švietime jaučiamas modernizacijos trūkumas, bet su tuo esą susiduria visos švietimo sistemos, nes jos buvo paruoštos pramoniniam amžiui. Dabar, pasak specialistės, dėmesį reikia sutelkti į žmogiškas vertybes, nes sparčiai tobulėjant dirbtiniam intelektui ir kitoms technologijoms reikia ruoštis tai atsverti.
„Lankstumas, tolerancija, kritinis mąstymas – ypač svarbios savybės, kurias reikia ugdyti šiandien“, – pabrėžė L.Stulpinaitė-Benetė.
Kurias puses stiprintų?
Platformos „Vedliai“ įkūrėja Monika Katkutė-Gelžinė diskusijoje pasakojo, kad švietimo sistema šiandien jai pasitarnauja ir jos pačios darbe bei kasdienybėje.
„Švietimo sistema mane kaip žmogų visų pirma moko labai daug kantrybės tame, kad greitas sprendimas ar greitas pokytis nebūtinai lygus geram rezultatui, moko dar labiau įsiklausyti ir derinti tuos du polius – greitį ir įsiklausymą.
Tuo pačiu beveik kiekvieną dieną nustebina koks nors mokytojo ar mokinio pasiekimas, veiksmas, įžvalga ar patirtis – tikrai tai yra pagrindinė motyvacija nesustoti, nes mūsų pagrindinis rezultatas yra tvarus pokytis.
Startuoliškas mąstymas labai padeda negyventi vakarykščių problemų kontekste, nes atspirties taškas visada yra šiandien. Tai yra ne nostalgija, kaip buvo prieš dešimt, penkiolika metų, o tai yra vaikas, prieš kurį tu stovi šiandien, pasaulis, kuriame gyveni šiandien, ir tai, ką tu sakai, ką tu jam siūlai, yra geriausias spėjimas, kokį tu gali šiandien pasiūlyti“, – įsitikinusi M.Katkutė-Gelžinė.
Švietimo sistemą ji teigė matanti ir kaip galimą laboratoriją.
„Norėčiau, kad kiekvienas mokytojas pasiimtų daugiau to startuoliško mąstymo ir į klasę ateitų kaip į naują eksperimentą, naują bandymą. Nesakau, kad visada turi ateiti su šypsena – tai neįmanoma, nerealistiška ir net truputėlį nesveika, bet ateiti su mintimi: „Gerai, pabandome iš naujo“, – dėstė „Vedlių“ įkūrėja.
Anot M.Katkutės-Gelžinės, lankstumas, gebėjimas prisitaikyti, atsparumas šiame technologijų ir neapibrėžtumo amžiuje bus vienos stipriausių savybių, kurias mokykloje gali gauti mokiniai.
„Omnisend“ vadovas Rytis Laurinavičius savo ruožtu svarstė, kad Lietuvos švietimas yra labai dvejopas, ir kartu pristatė vieną svarbią iniciatyvą.
„Yra labai gerų mokyklų, kurioms vadovauja labai geri vadovai, yra labai nuostabių mokytojų. Ir yra labai blogų mokyklų, labai blogų vadovų ir labai blogų mokytojų – ir tai yra normalu“, – aiškino jis.
R.Laurinavičiaus teigimu, jo atstovaujami „Unicorns Lithuania“ jau įsteigė naują organizaciją, kuri išsikėlė tikslą Lietuvos švietimą padaryti nr. 1 visoje Europoje. Pasak jo, tą tikrai galima padaryti, tik reikia daugiau drąsos, dalijimosi ir gerųjų pavyzdžių nešimo į viešumą.
„Ką mes turime daryti? Mes turime daug gerų pavyzdžių, kurie šiandien sėdi pavėsyje – jie nekalba, jie nėra nešami ant pjedestalo, mes toliau verkiame ir akcentuojame tai, kas yra blogai.
Yra labai gerų mokytojų, labai daug gerų direktorių – mes stiprinsime visų pirma tų vadovų kompetencijas ir nešime juos ant pjedestalo. Reikia rodyti gerus pavyzdžius, nes jų yra tikrai pakankamai“, – tvirtino „Omnisend“ vadovas.
Į tai reaguodama ministrė R.Popovienė sveikino, kad tokio optimizmo šių dienų švietimui labai reikia.
„O kas jį gali sukurti? Mes patys. Žinoma, kad kiekviename darbe, o ypač švietimo sistemoje ir kiekvieno veikloje mes kiekvienas turime problemų, bet kiekvienas turime ir džiaugsmų. Turime, kaip aš sakau, pliusų ir minusų.
Netrukus bus trys mėnesiai, kaip aš esu šiose pareigose – tikrai stengiuosi su daug kuo susitikti, pasikalbėti su daugybe institucijų ir asociacijų, ir kai susitinkame aš visada prašau kalbėti ne tik apie problemas, bet ir apie teigiamus dalykus – ir pliusus, ir minusus jūsų darbe. Tada mes patys suklūstame, kad tikrai turime ir tų gražių dalykų, gražių darbų, nes ir patys esame tie stipriausi žmonės mokyklose“, – kalbėjo R.Popovienė.
Pasak L.Stulpinaitės-Benetės, Lietuvos švietime jau yra daug inovacijų, yra įvairių iniciatyvų, bet reikėtų jas visas pasiimti ir iškelti į aukštesnį lygmenį, išryškinant ir pilotines programas.
„Pavyzdžiui, individualus mokymas jau yra vykdomas kai kuriose mokyklose, yra labai sėkmingai sukurtos sistemos, yra startuoliai, kurie daro nuostabius mokymus, apmoko mokytojus“, – vardijo ji.
M.Katkutė-Gelžinė kalbėjo, kad žiūrint į tokį pasaulį, koks jis yra dabar, XXI amžiaus ekonomikoje sėkmingiau judės tie žmonės, kurie gebės susigaudyti, kaip veikia technologinis pasaulis ir pokyčiai. Tačiau be žinių ir gebėjimo susitvarkyti su savimi, be emocinių kompetencijų tai bus tik vienas didelis chaosas, pridūrė ji.
Pasak M.Katkutės-Gelžinės, ugdyti emocines ir technologines kompetencijas ir aktualizuoti patį švietimo procesą šiandien yra privaloma, ir svarbu jauną žmogų palydėti į pasaulį, kuriame jis turės veikti.
„Mano galva, Lietuva šiuo metu yra pavydėtinoje vietoje, nes mus geopolitinė situacija spaudžia į kampą nesnausti ir užsitikrinti, kad mūsų švietimo kokybė būtų numeris vienas, kad mes būtume globalūs žaidėjai tuo, ką kuriame, o ne užsidarytume savo sultyse“, – aiškino specialistė.
Ministrė R.Popovienė patikino, kad pozityvių pokyčių tikrai galima laukti, ir išskyrė svarbiausius savo pačios ir Vyriausybės prioritetus švietimo lauke.
„Mes startuojame su Vyriausybės programa, Vyriausybės priemonių planu, ir pagrindinis tikslas yra socialinio teisingumo užtikrinimas – lygios galimybės kiekvienam, kad visai nesvarbu, kur gyvename, tai nepriklauso nuo kultūrinio, ekonominio konteksto, šeimos finansinės padėties. Pagrindiniai tikslai yra nukreipti į tai“, – pažymėjo ministrė, tarp prioritetų išskyrusi ir emocinę aplinką.
„Būtent emocinės aplinkos stiprinimas yra vienas iš svarbiausių mano darbotvarkėje“, – pridūrė R.Popovienė.