Mokytojų rengimui ir naujų specialistų pritraukimui valstybės mastu jau ne vienerius metus skiriamas išskirtinis dėmesys. Edukologijos krypties studijas siūlo ne viena šalies aukštoji mokykla, išeičių, kaip paruošti daugiau pedagogų, ieško ir sprendimų priėmėjai, o darbdaviai pedagogus graibsto jau pirmuosiuose studijų kursuose.
Šiandien galime matyti jau ir visai šviežių sėkmės pavyzdžių – matematikos mokytoju ketinantis tapti antrakursis Ernestas papasakojo, kokių galimybių ir pats sulaukia universitete.
Kokie keliai šiuo metu atsiveria pasirinkus pedagogiką ir kaip apie šias studijas atsiliepia patys švietimo lauko dalyviai?
Išskyrė ryškiausias tendencijas
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) kaip vieną iš pagrindinių prioritetų šią kadenciją mato būtent naujų mokytojų pritraukimą į ugdymo įstaigas.
„Mokytojų rengimui skiriame ypatingą dėmesį – skatiname kuo daugiau jaunuolių rinktis šios krypties prioritetines studijų programas ir pretenduoti į kelis šimtus eurų siekiančias stipendijas, kurias gauna pedagogikos studentai.
O rinktis tikrai yra iš ko: įvairias pedagogikos studijas siūlo net 12 aukštųjų mokyklų, be to, šios studijos gausios praktikos, kurią galima atlikti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio mokyklose“, – tvirtina švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Regina Valutytė.
Pedagogikos studijų privalumus garsiai vardija ir pačios aukštosios mokyklos. Pavyzdžiui, Vilniaus kolegija šiandien studentams siūlo tris skirtingas pedagogikos krypties studijų programas – vaikystės pedagogiką, pradinio ugdymo pedagogiką bei šokio pedagogiką.
Pasak kolegijos Edukologijos katedros vedėjos dr. Linos Pečiulienės, norinčiųjų studijuoti pastaruoju metu daugėja, kartu ji išskyrė ir vieną vyraujančią tendenciją.
„Žmonės labiau renkasi sesijines studijas – dėl to, kad trūkstant pedagogų kartais dar net nepradėję studijuoti jie jau gauna darbo pasiūlymų, ypač, jeigu renkasi vaikystės pedagogikos programą.
Arba, tarkime, jei žmogus dirba ugdymo įstaigoje padėjėju, pastebėję jo gebėjimus būtent kolegos, administracija paskatina stoti, pasimokyti“, – pasakojo Edukologijos katedros vedėja, kaip reikšmingą pedagogikos studijų pliusą įvardijusi ir skatinamąsias stipendijas tam tikras studijų programas pasirinkusiesiems.
„Jauni žmonės irgi turi poreikių, tad yra noras derinti studijas su darbu ir sesijinės studijos daliai žmonių atrodo patrauklesnės. Iš kitos pusės, matome dar vieną tendenciją, kad pedagogiką dažnai renkasi ne tik ką tik mokyklą baigę jaunuoliai – kiti galbūt jau turi vieną išsilavinimą, galbūt yra ir karjerą padarę ar studijavo kitur, ir suprato, kad visgi pedagogika yra jų kelias, tai sesijinėse studijose tikrai turime įvairias grupes“, – aiškino L.Pečiulienė.
Pasak Vilniaus kolegijos atstovės, į praktikas atėję studentai darbo pasiūlymų taip pat sulaukia gana greitai.
„Jeigu mokyklos ar darželiai pamato, kad jaunas žmogus turi potencialą, tikrai stengiasi privilioti ir pasiūlyti galimybę darbą derinti su studijomis. Tikrai jaučiame tokį poreikį“, – prisipažino L.Pečiulienė.
Edukologijos katedros vedėjos teigimu, dažnai žmonės galvoja, kad pedagogikos kelias jiems gal ir būtų tinkamas, bet juos vis tiek kamuoja abejonės ar girdėti stereotipai. Ji įsitikinusi, kad geriausiai tas abejones prasklaido būtent praktinė patirtis.
„Rudenį kaip tik apsigyniau disertaciją – tyriau pasirinkusiųjų pedagogiką patirtis, tai tas lūžio momentas, kada jie suprato, kad tikrai pasirinko tai, ką nori, buvo tuomet, kai jie nueidavo į praktiką arba pradėdavo dirbti. Jie sugrįžo įkvėpti.
Kita vertus, būdavo žmonių, kurie tokios darbinės patirties neturėdavo, bet prisimindavo, kad, pavyzdžiui, vaikystėje mėgdavo žaisti mokytojus, kad mokydavo jaunesnius brolius, seses, draugus ar kaimynus, tai tokios patirtys, kai tu gali kitą žmogų ugdyti, užmegzti su juo ryšį, padeda atrasti pašaukimą“, – įsitikinusi L.Pečiulienė.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademija taip pat yra viena iš būsimųjų pedagogų kalvių. Tiesa, akademijos kanclerės pavaduotojas Mindaugas Nefas pripažino, kad kartais mitus apie mokytojo profesiją skleidžia ir patys pedagogai, todėl šiandien svarbu požiūrį į šią specialybę keisti iš esmės.
„Jaunas žmogus, kuris dvyliktoje klasėje renkasi, ką norėtų studijuoti ir ką veikti ateityje, susiduria su klausimu „ką tu dirbsi?“, ir jeigu renkiesi pedagogines studijas, natūralus atsakymas, kad aš būsiu mokytoju.
Dažnai mes ir patys pastebime, ir mūsų studentai sako, kad jie susiduria su mėginimais atkalbėti ar negatyviais pasakymais iš savo artimos aplinkos. Taip pat susiduriama su negatyviomis reakcijomis ir iš savo mokytojų, kas yra keisčiausia.
Tokie dalykai ne tik stebina, bet ir liūdina, nes jei siekiame prestižo, prestižą kurti reikėtų nuo savęs pačių, pagarbiau kalbėti apie savo profesiją ir nenukalbinėti jaunų žmonių, kurie ateityje bus mūsų kolegos mokykloje“, – pastebėjo M.Nefas.
Visgi, anot VDU Švietimo akademijos atstovo, pedagogikos studijas kur kas dažniau pasirenka tie, kurie nebuvo atkalbinėjami nuo šios profesijos ir jautė palaikymą iš savo aplinkos, taip pat tie, kurie savotiškai maištauja prieš tuos, kurie bandė juos nukreipti šalin nuo mokytojo kelio.
„Ir, manau, didesnė grupė yra tie, kurie kaip tik turėjo gerų ir įkvepiančių pavyzdžių, mokytojų, arba buvo padrąsinti savo artimiausios aplinkos, kad rinktųsi šias studijas“, – aiškino M.Nefas.
Įsidarbina jau ir pirmame kurse
VDU Švietimo akademijoje šiuo metu yra daugiausiai stojančiųjų į specialiąją pedagogiką (ypač logopediją), taip pat pradinio, ikimokyklinio ugdymo studijų programas. Visgi mokomojo dalyko pedagogiką vis dar renkasi per mažai studentų.
„O tokių mokytojų ir dabar trūksta daug, ir ateityje būtent jų daugiausiai trūks“, – pridūrė M.Nefas.
Kelerius pastaruosius metus pati VDU Švietimo akademija stebi norinčiųjų studijuoti pedagogiką skaičiaus augimą.
VDU Švietimo akademijos kanclerės pavaduotojo teigimu, pasiekę trečią ar ketvirtą kursą pagal specialybę įsidarbina jau praktiškai visi studentai. Pastebima, kad dalis jaunuolių jau pirmame kurse pradeda dairytis darbo arba patys sulaukia kvietimo.
„Vilniuje ir Kaune darbo vietų atsiranda ir jų visada egzistuoja, mokyklos bando spręsti tuščių vietų problemas ir dairosi net ir į pirmo kurso studentus. Tai jų įsidarbinamumo procentas yra labai didelis“, – tvirtino M.Nefas.
Ką svarbu žinoti?
Į pedagogiką šiandien galima žengti įvairiais skirtingais keliais. Norintieji gali rinktis bakalauro pedagogikos studijas iš karto baigus mokyklą, antras būdas – galima įgyti kurios nors srities bakalaurą ir tuomet metus ar ilgiau pasimokyti pedagogikos, o trečias kelias – studijuojant bet kurią kitą specialybę yra galimybė pasirinkti pedagogikos studijų modulį ar gretutines studijas.
Priklausomai nuo to, koks būdas žmogui priimtiniausias, skiriasi ir pačių studijų pobūdis. Pavyzdžiui, pasirinkus pedagogikos bakalauro studijas universitete ar kolegijoje studijuojama 3 arba 4 metus. Užbaigus studijas įgyjamas ugdymo mokslų išsilavinimas ir pedagogo kvalifikacija, kuri suteikia teisę mokykloje dirbti dalyko mokytoju.
Pedagogikos gretutinės studijos skirtos bakalauro studentams, kurie greta savo pagrindinės studijų programos (pvz., chemijos, matematikos) nori studijuoti ir pedagogiką.
Šią studijų programą gali rinktis studentai, kurių pagrindinės studijų programos susijusios su mokyklose mokomais dalykais. Užbaigus studijas įgyjama profesinė pedagogo kvalifikacija, kuri suteikia teisę mokykloje dirbti dalyko mokytoju.
Pažymima, kad aukštųjų mokyklų absolventai gali rinktis ir profesines pedagogikos studijas, kurios trunka 1–2,5 metų. Šios studijos suteikia profesinę pedagogo kvalifikaciją arba pedagogo kvalifikaciją ir mokomojo dalyko kompetencijas, į jas priimami jau turintieji kokią nors aukštojo mokslo kvalifikaciją.
Įgiję pedagogo kvalifikaciją, pedagogikos profesinių studijų absolventai gali dirbti mokykloje.
Dar vienas svarbus elementas – pedagogikos studentai taip pat gali gauti valstybės paramą. Siekiant pritraukti kuo daugiau studentų į šias studijas, ŠMSM skiria finansines paskatas prioritetines pedagogikos studijų programas (matematikos, lietuvių kalbos ir literatūros, prancūzų ir vokiečių kalbų, fizikos, chemijos, biologijos, istorijos, geografijos, IT, pradinio ugdymo ir specialiosios pedagogikos specializacijas) pasirinkusiems studentams.
Įstojus į valstybės finansuojamas prioritetinių pedagogikos specializacijų bakalauro ar gretutines studijas, studentai turi galimybę kas mėnesį gauti 455 eurų dydžio stipendijas. Šiemet tokios stipendijos paskirtos 562 pirmakursiams.
Prioritetinių pedagogikos specializacijų baigiamojo kurso bakalauro ar gretutinių studijų ir profesinių studijų studentai kas mėnesį gali gauti 770 eurų stipendijas.
Ši parama numatyta tiems, kurie sudaro sutartį su savivaldybe ar mokykla ir įsipareigoja baigus studijas ten dirbti ne trumpiau kaip 3 metus per 5 metų laikotarpį, ne mažiau kaip 0,7 etato. Šiais mokslo metais tokias stipendijas gauna beveik 100 būsimų mokytojų.
Lietuvoje mokytojus ir kitus švietimo specialistus ruošia įvairiuose šalies miestuose išsidėsčiusios aukštosios mokyklos – universitetai ir kolegijos.
Įvairias pedagogikos studijas siūlo šie universitetai: Vytauto Didžiojo universitetas, Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas, Klaipėdos universitetas, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Lietuvos sporto universitetas, Mykolo Romerio universitetas, Vilniaus dailės akademija.
Pedagogikos studijas galima rinktis ir kolegijose: Kauno kolegijoje, Klaipėdos valstybinėje kolegijoje, Panevėžio kolegijoje ir Vilniaus kolegijoje.
Nauja matematikos mokytojus rengianti programa jau sulaukė sėkmės
Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultete esančią Matematikos mokymo ir edukometrijos studijų programą pasirinkęs antrakursis Ernestas Mickelevič prisiminė, kad apie mokytojo darbą pats būdamas mokyklos suole negalvojo, tačiau besiruošdamas brandos egzaminams suprato, kad su matematika turi kur kas artimesnį ryšį, nei atrodė iki tol.
„Tiesiog pradėjo traukti pats dalykas – pažiūrėjau, kad patinka, kad sugebu, tai buvo lyg kažkoks matematinio pasaulio atradimas. Taip ir atsirado viduje ta mintis, kuri išaugo taip, kad dienai prieš užsidarant LAMA BPO sistemai pakeičiau savo visus pasirinkimus ir pirmoje vietoje įrašiau matematikos pedagogiką.
Kodėl pedagogika? Aš mėgstu žmones, mėgstu vaikus, nuolat buvau tame katile su bendruomene ir man patinka mokyti. Kai pats užsidegiau matematika, kilo vidinis noras, kad noriu tomis žiniomis dalintis“, – tvirtino Ernestas.
Pasak jo, nors pirmi mėnesiai studijuojant buvo nelengvi, motyvacija nebuvo dingusi nė akimirkai.
„Tikrai nieko blogo neįvyko ir nebuvo minčių, kad kažkas man nepatinka. O dabar, kai atsirado ir įvairių pedagoginių modulių, apskritai puiku“, – aiškino antrakursis.
Ernestas svarstė, kad galutinė jo karjeros stotelė greičiausiai bus mokykla, nors ir neatmeta, kad gyvenime dar gali nutikti visko.
„Bet kol kas yra tikrai tvirtas apsisprendimas“, – patikino vaikinas.
Pasak studento, ir patys dėstytojai labai stengiasi, kad būsimi mokytojai kuo daugiau tobulėtų – studentai nuolat kviečiami į įvairias konferencijas, gali dalyvauti seminaruose, tobulėti ir išvykstant pastudijuoti į užsienį.
Paklaustas, kaip jauną žmogų paskatinti rinktis mokytojo kelią, Ernestas pabrėžė, kad pirmiausia norą savyje turi atrasti pats žmogus.
„Dažnai į pedagogiką žiūrima per tą prizmę, kad čia sunku, neapsimoka, bet kai sutinku pedagogikos studentus, galiu pasakyti, kad jiems tai tikrai nesvarbu ir mitai jų neveikia – jie turi vidinį norą ir siekia to, ką galėčiau pavadinti pašaukimu“, – kalbėjo studentas.
Matematikos ir informatikos fakulteto profesorius Rimas Norvaiša pridūrė, jog būtent ši programa, kurią pasirinko ir Ernestas, egzistuoja dar tik dvejus metus, bet jau turi didelių perspektyvų.
„Šitos programos esminis momentas yra tas, kad būsimi matematikos mokytojai giliai mokomi mokyklinės matematikos turinio.
Taip, trečiame kurse jie visus metus praleidžia pedagogikos fakultete, kur turi ir praktikos, taip pat įgyja ir universitetinės matematikos žinių, bet specifika yra ta, kad jie įgyja dar ir mokyklinės matematikos žinių – jiems bandome padėti suprasti, kodėl tos taisyklės ir procedūros, kurios yra vadovėliuose, yra įrodomos, kaip jos yra paaiškinamos“, – dėstė R.Norvaiša.
Pasak profesoriaus, studentai čia mokosi ir matematikos istorijos, matematikos filosofijos, mokyklinės matematikos psichologijos. R.Norvaiša tikino, kad jau yra išsiskiriančių studentų, kurie atkakliai siekia užsibrėžtų pedagoginių tikslų.
„Yra nemažai tokių, kurie yra atkaklūs, mokosi, ir keli iš jų jau bando daryti mokyklinės matematikos mokslinius tyrimus. Palaipsniui rengiame ne tik mokytojus, kad jie mokytų klasėje, bet ir kad jie įsijungtų į mokslinius tyrimus ir į tarptautinę matematikos mokytojų tyrėjų bendruomenę, kuri yra milžiniška.
Konferencijų pasaulyje per metus vyksta šimtai, vyksta didžiuliai kongresai, kur susirenka tūkstančiai matematikų, kurie kalba apie matematikos mokymą“, – aiškino VU profesorius.