Portalo Lrytas organizuotame didžiausiame švietimo forume „Švietimo kodas“ pranešimą „Kada dirbtinis intelektas pakeis mokytojus“ pristatęs „Erudito“ licėjaus vadovas ir įkūrėjas doc. dr. Nerijus Pačėsa teigė, kad šia tema kalba jau dešimtmetį. Jei ilgą laiką daugelis tai laikė moksline fantastika, tai dabar žmonės suklūsta.
„Pastarieji metai buvo proveržis, kai atsirado chatGPT ir kiti dirbtinio intelekto įrankiai, kurie sparčiai tobulėja ir keičiasi. Natūralu, pradėjome suprasti, kad tai – mūsų gyvenimo dalis“, – sakė N.Pačėsa.
Kokia DI ateitis mokykloje?
Dirbtinis intelektas gali ne tik padėti paruošti skaidrių pristatymą ar klausimyną mokiniams. Tai – rimtas pagalbininkas, galintis pakeisti tai, kaip įsivaizduojame mokytojo darbą.
„Esu klausęs nemažai pranešimų žmonių, kurie apie dirbtinį intelektą išmano n kartų geriau negu aš. Labai dažnas jų patarimas – su dirbtiniu intelektu turi bendrauti kaip su intelektualiu pašnekovu, bendradarbiu. Jis lygiai taip pat mokosi, bando geriau suprasti jūsų poreikius ir gali padėti vis geriau.
Didžiausia dirbtinio intelekto vertė mokykloje, kad galime pasiekti tai, apie ką visada svajojome darbe su vaikais – personalizuoti turinį. Tai yra be galo sunku, bandymų buvo visokių, bet dažniausiai tai pasibaigdavo atskirai paruoštomis užduotimis. Gabesniems mokiniams duodame kažką sunkiau, o silpnesniems parenkame, kas jiems aiškiau“, – kalbėjo N.Pačėsa.
Tuo metu didelius informacijos kiekius greitai apdorojantys DI įrankiai gali sukurti užduotis, asmeniškai pritaikytas pagal kiekvieno mokinio poreikius ir gebėjimus.
„Taip, tą padaryti klasėje nėra paprasta, reikia turėti prietaisų, bet savarankišką namų darbą galima organizuoti labai personalizuotai.
Be abejonės, mes galime ženkliai išplėsti ugdymo turinį, tai ką atsinešame į pamoką. Žmogiškos galimybės yra labai ribotos ir jei mes norime kokybiškai pasiruošti kiekvienam užsiėmimui, tai ilgai netempsime.
Mes pagaliau gavome draugą, kuris sako: „Ei, aš daug galiu padaryti. Tu tik tinkamai suformuluok, ko tau reikia“, – sakė N.Pačėsa.
Jis tęsė, kad dirbtinis intelektas sukuria galimybes į ugdymo procesą lengviau integruotis mokiniams, kurie negali dirbti tokiu pačiu tempu, kaip dauguma jų klasiokų. Pavyzdžiui, egzistuoja sprendiniai, kurie iš esmės pakeičią regėjimo ar klausos negalią turinčių vaikų gyvenimą.
„Kol kas bendrajame ugdyme su tuo nelabai susiduriame, bet tie, kas specializuojasi, jau taiko tuos įrankius. Reiškia, visiškai netolima ateitis, kai mes galėsime paprasčiau išspręsti įtraukiojo ugdymo klausimus. Ir tam pasitarnaus dirbtinis intelektas“, – pasakojo N.Pačėsa.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad mokykloje netrūksta administracinio darbo. Kartais mokytojai skundžiasi, kad ataskaitų pildymui skiria daugiau laiko nei darbui klasėje. Su dirbtinio intelekto pagalba ir naujų sistemų diegimu ši našta turėtų apskritai nukristi nuo mokytojų pečių.
Nuostabi pamoka – per 3 minutes
Ir šiandien mokytojų naudojamos ugdymui skirto turinio platformos jau bando įskiepyti DI. Tiesa, sistemos lietuvių kalba nėra taip stipriai išvystytos, aukštesniu lygiu pasižymi turinys anglų kalba.
Londone vykstančioje edukacinių technologijų parodoje nuolat besilankantis N.Pačėsa pasakojo stebintis, kaip keičiasi dirbtinio intelekto taikymas ugdyme. JAV ir JK yra labai daug pažangių sistemų, kurios per kelias sekundes suplanuoja pamoką. Mokytojui tereikia duoti instrukcijas, pasiūlyti patobulinimų.
„Maždaug per 3 minutes jūs galite turėti nuostabią pamoką, kur bus įvairių linkų į video ir kitą medžiagą. Jeigu savo klasėje turite pakankamai įrangos, galite padaryti nuostabią pamoką.
Tai yra nerealu, jums sutaupo beprotiškai daug darbo, kuris iš principo yra techninio pobūdžio. Surinkti, analizuoti informaciją, sudėti ją į kažkokius formatus, nušlifuoti... Dar norisi, kad mokiniams būtų įdomu, animacijos reikia įdėti. O ką kalbėti apie tinkamo video suradimą. Taigi įvesite į paiešką ir gausite tūkstančius rezultatų. O čia iš karto pasiūlo kažką tinkamo.
Tai yra nepaprastai stiprus žingsnis į priekį. Mokytojai, kurie tą naudoja gali tapti supergalingais mokytojais“, – sakė N.Pačėsa.
Apibendrinant, automatizacija pedagogo darbą padarytų žymiai našesnį.
Be to, DI įrankiai gali aktualizuoti mokymo turinį. Tokiu būdu namų darbai gali virsti ne kančia , o įtraukiančia veikla, kuri mokiniui bus įdomesnė net už kompiuterinius žaidimus.
Tiesa, ekspertai susirūpinę, kad jaunimas daug laiko praleidžia prie ekranų. Nuo technologijų nepabėgsi, tad N.Pačėsa siūlo pridėtinės vertės nekuriančias veiklas keisti vertingais užsiėmimais.
„Žaidimai, sėdėjimas socialiniuose tinkluose, betikslis browsinimas. Jei kiekvienas savo screen time‘ą pakontroliuotume, sudėtume tas valandas, tai pasišiauštų plaukai, ypač tiems, kurie aktyvesni socialiniuose tinkluose. Kiti net išjungia tą skaitiklį, kad nematytų, nenervintų tos valandos. Mes tą laiką turime kompensuoti, pakeisti kokybišku santykiu su ekranu“, – patarė N.Pačėsa.
Reikia išmintingo mokytojo
„Erudito“ licėjaus vadovas pastebėjo, kas DI įrankius pritaikyti bandantys pedagogai susiduria su keliai iššūkiais. Kliūva jo gebėjimas pateikti informaciją lietuvių kalba, o ir turinys nebūtinai pritaikytas prie mūsų ugdymo programos.
„Reikia išmintingo mokytojo. Tu negali visą semestrą važiuoti tik su dirbtinio intelekto pagalba, nes jis puikiai žino mūsų programą, duos atsiskaitymus mokiniams, individualizuos, diferencijuos ir taip toliau.
Taip nebus. Mokytojo pastangų vis tiek reikia, bet pagalbą gali turėti ir su tomis platformomis, kurios kalbos nėra tiek ištobulinusios. Yra vertėjai, yra jūsų pačių išmintis, kuri gali padėti duoti gerą turinį pamokai“, – akcentavo N.Pačėsa.
Jis pridūrė, kad DI sprendinius galima pritaikyti net fizinio raštingumo ugdyme, pavyzdžiui, kuriant sveikos gyvensenos ir fizinio aktyvumo planus.
DI ir mokytojo sąjunga
Bet ar dirbtinis intelektas gali visiškai pakeisti mokytoją? „Gal vieną dieną sakysime: „Durys ten, čia jau stovi robotas, kuris viską daro puikias. Jis gali greitai atsakinėti į kiekvieną mokinio klausimą, jam pritaikyti turinį, duoti atsakymus, jo galvoje telpa visas pasaulis, kurio niekada nesutalpintum mokytojo galvoje“.
Gal taip ir nutiks? Mes nežinome. Bet kol kas matau aiškią tendenciją, kad dirbtinis intelektas ir mokytojas gali sudaryti stiprią sąjungą, kuri pakelia mokymąsi į visiškai kitą lygį“, – dėstė N.Pačėsa.
Mokytojas sugeba pažinti vaiko asmenybę ir sukurti empatišką santykį. Tai – dalykai, kurių dirbtinis intelektas šiuo metu dar negali pakeisti. Žmogus turi ir daugiau pranašumų.
„Kritinio mąstymo formavimas, kai mums reikia provokuoti nestandartinę diskusiją, mąstyti čia ir dabar atsakant į klausimus – tą kol kas žmogus gali daryti geriau nei mašina. Bet ten, kur mums reikia informacijos, jos įtvirtinimo sprendinių, tai dirbtinis intelektas darys geriau nei žmogus.
Tai reiškia, kad mokytojas turi šiek tiek pakeisti savo elgseną pamokos metu, labiau orientuotis į mąstymo ugdymą, o ne informacijos davimą ir patikrinimą, kaip greitai ir gerai pavyksta ją atkartoti.
Kaip minėjau, dirbtinis intelektas gali personalizuoti mokymąsi, bet taikymo prasme, kai ieškome aktualių kontekstų, jis nėra toks geras. Tačiau mokytojas gali sukurti tuos kontekstus, kurių reikia žinių pritaikymui.
Jeigu mes norime, kad mokiniai įsitrauktų į grupinį darbą, kol kas dirbtinis intelektas čia sunkiai padės. Tai – mokytojo laukas. Bet jei mes norime labai aukšto efektyvumo mokantis individualiai – dirbtinis intelektas yra puikus įrankis. Tikrai atsiras tendencija, kai stiprės mokymosi namuose lūkestis. Tėvai labai greitai atras tą gėrį, ką gali padaryti dirbtinis intelektas ir sakys: „Nuostabu! Vaikas taip sparčiai mokosi!“
Savo praktikoje turime ne vieną atvejį, kai namie besimokę vaikai ateina į trečią ar penktą klasę. Adaptacijos, integracijos prasme būna didžiuliai iššūkiai, beprotiška trauma vaikui. To tėvai nesupranta. Reiškia, šito pakeisti mašinos kol kas negali, čia yra žmogaus sfera“, – pasakojo N.Pačėsa.
Jis pridūrė, kad kultūriniai kontekstai ir vertybiniai niuansai irgi yra dalykai, kuriuos sugeba pajausti mokytojas, bet nepajėgia dirbtinis intelektas.
Šis taip negali mokiniui parodyti asmeninio pavyzdžio, pasidalinti istorijomis iš savo patirties.
„Po truputį ryškėja kitoks mokytojo vaidmuo, kurio, manau, nemažai yra ir dabar. Mes jau seniai kalbame, kad reikia keisti mokytojo vaidmenį klasėje, turime daugiau dėmesio sutelti ne į žinių perteikimą ir atkartojimą, bet į gebėjimų, kompetencijų ugdymą“, – aiškino N.Pačėsa.
Ragina prisitaikyti prie pokyčių
Jis pasakojo, kad jau dabar kalbų pamokoms vadovauti gali robotai, kurie puikiai koreguoja mokinio tarimą, geba pataisyti jo minties klaidą. Tačiau tai nereiškia, kad mokytojui nebėra vietos.
„Bet ar robotas galėtų savarankiškai pravesti visą pamoką? Aišku, kad ne. Turbūt, po keliolikos minučių jis gulėtų ant šono ir siųstų SOS pranešimus, kad jį reikia vėl pastatyti“, – situaciją šaržavo N.Pačėsa.
„Mokymasis be mokytojo yra neįmanomas. Bet aš lygiai taip pat neįsivaizduoju mokytojo, kuris šiandien gyvena mintim, kad tai ne man, čia bus kažkada kažkur kitur, kitame pasaulyje, o aš dirbsiu kaip dirbęs. Manau, šitie mokytojai tikrai bus pakeisti.
Pakeisti tų, kurie geba dirbti santykyje su dirbtiniu intelektu ir gali pakelti ugdymą į kitą lygį. Mes galime visiškai kitaip organizuoti ugdymą, visiškai kitaip sukurti turinį ir visiškai kitaip generuoti mokinio sėkmę“, – reziumavo N.Pačėsa.