Nors ministrė Raminta Popovienė siūlymą vertina palankiai ir pabrėžia tokių diskusijų svarbą, pati švietimo bendruomenė į raginimą sutrumpinti mokslo metus žvelgia skirtingai.
Skeptikų manymu, trijų mėnesių pertrauka nuo mokymosi vaikams yra per ilga, todėl atsiranda rizika prarasti tam tikrus įgūdžius, o atėjus rugsėjui gali pasimatyti ir prastėjantys mokymosi rezultatai. Pažymima, kad verčiau jau reikėtų ne trumpinti mokslo metų laiką, o spręsti problemas, kurias ir įvardija šio tikslo siekiantieji.
Savo ruožtu idėją palaikantys mokytojai ragina pasižiūrėti į realybę – esą kelios birželio savaitės bent jau valstybinėse mokyklose dažnai virsta tiesiog didžiuliu chaosu.
Ant stalo deda argumentus
Ministrė R.Popovienė ketvirtadienį tikino, kad idėja mokyklas vasarą palikti greičiau yra tikrai gera ir turinti logikos, todėl diskusijos dėl mokslo metų sutrumpinimo turi vykti.
„Mes jau kalbėjome, buvome susitikę (su profsąjunga, – aut.past.) prieš gerą mėnesį, tai tikrai neatmetame tokios tikimybės. Reikia diskutuoti, nes ir egzaminų išsitęsusi sesija labai komplikuoja ugdymosi procesą, ir klimato kaita – ir karšta, ir ne visur dar sąlygos yra mokyklose, kondicionieriai – tai čia yra toks kompleksinis sprendimas“, – portalui Lrytas sakė R.Popovienė.
Tačiau, pasak ministrės, jis nebus ir labai lengvas.
„Reikia žiūrėti ir į ugdymo proceso valandas, ir į tą užtikrinimą, ir į pedagogų darbo užmokestį, bet diskusijas tikrai galime pradėti“, – aiškino ŠMSM vadovė.
Paklausta, kokia galėtų būti optimali mokslo metų pabaigos data, R.Popovienė pabrėžė, kad kalbėtis reikės ir apie tai – ar koncentruotis į vieną savaitę, ar į dvi.
Vienos iš profsąjungų pasiūlymui palankumą rodo ne tik dabartinė, bet ir buvusi švietimo ministrė, konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Irgi kalbėjome su profsąjungomis šiuo klausimu. Netgi į tą susitarimą su profsąjungomis, kurį buvome pasirašę rugsėjo pradžioje, buvo įdėtas vienas niuansas būtent dėl diskusijų ir galimybių trumpinti mokslo metus.
Aš girdžiu tą logiką, kad paskutinėmis savaitėmis ir mokinių dėmesingumas visiškai kitoks, ypač jeigu yra ir klimato aplinkybės, tokios kaip karščio bangos, mokyklos ne visos yra tam tinkamai pritaikytos, patys mokytojai sako, kad tai labiau yra mokymo proceso imitavimas, o ne tikras mokymasis. Tai tikrai, manau, galima tokia diskusija“, – portalui Lrytas sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovė.
Pasak R.Morkūnaitės-Mikulėnienės, mokytojai šio sprendimo labai laukia.
„Moksleivių sąjunga, matyt, irgi, bet tikrai buvau gana arti to sprendimo. Kadangi laiko buvo mažai, kad nebūtų skubos, palikome tą užuominą susitarime su profsąjungomis, kad būtų grįžta prie šito klausimo“, – kalbėjo eksministrė.
Klaipėdos Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, LŠDPS pirmininko pavaduotoja Lilija Bručkienė poreikį sutrumpinti mokslo metus mato dėl kelių esminių priežasčių.
Pirmoji – mokyklose, jos teigimu, nėra patalpų, kuriose vienu metu būtų galima sėkmingai vykdyti ir ugdymo procesą, ir valstybinius brandos egzaminus (VBE).
„Kadangi dabar VBE yra ir 11-oje, ir 12-oje klasėje ir beveik visi jie sukelti į birželio mėnesį, jie vyksta vos ne kas antrą dieną, ir yra ugdymo įstaigų, kur vos ne 10–15 egzaminų vyks tose patalpose.
Tuo metu negali vykti ugdymo procesas, turi būti absoliuti tyla, ribotas skaičius mokytojų. O mokytojai dalyvauja tie patys, kurie turėtų vykdyti ir ugdymo procesą, ir užtikrinti tvarką. Vadinasi, kad kažkas nukenčia, ir akivaizdu, kad nukenčia ugdymo procesas“, – įsitikinusi L.Bručkienė.
Pasak lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos, tie tikslai, kurie buvo deklaruoti tam, kad pagerėtų ugdymo procesas ir ugdymo kokybė, šiandien nėra pasiekiami.
„Kitas dalykas – tuo metu vaikai turi būti užimti, ir tada problemos sprendžiamos įvairiai. Vienaip jos sprendžiamos miestuose, kur dar galima juos išsivesti į muziejų ar sugalvoti edukacijų, bet ką daryti regionuose, kur tu turėsi išsivesti 15-kai dienų, kai yra viena lankytina vieta? Sunkiai įsivaizduojama, ir taip atsiranda ugdymo proceso imitavimas“, – portalui Lrytas tvirtino L.Bručkienė.
Mokytoja atkreipė dėmesį, kad dalis vyresnių klasių moksleivių vos prasidėjus vasarai imasi sezoninių darbų, dar kitiems tėvai neša pamokas pateisinančius raštelius, nes vaikus tiesiog išsiveža atostogauti, todėl klasės gali būti ir pustuštės.
„Tai ta mokslo metų pabaiga, ypač antra birželio pusė, lieka labai chaotiška“, – vertino L.Bručkienė.
Dar viena priežastis, kodėl reikėtų trumpinti mokslo metus, pasak pedagogės – mokyklose vasarą neužtikrinamos higienos normos.
„Labai nedaug kur yra kondicionierių ir temperatūra kabinetuose kartais pakyla ir gerokai virš 30-ies laipsnių. Išsėdėti visą dieną vaikams su mokytojais tokioje aplinkoje yra labai sudėtinga, sutvarkyti tai kainuotų papildomai labai nemažą sumą lėšų, ir mes suprantame, kad to nepadarysi nei per metus, nei per dvejus.
Čia kompleksinės problemos, kurios visiškai nesprendžia tų iššūkių, dėl kurių buvo ilginti mokslo metai“, – akcentavo LDŠPS pirmininko pavaduotoja.
L.Bručkienė turi atsaką ir tiems, kurie galvoja, kad mokyklų pastatus tiesiog galima pritaikyti prie besikeičiančių oro sąlygų, ir problema automatiškai išsispręs.
„Mokslo metai buvo prailginti 2017 metais, tai praėjo beveik dešimtmetis – ar sutvarkė? Jeigu per dešimtmetį nesutvarkė, kai dar nebuvo globalių iššūkių, tai tikėtis, kad dabar sutvarkys, kai reikia dalį lėšų skirti visai kitiems mūsų gyvybiniams poreikiams, yra mažų mažiausiai naivu.
Mes galime šnekėti, kiek norime, bet pasižiūrėkime į realybę. Taip šneka arba nedirbantys mokyklose, arba dirbantys privačiose ugdymo įstaigose, kur ugdymo sąlygos iš esmės skiriasi, nes materialinės galimybės kitokios. O didžiųjų valstybinių mokyklų mokytojai, matydami šitas situacijas, idėjai pritaria.
Galų gale jie pavargo, kad vienu metu reikia būti ir vertintoju, ir užimti vaikus, ir sugalvoti, kur juos nuvesti, ir dar turiningai su jais kažką nuveikti“, – aiškino pedagogė.
Pasak jos, nors šiemet pokyčių tikėtis jau per vėlu, gerai, kad visuomenėje dėl mokslo metų trukmės prasideda diskusijos.
„Aišku, jas vienaip mato mokytojai praktikai, kitaip mato tėveliai, kurie įsivaizduoja ugdymo įstaigas vos ne kaip darželius, į kuriuos atveda saugiai palaikyti vaikus, nes neturi jų kur dėti ir per daug negalvoja apie ugdymo kokybę, dar kitaip galvoja kai kurie švietimo politikai, bet diskusijos bet kuriuo atveju yra sveika.
Reikia tikėtis, kad nustosime imituoti mokymąsi, ir jeigu nepavyksta organizuoti ugdymo proceso, gal galima būtų dalį lėšų nukreipti į neformalųjį ugdymą ir užimti vaikus iš anksto žinant, kad jiems bus ne pamokos, o, pavyzdžiui stovyklos?
Reikia tiesiog apie tai diskutuoti, ir kadangi ir tėvai, ir vaikai mato tą ugdymo proceso imitavimą, vėl kalti lieka mokytojai, kad jie nedirba, nors jiems visiškai nesudaromos sąlygos dirbti“, – dėstė L.Bručkienė.
Trys mėnesiai – per daug?
Kai kurie švietimo lauko dalyviai nepritaria tam, kad mokslo metai sutrumpėtų. Istorijos mokytojas, Šeimų asociacijos valdybos narys Antanas Jonušas įsitikinęs, jog ilga pertrauka tarp mokymosi turi neigiamą poveikį mokinių pasiekimams.
„Jeigu mes norime, kad mokiniai būtų raštingi, kad jų matematinis, kalbų, istorinis raštingumas kažkaip neišgaruotų, neturėtume turėti didelio tarpo. Yra ir mokslinių duomenų, įrodančių, kad jeigu tris mėnesius visiškai atjungi smegenis nuo mokymosi, paskui užtrunka ilgiau, kol grįžti prie to ritmo, žinių, įgūdžių“, – dėmesį atkreipė A.Jonušas.
Jis taip pat prisiminė argumentus, dėl ko anksčiau buvo nuspręsta prailginti mokslo metus.
„Pagrindinis motyvas buvo tas, kad Lietuvoje yra mažiau mokymosi dienų, lyginant su kitomis šalimis, ir jei mums rūpi pasiekimai, yra tiesioginė koreliacija tarp mokymuisi skiriamo laiko ir pasiekimų. Tai yra – jeigu nori kažko išmokti, turi skirti laiko.
Man atrodo, tai yra gerai. Mes turime rūpintis mokinių galimybe išmokti, sėkmingai baigti mokyklą, pasirinkti savo ateities kelią“, – sakė A.Jonušas.
Dabar, pasak mokytojo, argumentai, kuriais siūloma trumpinti mokslo metus, apeliuoja į problemas ir iššūkius, o tada iš karto siūlomas sprendimas, pametant priežastį, kodėl mokslo metai buvo prailginti.
„Kalbama apie patalpų pritaikymą mokymuisi, kai yra karšta, ir tai tikrai Lietuvoje yra problema – seni pastatai, šildymo ir vėdinimo sistemų nebuvimas. Tai yra iššūkis, tą reikia spręsti, bet realiai nerenovuotuose pastatuose karšta jau yra nuo gegužės mėnesio.
Mano klasėje jau nuo kovo, kai atsisuka saulė, yra karšta, ir turi arba mokytis karštyje, arba naudoti vėdinimo sistemas, kurias mes po truputį įsirenginėjame“, – aiškino A.Jonušas.
Jis taip pat įžvelgė problemą dėl egzaminų suderinimo su ugdymo procesu, tačiau akcentavo, kad čia reikia ir atskirų sprendimų.
„Manau, kad yra didžiulė bėda, jei egzaminų centrais tampančios mokyklos nebegali tęsti ugdymo proceso visiems. Aš siūlyčiau ne svarstyti mokslo metų trumpinimą, o dėti ant stalo problemas ir ieškoti sprendimo būdų – birželio organizavimas, egzaminų centrų veikimas, ugdymo proceso nenutrūkstamumas birželį“, – siūlė istorijos mokytojas.
A.Jonušas jau girdėjo pasvarstymų, esą birželio mėnesį ugdymo procesas mokyklose tik imituojamas, tačiau pats su tuo griežtai nesutiko – pasak pedagogo, gerosiomis patirtimis šioje vietoje galėtų pasidalinti tikrai ne viena mokykla.
„Kai šis argumentas sakomas, jaučiuosi, kad tai neatstovauja manęs. Birželis mano mokyklose yra išnaudojamas kūrybiškai, lanksčiai, praktikoms. Mano mokiniai Valdorfo mokykloje nuo devintos klasės vasarą turi trijų savaičių trukmės praktikas, kurios iš dalies patenka į tą prailgintą trukmę.
Tai, manau, yra didžiulės vertės veiklų ir vasarą – ar tai būtų birželio pirma pusė, o gal tai būtų rugpjūčio antra pusė“, – kalbėjo jis.
Tiesa, A.Jonušo teigimu, mokyklos ir pačios turi teisę ugdymo planą reguliuoti pagal savo poreikius – pavyzdžiui, gali koreguoti atostogų tvarkaraštį.
„Kai kurios mokyklos suintensyvina mokymąsi, kad pradėtų atostogauti anksčiau, yra mokyklų, kurios rugpjūčio antroje pusėje jau mokosi. Tai mokyklos turi tą lankstumą, bet svarbus yra mokymuisi skirto laiko kiekis, kad mokiniai skirtingose mokyklose nenukentėtų dėl mokyklos sprendimo sutrumpinti mokslo metus, kad jie gautų tą pačią kokybę ir užtikrintume lygias galimybes mokiniams siekti ir pasiekti kiek įmanoma tų pačių rezultatų“, – tvirtino istorijos mokytojas.
Kad nereikėtų trumpinti mokslo metų galvoja ir „EDU Vilnius“ vadovė Unė Kaunaitė.
„Jei mokslo procesas birželį yra problematiškas dėl egzaminų, tai ne mokslo metai trukdo egzaminams, o egzaminai trukdo mokslo metams. Ir darbo grupę tokiu atveju turi sudaryti ne tam, kad svarstytų, kaip sutrumpinti mokslo metus, o kad persvarstytų egzaminų pobūdį ir vykdymą. Nes mokslo metų trukmė daro poveikį daugiau nei trims šimtams tūkstančių mokinių.
Šiemet birželis yra absurdiškai sudėtingas, nes dar prisidėjo vienuoliktokų tarpiniai – ne tik šiųmetinių, bet ir perlaikančių praėjusių metų. Nesivelsiu dabar į ilgą tekstą apie tai, ar tarpiniai atitinka savo paskirtį (mano supratimu, tokie, kokie jie dabar yra, neatitinka), bet gal tada geriau jau atsisakyti jų, nei keisti mokymosi procesą visiems mokiniams?
Išplatintame tekste be jokio pagrindimo teigiama, kad pailginti mokslo metai nedavė trokštamų rezultatų. Remiantis kuo? Kitoje pusėje yra ne vienas didelio masto tyrimas, rodantis, kad per ilgas vasaros atostogas mokiniai praranda nemažą dalį to, ką išmoksta“, – feisbuke rašė U.Kaunaitė.
Pasak „EDU Vilnius“ vadovės, mokslo metų trumpinimas taip pat užkraus papildomą finansinę naštą tėvams, mokantiems už stovyklas ar būrelius.
„Kol kitos šalys pradeda mokslo metus rugpjūtį arba baigia liepą ir diskutuoja, kad net tai yra per ilga pertrauka, mes taip lengvai sakom, kad mintis trumpinti mokslo metus yra... gera? Ar birželį karšta? Taip. Bet ir namuose karšta, ir rugsėjį vis dažniau karšta... O mokymosi formos gali būti pačios įvairiausios. Pavyzdžiui:
* Mokykimės už mokyklos ribų;
* Sukelkim dalį kūno kultūros pamoką į birželį, paverskim išgyvenimo gamtoje / ekstremaliose situacijose dienomis;
* Pagaliau įgyvendinkim normalią socialinių-pilietinių valandų sistemą;
* Sukurkime sistemą, kai egzaminų nelaikantys gimnazijų mokiniai (devintokai ir dešimtokai) keliauja į profesines mokyklas ir t.t.
Tai tik idėjos. Nesu nė vienos iš jų rimtai apsvarsčiusi, tik bandau parodyti, kiek mokymosi alternatyvų yra – ir dar daugiau. Ir būtent apie jas turėtų pirmiausia galvoti švietimo politikai ir administratoriai.
Jei taip trukdo egzaminai, gal geriau pergalvokime jų sistemą, persvarstykime, ar tikrai jie neturėtų būti atskirti nuo stojimų, peržiūrėkime nelogišką mokyklos struktūrą (kai vidurinio ugdymo programa nesutampa su gimnazijos struktūra ir dėl to visi tampa egzaminų įkaitais)...
Padarykim dar daug daug kitų namų darbų prieš imdamiesi paties lengviausio. Nes sutrumpinti yra lengva. O aš iš arti mačiau, kaip sunku yra pailginti. Labai siūlau tokio sprendimo nedaryti lengva širdimi“, – teigė U.Kaunaitė.