„(Lietuvos žiniasklaidoje – ELTA) daugiausia yra kalbama apie įvairiausias problemas ir labai mažai pateikiama šių problemų sprendimų, kad visuomenei paaiškinti, jog viskas yra sprendžiama, daroma ir ši padėtis nėra tokia sudėtinga. Taip yra formuojamas neigiamas požiūris į švietimo sistemą“, – trečiadienį surengtame tyrimo pristatyme pabrėžė „Mediaskopo“ vadovė Laura Stankuvienė.
Analizuojant laikotarpį nuo 2020-ųjų iki 2024 metų pabaigos, Lietuvos žiniasklaidoje švietimo tema iš viso fiksuota beveik 175 tūkst. paminėjimų arba vidutiniškai 96 naujienos per dieną.
Sparčiausiai auganti švietimo tema – įtraukusis ugdymas
Pasak „Mediaskopo“ duomenų strategės Vilūnės Karienės, analizės metu pastebėta, kad per pastaruosius penkerius metus šalies žiniasklaidoje pagrindinės aptariamos švietimo temos buvo įtraukusis ugdymas, patyčių ir psichinės sveikatos problematika bei švietimo kokybė ir mokinių pasiekimai.
„Įtraukusis ugdymas yra pastaruosius dvejus metus intensyviai auganti tema. Tai rodo, kad toje srityje susiduriame su tikrai daug iššūkių. Patyčių ir psichinės sveikatos problemos – nuolatinė tema, pakankamai didelė, tačiau joje nėra jokių staigių proveržių. (...) Švietimo kokybės tema labiausiai išryškėja po brandos egzaminų ar mokinių žinių patikrinimų“, – pasakojo V. Kairienė.
Taip pat, remiantis tyrimo duomenimis, viena nuosekliausiai pasikartojančių temų išlieka mokytojų trūkumas ir jų atlyginimai. Pastarosios intensyvumas didėja kasmet rugsėjo ir birželio mėnesiais, atspindint mokslo metų pradžią ir pabaigą.
Tuo metu vis auganti, tačiau Lietuvos žiniasklaidoje kol kas neįsitvirtinusi tema yra dirbtinis intelektas ir technologijų įtaka švietimui. Tiesa, pažymima, kad po COVID-19 pandemijos ryškiai sumažėjo nuotolinio mokymo aktualumas.
Vis dažniau pastebimas neigiamas tonas
Analizuojant švietimo temos paminėjimus nuo 2022-ųjų iki 2024 metų pabaigos, Lietuvos žiniasklaidoje pastebėtas vis labiau dominuojantis neigiamas tonas. Anot „Mediaskopo“ duomenų strategės, didžiausią rezonansą per pastaruosius penkerius metus kėlė švietimo ministrų atsistatydinimai, tarpinių egzaminų nesėkmės bei mokytojų streikai.
„Paminėjimų dinamika yra svyruojanti. Pavyzdžiui, 2022 metų nukritimas žemyn yra susijęs su geopolitiniais įvykiais. (...) Daugiausia neigiamos informacijos fiksuota švietimo ministrės Jurgitos Šiugždinienės atsistatydinimo metu, mokytojų streikų, tarpinių patikrinimų, dėl kurių taip pat atsistatydino Gintautas Jakštas, metu“, – vardijo V. Kairienė.
„Jeigu pirmaisiais tyrimo metais turėjome daugiau teigiamos informacijos, pastaruosius dvejus metus fiksuojame itin grėsmingą tendenciją – neigiamos informacijos yra daugiau nei teigiamos. (...) Paskutinius dvejus metus švietimo sistemos įvaizdis buvo neigiamas“, – akcentavo ji.
2020–2023 metų laikotarpiu žiniasklaida švietimui skyrė didesnį dėmesį. Tyrimas rodo, kad tai sutapo su politiniais rinkimų laikotarpiais, mokytojų streikais bei kitais krizėmis žymimais momentais.
„Didieji informacijos pikai yra susiję su įvairiais visuomenei aktualiai įvykiais. Iš pradžių turėjome karantiną, įsigaliojo švelninimai, tuomet visi žinių patikrinimai sulaukė daugiau dėmesio, brandos egzaminų metu taip pat matome informacijos šuolius“, – vardijo V. Kairienė, pažymėdama, kad ypatingo žiniasklaidos dėmesio sulaukė 2023-iaisiais vykę mokytojų streikai.
Be to, anot jos, politinės partijos švietimo temomis aktyviausiai pasisako rinkiminės kampanijos metu – didžiausi paminėjimų šuoliai fiksuoti būtent 2020 ir 2024 metais, kuomet prieš rinkimus politinės jėgos siekė pozicionuotis.
Startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ įsteigtos organizacijos „Švietimas #1“ inicijuotas tyrimas atliktas remiantis daugiau nei 175 tūkst. švietimo paminėjimų įvairiuose žiniasklaidos kanaluose: internete, nacionalinėje ir regioninėje spaudoje, radijuje, televizijoje bei naujienų agentūrų publikacijose.
„Mediaskopas“ pristato iki šiol išsamiausią Lietuvoje atliktą žiniasklaidos analizę švietimo tema, aprėpiančią net penkerių metų laikotarpį – nuo 2020 iki 2024 metų. Tyrimo duomenys rodo nuosekliai blogėjantį švietimo įvaizdį viešojoje erdvėje ir augančią krizės nuotaiką šioje visuomenei gyvybiškai svarbioje srityje. Tyrimą inicijavo startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ įsteigta organizacija „Švietimas #1“, kurios tikslas – siekti sisteminių pokyčių švietimo srityje, pasitelkiant verslo patirtį ir duomenimis grįstus sprendimus.
Analizės metu įvertinta daugiau nei 175 tūkst. švietimo paminėjimų įvairiuose žiniasklaidos kanaluose – nuo nacionalinės ir regioninės spaudos iki televizijos, radijo bei interneto. Nors švietimo tema ir toliau išlieka aktuali – kasdien šia tema paskelbiama vidutiniškai 96 publikacijos – bendras komunikacijos tonas rodo aiškią neigiamą kryptį.
„Šis tyrimas – tarsi veidrodis, kuriame matome visuomenės požiūrį į vieną svarbiausių valstybės sričių. Akivaizdu, kad švietimas vis dar traktuojamas labiau kaip problema nei galimybė, o viešasis diskursas, deja, dažniau sustiprėja krizėms išryškėjus, nei siekiant užkirsti joms kelią“, – teigia „Mediaskopo“ Duomenų strategė Vilūnė Kairienė.
Švietimo tema neretai tampa rinkiminiu instrumentu
Politinių partijų dėmesys išryškėja prieš rinkimus, tačiau ilgalaikio įsipareigojimo ir strateginio nuoseklumo vis dar trūksta. 2020 ir 2024 metai – abu rinkimų metai – pasižymėjo padidėjusiu švietimo paminėjimų skaičiumi, tačiau šis dėmesys dažniausiai apsiribojo retorika, reaguojant į krizes ar rezonansinius įvykius.
„Švietimas viešajame diskurse užima vos vos šiek tiek daugiau nei 5 proc. dėmesio – gerokai mažiau nei sveikatos ar socialinė apsauga. Šie skaičiai atspindi ne tik temų pasiskirstymą žiniasklaidoje, bet ir visuomenės bei politikų prioritetus. Tuo tarpu mūsų švietimo rezultatai dažnai nesiekia net EBPO šalių vidurkio. Norint proveržio, švietimas turi tapti pagrindine diskusijų tema – orientuota ne į problemas, o sprendimus bei realius pokyčius.“ – teigia tyrimą užsakiusios organizacijos „Švietimas #1“ vadovė Laura Masiliauskaitė.
Vienas ryškiausių viešojo diskurso akcentų – vis gilėjanti mokytojų krizė. Trūkumas, atlyginimų nepakankamumas ir streikai tapo nuolat pasikartojančiais motyvais žiniasklaidoje, ypač mokslo metų pradžioje ir pabaigoje. 2023 metais vykęs mokytojų streikas bei 2024 metų tarpinių egzaminų krizė, pasibaigusi švietimo ministro atsistatydinimu, dar labiau sustiprino neigiamą foną ir išryškino sistemines spragas.
Nepastebimos temos – verslo akiratyje
Tyrime taip pat pastebėta, kad tam tikros temos, nors ir dažnai minimos, nesulaukia pakankamo visuomenės ar politikų dėmesio. Patyčių ir psichikos sveikatos problemos išlieka stabiliai aptariamos, tačiau be proveržio – tai tarsi tylus, bet nuolat šalia esantis „dramblys kambaryje“. Tuo metu įtraukusis ugdymas – sparčiai auganti tema – įgauna vis daugiau dėmesio, tačiau kartu kelia klausimų dėl realių įgyvendinimo galimybių bei visuomenės pasiruošimo pokyčiams.
Dar mažiau dėmesio viešajame diskurse sulaukia švietimo kokybė ir mokinių pasiekimai – temos, kurios yra esminės tiek valstybės pažangai, tiek darbo rinkos ateičiai. Ši disproporcija ir ilgalaikių tikslų stoka viešojoje diskusijoje kelia nerimą tyrimo pristatyme dalyvavusiems verslo atstovams. Jų teigimu, be aiškios vizijos ir nuoseklių sprendimų švietimo srityje sunku tikėtis kokybiškos, inovatyvios ir konkurencingos darbo jėgos, kurios taip reikia tiek verslui, tiek valstybei.
„Kai švietimo tema lieka paraštėse, o dėmesys jai išauga tik krizėms sprogus, siunčiame aiškią žinutę – tai nėra mūsų prioritetas. O tai pavojinga. Nes be stiprios švietimo sistemos negalime tikėtis nei aukštą pridėtinę vertę kuriančios ekonomikos, nei kritiškai mąstančios visuomenės. Ir tai – ne hipotetinė grėsmė, o realybė, kurią jaučiame jau šiandien: talentų trūkumas, mažėjantis produktyvumas ir prastėjantis šalies konkurencingumas. Švietimas turi tapti pagrindine visuomenės ir žiniasklaidos diskusijų ašimi – tai ne tik vaikų, bet ir valstybės ateities klausimas.“ – teigia „Omnisend“ vadovas, Rytis Laurinavičius.